- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- I-2122-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04057-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Vyriausiosios rinkimų komisijos
- Pareiškėjas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- J. Č., V. R.
- Kategorijos
- 5.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Vyriausiajai rinkimų komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys J. Č., V. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 87–90), prašydamas panaikinti atsakovės Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-07-09 sprendimo Nr. Sp-257 „Dėl rinkimų užstato 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nuspręsta negrąžinti pareiškėjui rinkimų užstatų, sumokėtų už pareiškėją, trečiuosius suinteresuotus asmenis J. Č., V. R., ir įpareigoti Komisiją minėtus užstatus grąžinti juos sumokėjusiam pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 39 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).
Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. pabaigoje jis ir jo kolegos J. Č. bei V. R. nusprendė dalyvauti 2015 m. Alytaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose. Kadangi asmenų pareigos pagal Įstatymo 91 straipsnio 1 dalį yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, jie, vadovaudamiesi Įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi, privalėjo sumokėti paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų 2 vidutinių mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – ir VMDU) dydžio (1 364,7 Eur) rinkimų užstatus. 2015-01-09 pareiškėjas į Komisijos banko sąskaitą pervedė 4 094,07 Eur rinkimų užstatus. 2015-03-01 įvykus 2015 m. rinkimams į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, minėti asmenys negavo Alytaus miesto rinkėjų pasitikėjimo ir nebuvo išrinkti į Alytaus miesto savivaldybės tarybą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Seime, svarstant Įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymą, Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas nepritarė nuostatai, susijusiai su užstato dėl einamų pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, grąžinimo sąlygų perkėlimu į keičiamo straipsnio 5 dalį bei pažymėjo, kad tokia užstatų grąžinimo tvarka gali sukelti įstatymo taikymo problemas. 2014-10-01 prasidėjus savivaldos rinkimų politinei kampanijai, Įstatymo pakeitimai buvo priimti paskubomis, o tai negarantavo Įstatymo 39 straipsnio turinio kokybės. 2014-12-06 jau buvo prasidėjęs pareiškimų dokumentų įteikimas Komisijai ir savivaldybių rinkimų komisijoms, o tai teoriškai leido kitiems kandidatams pasinaudoti ankstesne Įstatymo 39 straipsnio redakcija.
Šalies argumentai
Pareiškėjas per informacinę teismų sistemą LITEKO pateikė teismui 2017-04-06 prašymą „Dėl administracinės bylos Nr. I-2122-821/2017 nagrinėjimo atidėjimo“ (b. l. 139), prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime vyksta su nagrinėjama byla susijusio Įstatymo nuostatų pakeitimo procesas, o priėmus teikiamas Įstatymo pataisas pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinė padėtis galimai pasikeistų. Pažymėtina, jog teismas individualaus administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą vertina pagal jo priėmimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas. Atitinkamai, buvo nuspręsta pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi nagrinėjamos bylos metu dar nėra aišku, ar pareiškėjo nurodytas Įstatymo pakeitimo projektas bus priimtas ir koks bus jo galiojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 135).
