Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų atstovui Česlovui Jociui, atsakovo Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimu Nr. 28-7072, vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 str., pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, už LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 p. reikalavimų pažeidimą, nustačius, kad 2010-12-03 apie 9.00 val. rytinio patikrinimo metu jis buvo be skiriamojo ženklo (asmens identifikacinės kortelės) (b. l. 34, 41, 49).

Pareiškėjas 2011-01-24 kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2011-02-14 (b. l. 1-2, 13), prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimą Nr. 28-1072, šiuo nutarimu jam skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-01-11 raštą Nr. 25-80, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl nuobaudos skyrimo, ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-03-17 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus laikyti nepaduotais, nes pareiškėjas nepašalino teismo 2011-02-21 nutartyje nustatyto skundo trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio, o teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio (b. l. 23-24, 16-17). Taigi šioje byloje yra priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atsiradimą pareiškėjas argumentuoja neteisėtais pareigūnų veiksmais. Teigia, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimu Nr. 28-1072 nuobauda – papeikimas už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 p. reikalavimo pažeidimą, jam paskirta nepagrįstai, nes patikrinimo metu identifikacinę kortelę jis turėjo, tik jį buvo pasislinkusi už drabužių. Vilniaus pataisos namų administracija, išduodama kortelę nepasirūpino, kad ją būtų įmanoma patogiai nešioti taip, kad būtų matomi asmens duomenys. Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, pareiškėjui nebuvo suteiktas papildomas pasimatymas, negalėjo pasimatyti su šeima, dėl to patyrė neturtinę žalą.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos padarymo pareiškėjui klausimą įvertina byloje surinktus įrodymus ir pasisako dėl atsakovo veiksmų teisėtumo. LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. nustatyta pareiga nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau ? Taisyklės) 73.1 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo nešioti kairėje pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas 2010-12-03 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1605 dėl drausmės pažeidimo informavo, kad 2010-12-03 apie 9 val. rytinio patikrinimo metu nuteistasis P. V. nebuvo prisisegęs skiriamojo ženklo prie viršutinio drabužio (b. l. 36, 42, 50). Pareiškėjas 2010-12-03 rašytiniame pasiaiškinime pataisos namų administracijai nurodė, kad 2010-12-03 rytinio patikrinimo metu apie 9 val. ryto, apsivilkęs ir užsisegęs striukę, nepastebėjo, kad po striuke yra asmens skiriamasis ženklas, kuris turėjo būti viršutinėje pusėje. Nurodė, jog kitą kartą bus atidesnis (b. l. 35, 43, 48).

Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pavaduotojo 2012-02-17 pažymoje apie išduodamas korteles nurodoma, kad nuteistąjį pirmą kartą paskyrus į būrį bei gyvenamąją patalpą, jam išduodama kortelė su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde bei laikiklis kortelei. Išduodamos dvi laminuotos bei dvi nelaminuotos kortelės, kurios yra klijuojamos ant nuteistojo spintelės bei miegamųjų vietų. Apie kortelės gavimą nuteistasis pasirašo „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje“. Bausmės atlikimo metu, nuteistąjį perkeliant iš būrio į kitą būrį, o taip pat keičiant nuteistajam miegamąją vietą yra pagaminama nauja kortelė, kurią nuteistajam įteikia būrio viršininkas (b. l. 165). Pareiškėjas neneigė, kad kortelę su asmens duomenims gavo. Kortelės gavimą pareiškėjas patvirtino savo parašu 2010-04-19 (b. l. 164). Teismo posėdžio metu teismui atsakovo pateiktos pavyzdinė laminuota asmens identifikacinė kortelė ir pakabinamas plastikinis kortelės įdėklas su virvute (b. l. 166, 167).

Pareiškėjo skundo argumentai dėl negalimumo nešiotis skiriamąjį ženklą (identifikacinę kortelę su asmens duomenimis) tokiu būdu, kad jis būtų gerai matomas, paneigti byloje esančiais rašytiniai įrodymais ir šalių paaiškinimais. Teismui apžiūrėjus minkštu plastiku laminuotą kortelę, nustatyta, kad ją galima prisisegti ar prisiūti prie rūbų, arba, padarius skylutę, pakabinti ant virvutės. Kortelės tvirtinimo ir nešiojimo būdą pareiškėjas pasirinko savo nuožiūra – kortelę apsisiuvo oda ir nešiojo pakabinęs ant virvutės. Dėl negalėjimo pasikabinti ar pritvirtinti kortelės, pareiškėjas nesiskundė. Pataisos namų administracija taip pat nereiškė pretenzijų dėl pareiškėjo pasirinkto kortelės nešiojimo būdo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo nešiojamos identifikacinės kortelės duomenų matomumo patikrinimo metu. Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad kortelės nesimatė, nes ji buvo pasislinkusi už striukės užsegimo, ir patikrinimo metu kortelę iš po striukės ištraukė. Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad 2010-12-03, 9 val., patikrinimo metu, pareiškėjas nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkte nustatyto reikalavimo nešioti identifikacinę kortelę taip, kad būtų matomi jo asmens duomenys (fotonuotrauka, vardas ir pavardė), todėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimu Nr. 28-7072, vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 str., pareiškėjui pagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas, už LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 p. reikalavimų pažeidimą.

LR bausmių vykdymo kodekso 94 str. 1 d. numatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Pagal BVK 73 str. 2 p., paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas priklauso paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 168-172). Teismo posėdyje Vilniaus pataisos namų atstovas patvirtino ir pareiškėjas neginčijo, kad pareiškėjo teisė į pagal 73 str. 2 p. įstatymo garantuojamus vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą per tris mėnesius nebuvo suvaržyta.

Vadovaujantis BVK 94 str. 7 d., nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011-11-17 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl papildomo trumpalaikio pasimatymo suteikimo. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2011-11-24 raštu Nr. 42-1-565, (b. l. 121) atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį pataisos namuose, į tai, kad kreipimosi metu jis turėjo 11 galiojančių nuobaudų, prašyme išdėstytus motyvus bei tai, kad papildomas trumpalaikis pasimatymas pareiškėjui buvo suteiktas 2011-10-18, o 2011 m. gruodžio mėnesį jam priklausys eilinis trumpalaikis pasimatymas, papildomo trumpalaikio pasimatymo jam nesuteikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs šį raštą.

Kaip matyti iš BVK 97 str. 4 d. normos turinio, joje nustatyta pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens teisė, o ne pareiga, skirti ar neskirti nuteistiesiems papildomų pasimatymų, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, požiūrį į padarytą nusikaltimą, prašyme išdėstytus motyvus, kitų tarnybų nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi metu pareiškėjas turėjo 11 galiojančių nuobaudų (b. l. 135-156), pareiškėjo charakteristiką ir kitas nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2011-11-24 sprendimu pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomo trumpalaikio pasimatymo.

LR civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (CK 6.246-6.249 str.). LR civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Vadovaujantis paminėtomis įstatymo nuostatomis, nenustačius pareigūnų veiksmų neteisėtumo, t. y. atsakovų neteisėtos veikos, dėl kurios pareiškėjui galėjo atsirasti žala, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, taigi nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.