- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- A-492-3554-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00232-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (b. l. 13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų – 7 000 Lt, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) – 3 000 Lt.
Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 8 d. apie 9 val. Vilniaus pataisos namuose vykstant rytiniam patikrinimui Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas įspėjo pareiškėją dėl neteisingai nešiojamo skiriamojo vardinio ženklo ir skyrė nuobaudą už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73.1 punkto pažeidimus. Teigė, kad jis pažeidimo nepadarė, kadangi skiriamąjį ženklą buvo užsidėjęs ant pakabinamos virvelės, o prisisegti neturėjo galimybės, nes administracijos išduodami ženklai nėra pritaikyti, kad juos būtų galima prisisegti. Akcentavo, kad visi nuteistieji dėl tos priežasties nešioja skiriamuosius ženklus pasikabinę ant virvučių. Aiškino, kad vykstant patikrinimui dėl vėjo dalies skiriamojo ženklo nebuvo matyti, tačiau, anot pareiškėjo, kai pareigūnas davė pastabą, jis vardinį ženklą pasitaisė.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 32–33) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, jog nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo kitokias įvykio aplinkybes nei savo rašytiniame pasiaiškinime, kurį surašė 2010 m. gruodžio 3 d. – skunde pareiškėjas teigė, kad skiriamasis ženklas buvo viršutinėje striukės pusėje ir dalis jo buvo gerai matoma, tuo tarpu 2010 m. gruodžio 3 d. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad ženklas buvo po striuke, ir todėl nebuvo matomas, jis neneigė padaręs pažeidimą ir pasižadėjo kitą kartą būti atidesnis. Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiškino kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų. Pažymėjo, jog Vilniaus pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam P. V. nepadarė jokios žalos; įvykio aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos, užfiksuotas pareiškėjo pažeidimas, už kurį, pasak Vilniaus pataisos namų, jam buvo paskirta adekvati nuobauda.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 38–39) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, todėl mano, kad 2011 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 2S-80 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti. Teigė, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus pataisos namai pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala jam nebuvo padaryta. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 71–74) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo, teisme gauto 2011 m. vasario 15 d., dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 28-1072 ir Kalėjimų departamento 2011 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 2S-80 laikė nepaduotais, todėl teismas nevertino šių priimtų aktų teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas vertino, kad byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomus atsakovų neteisėtus veiksmus, pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, jog Vilniaus pataisos namų bei Kalėjimų departamento darbuotojų veiksmais jam buvo padaryta moralinė žala, nepagrindė prašomos žalos dydžio, taip pat ir priežastinio ryšio, o nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą.
III.
Pareiškėjas P. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, panaikinti nuobaudą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistiesiems išduodami ženklai neįpareigoja juos nešioti prisegtus, paaiškina, kad kaliniai negali turėti aštrių daiktų. Pažymi, kad paskirta nuobauda jį neigiamai charakterizuoja, ši informacija yra pateikiama jo charakteristikoje ir apriboja pareiškėjo teises į įvairiais, teisės aktų jam suteikiamas, lengvatas – pvz. teisę į pasimatymus su artimaisiais, teisę į papildomus skambučius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 28-7072 nuteistajam P. V. buvo paskirtas papeikimas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 3 d. apie 9.00 val. rytinio patikrinimo metu buvo be skiriamojo ženklo ir tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 dalies 1 punktą. 2010 m. gruodžio 3 dienos pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, kad apsirengęs ir užsisegęs striukę nepastebėjo, kad po ja yra asmens ženklas. Tarnybiniame pranešime 2010 m. gruodžio 3 d. Nr. 43-1605 dėl drausmės pažeidimo buvo nurodytos tos pačios aplinkybės. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2S-80 paliko nuobaudą, nustatė, kad ją naikinti nėra pagrindo. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta pareiga nuteistiesiems laikytis pataisos įstaigų tvarkos, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 dalies 1 punkte nustatyta taisyklė nuteistiesiems nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde.
Pareiškėjo skundo dalies dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 28-7072 paskirtos nuobaudos ir Kalėjimų departamentas 2011 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 2S-80 panaikinimo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti, nes pareiškėjas už šiuos reikalavimus nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atmestas remiantis pateikta Vilniaus pataisos namų pažyma Nr. 42-1-63 apie gaunamas pajamas, kurioje buvo nurodyta, kad 2010 m. lapkričio mėnesį P. V. pajamos sudarė 900 Lt, gruodžio – 650 Lt, 2011 m. sausio – 928,99 Lt. Šios teismo nutarties pareiškėjas neskundė. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti jam paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo negali tirti ir vertinti, kai tokie reikalavimai nebuvo priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 str. 5 d.). Pareiškėjas, turėdamas lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, pats buvo nepakankamai aktyvus gindamas savo teises ir nesinaudojo įstatymo teikiamomis galimybėmis. Bylų nagrinėjimas administraciniuose teismuose yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, kurio nuostatų privalo laikytis tiek teismui skundą teikiantis asmuo, tiek teismas turi pareigą nagrinėti bylas proceso įstatyme nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodė, kad paskirta nuobauda jį neigiamai charakterizuoja, riboja jo teises į lengvatas, bendravimą su artimaisiais bei giminėmis, pareiškėjas negali gauti pasimatymų, papildomų telefono skambučių, dėl to patiria neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde teigia, kad administracijos nurodymas prisisegti prie drabužių kortelę yra neįgyvendinamas, nes popierinė kortelė tam nepritaikyta, ją nuteistieji nešioja pakabintą ant virvelės.
Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatomi valdžios institucijos neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 3 d., 6.246 str.), kurie būtų susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu (CK 6.247 str.) su pareiškėjo nurodomomis neigiamomis pasekmėmis, bei vertinama patirta neturtinė žala (CK 6.249 str.).
Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose teismui nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo nuteistiesiems nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, įvykdymas yra techniškai neįmanomas, nes administracijos išduodami ženklai nėra pritaikyti prisisegti, o nuteistiesiems nėra leidžiama turėti aštrių daiktų, kuriuos galima būti pritaikyti ženklui prisegti. Tokias aplinkybes pareiškėjas nurodė teismui skunde, kuris buvo gautas 2011 m. sausio 25 d. (b. l. 1–2). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjas palaikė savo skundo reikalavimus bei pateikė teismui pridėti prie bylos Vilniaus pataisos namų administracijos išduodamą ženklą, siekdamas įrodyti, kad jo neįmanoma prisegti. Pirmosios instancijos teismas apžiūrėjo pateiktą įrodymą (b. l. 65–67). Tokį patį ženklą pareiškėjas pateikė ir apeliacinės instancijos teismui – tai maždaug 3,5 x 8,5 cm formato paprasto, spausdinimui skirto, popieriaus kortelė, kurioje nukopijuota nuteistojo fotonuotrauka, įrašytas jo vardas ir pavardė, korpuso ir būrio numeris. Ženklas niekaip nėra pritaikytas prisegti prie drabužių. Teismo posėdyje dalyvavęs Kalėjimų departamento atstovas nepateikė jokių atsikirtimų į pareiškėjo argumentus, kad išduodamo ženklo neįmanoma prisegti prie drabužių. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, net ir netirdamas paskirtos nuteistajam nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turėjo pareigą įvertinti, ar Vilniaus pataisos namų administracijos išduotas ženklas gali būti prisegtas, ar reikalavimas nešioti prisegtą iš esmės tam nepritaikytą ženklą yra realiai įgyvendinamas bei ar toks reikalavimas gali būti laikomas teisėtu CK 6.271 straipsnio 3 dalies, 6.246 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nėra motyvų, kurie patvirtintų tokių pareiškėjo skunde nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu tirtų aplinkybių įvertinimą, todėl padaryta išvada, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, niekuo nepagrįsta (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).
Teisėjų kolegija nepagrįsta pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė tas neigiamas pasekmes, kurios jam kyla pritaikius nuobaudą už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo netinkamą nevykdymą – jis negali eiti į pasimatymus, susitikti su artimaisiais, apsipirkti parduotuvėje (2011 m. birželio 1 d. posėdžio protokolas, b. l. 67), tačiau teismas šių aplinkybių plačiau nenagrinėjo, šalims nepasiūlė pateikti įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų nurodytus pareiškėjo faktus, sprendime nėra įvertinimo, ar tokios pasekmės galėtų patvirtinti patį patiriamos neturtinės žalos faktą, turėti reikšmės jos dydžiui. Nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 4 d., 81 str.).
Skundžiamame teismo sprendime taip pat nėra išvadų apie tai, kiek pareiškėjo nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai (reikalavimas nešioti prisegtą nepritaikytą tam techniškai ženklą) gali būti susiję su jo įvardijamomis neigiamomis pasekmėmis (skiriamos nuobaudos, tai jį neigiamai charakterizuoja, riboja teises į lengvatas, bendravimą su artimaisiais bei giminėmis, pareiškėjas negali gauti pasimatymų, papildomų telefono skambučių), t. y. nėra įvertinimo, ar pakanka duomenų nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį.
Apeliacinės instancijos teismas neturi procesinių galimybių priimti naują sprendimą byloje, kai pirmosios instancijos teismas nėra tyręs ir įvertinęs reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl to liko neatskleista bylos esmė. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais skundžiamas sprendimas naikintinas, nes netinkamai pritaikytos administracinių bylų nagrinėjimo teisenos normos bei materialinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų reglamentuojančios teisės normos galėjo lemti neteisingo bei neteisėto sprendimo priėmimą (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.).
Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo faktinę vykdymo įstaigoje tvarką, nuteistųjų galimybes įvykdyti tokius reikalavimus, taip pat įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) pareiškėjo teismui nurodytas neigiamas tokio reikalavimo neįvykdymo pasekmes (nuobaudų skyrimą, to įtaką asmens charakteristikai, teisėms į lengvatas, bendravimą su artimaisiais bei giminėmis, galimybes gauti pasimatymų, papildomų telefono skambučių bei kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.
Nutartis neskundžiama.