Atsiliepimas
Komisija atsiliepimuose (b. l. 18–25, 105–112) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Komisija paaiškino, kad Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostata reglamentuoja rinkimų užstato dydį asmenims, kurie eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Kandidatais keliamiems asmenims, kurių pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, pagal Įstatymo 91 straipsnį, turi būti žinoma, kad jie tuo pačiu metu negalės eiti užimamų pareigų ir savivaldybės tarybos nario pareigų. Ši Įstatymo nuostata nustato, kad 2 VMDU dydžio rinkimų užstatas grąžinamas, jeigu rinkimų užstatas tampa grąžintinas pagal Įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus. Įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos 3 sąlygos, kurioms visoms esant įvykdytomis, rinkimų užstatas grąžinamas, pirma, reikalavimas surinkti ne mažiau kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, antra, pateikta Įstatymo nustatyta ataskaita ir, trečia, nėra nustatyta Įstatymo pažeidimų. Nors pareiškėjas įvykdė antrą ir trečią sąlygas, tačiau nebuvo įvykdyta pirmoji sąlyga, todėl jo sumokėtas 2 VMDU dydžio rinkimų užstatas atskirai už save ir du jo kolegas, tapo negrąžintinu pagal Įstatymo 39 straipsnio 5 dalį ir negalėjo būti grąžintas Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ginčo dėl neįvykdytos pirmos sąlygos nėra, pareiškėjas to neginčija. Todėl pagrįstai Sprendimo 7 priede nurodyta, kad pareiškėjo sumokėtas rinkimų užstatas už jį patį, J. Č. ir V. R. yra negrąžinamas, kadangi sąrašas nesurinko 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Komisijos atstovas palaikė atsiliepimuose (b. l. 18–25, 105–112) išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra, pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys neginčija, kad jie neatitinka Įstatymo nuostatų reikalavimų. Teigė, kad Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, o pareiškėjo reikalavimą galima traktuoti kaip norą, kad jam būtų suteikta išimtis, kuri nėra numatyta Įstatyme, atitinkamai, Komisija neturi pagrindo nesilaikyti jai privalomų Įstatymo nuostatų reikalavimų. Pažymėjo, kad kandidatavimas yra savanoriškas, todėl pareiškėjo argumentai dėl užstato mokėjimo yra nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. atsiliepime (b. l. 114) nurodė teismui, kad palaiko pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 136).
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 137).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Komisijos Sprendimo dalies, kuria nuspręsta negrąžinti rinkimų užstatų už pareiškėją, trečiuosius suinteresuotus asmenis J. Č., V. R., teisėtumo ir pagrįstumo, bei Komisijos įpareigojimo minėtus užstatus grąžinti juos sumokėjusiam pareiškėjui.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimuose – buvo iškeltas kandidatu į Alytaus miesto savivaldybės tarybos narius politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąraše. Šios politinės partijos jis taip pat buvo iškeltas kandidatu į Alytaus miesto savivaldybės tarybos narius – merus. Kadangi pareiškėjas ir jo kolegos ėjo su savivaldybės tarybos nario statusu nesuderinamas pareigas, jis, remdamasis Įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi, sumokėjo 2 VMDU dydžio rinkimų užstatus už save ir trečiuosius suinteresuotus asmenis. Iš skundžiamo Sprendimo 7 priedo „Negrąžinti rinkimų užstatai jį sumokėjusiems asmenims, einantiems su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas, ar už minėtus asmenis sumokėjusioms partijoms ar asmenims“ matyti, kad pareiškėjas rinkimų užstatą yra sumokėjęs už save patį (5 punktas), už J. Č. (6 punktas) ir už V. R. (7 punktas), t. y. rinkimų užstatą jis sumokėjo už trečiuosius suinteresuotus asmenis ir to byloje ginčas nekyla. 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimuose Alytaus miesto savivaldybėje politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškeltas kandidatų sąrašas, kuriame yra pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, nesurinko 3 proc. (b. l. 6–7), o šio sąrašo kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, t. y. pareiškėjas, taip pat nesurinko 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų (b. l. 8). Ginčo dėl to administracinėje byloje nėra. Komisija skundžiamu Sprendimu nusprendė negrąžinti pareiškėjui už save ir J. Č. bei V. R. sumokėtų rinkimų užstatų, iš viso – 4 094,10 Eur (b. l. 4–5, 8).
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2015-11-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-10519-580/2015 (procesinis Nr. 3-61-3-04057-2015-7) (b. l. 41–47), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 62–69) ir nustatęs, kad byloje turėjo dalyvauti J. Č. bei V. R., tačiau tokia teisinė galimybė jiems nebuvo suteikta, 2017-01-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-189-556/2017 (procesinis Nr. 3-61-3-04057-2015-7) (b. l. 73–82) nutarė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies, VAAT 2015-11-17 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
VAAT, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2017-02-25 nutartimi (b. l. 84–85) įtraukė į nagrinėjamą administracinę bylą trečiuosius suinteresuotus asmenis J. Č. ir V. R..
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2015-05-01 iki 2015-10-29), kurio 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į savivaldybės tarybos narius – merus vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų 1 VMDU dydžio rinkimų užstatą. Jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 VMDU dydžio. Šis užstatas (už kiekvieną kandidatą nustatant atskirai) grąžinamas jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui, jeigu rinkimų užstatas tampa grąžintinu pagal Įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, bet kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Įstatymo 39 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatymo 39 straipsnio 5 dalį, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ar išsikėlusiems kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus, jeigu: 1) politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; 2) kandidatai nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo; 3) kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus ar kandidatų sąrašas per savivaldybės tarybos rinkimus surinko ne mažiau kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad rinkimų užstato praradimo dydis, įtvirtintas Įstatyme, pažeidžia iš Konstitucijos kylantį lygiateisiškumo principą, t. y. jeigu kandidatų sąraše yra asmenų, einančių pareigas nesuderintas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir sąrašas nesurenka 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, tai toks sąrašas praranda ne tik 682,34 Eur, bet ir 2 VDMU dydžio sumas už kiekvieną asmenį, kuris eina pareigas nesuderintas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, kai tuo tarpu kandidatų sąrašui, kuriame nėra asmenų, einančių pareigas nesuderintas su savivaldybės tarybos nario pareigomis ir kuris nesurenka 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, nėra grąžinamas tik 682,34 Eur užstatas.
Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytas papildomas rinkimų užstatas buvo nustatytas Įstatymo 2014-06-26 39 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-966, kuris įsigaliojo nuo 2014-07-12, t. y. iki prasidėjo kampanijos dalyvių registracija į 2015 m. Alytaus savivaldybės tarybų rinkimus ir dokumentų teikimas. Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjas neginčija paties užstato mokėjimo teisinio reglamentavimo. Byloje nėra paneigta, kad pareiškėjas, nusprendęs dalyvauti rinkimuose į Alytaus savivaldybės tarybą, pats sumokėjo užstatą ir už save, ir už trečiuosius suinteresuotus asmenis, ir tuo metu užstato teisėtumo klausimo nekėlė. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl papildomo rinkimų užstato, kuris nustatytas tada, kai kandidatų sąraše yra asmenų, einančių pareigas nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, mokėjimo pagrįstumo, todėl pareiškėjo argumentas, kad Įstatymu pažeidžiamas iš Konstitucijos kylantis lygiateisiškumo principas, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies pakeitimo metu jau buvo prasidėjęs pareiškinių dokumentų įteikimas, todėl šio straipsnio pakeitimas prasidėjusiems rinkimams neturėjo būti taikomas. Politinės kampanijos dalyvių registracija į 2015 m. Alytaus savivaldybės tarybos rinkimus prasidėjo 2014-10-01. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nurodo, kad iki rinkimų likus 85 dienoms prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Pareiškiniai dokumentai į 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimus buvo teikiami nuo 2014-12-06 iki 2014-12-26.
Pažymėtina, kad Įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 3 punktas, t. y. tai, kad užstatas nėra grąžinamas, jeigu kandidatas nesurenka 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, buvo įtvirtintas dar ankstesnėse Įstatymo redakcijose, t. y. iki 2015 m. rinkimų į Alytaus savivaldybės tarybą pradžios. Pareiškėjo nurodomas Įstatymo 2014-12-04 39 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1385 (toliau – Pakeitimo įstatymas) įsigaliojo nuo 2014-12-16. Minėtu Pakeitimo įstatymu buvo papildyta Įstatymo 39 straipsnio 3 dalis: „Šis užstatas (už kiekvieną kandidatą nustatant atskirai) grąžinamas jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui, jeigu rinkimų užstatas tampa grąžintinu pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, bet kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“ ir panaikintas Įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriuo buvo nustatyta, kad pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ar išsikėlusiems kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus, jeigu: „išrinktas asmuo, kuris eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato“. Kaip matyti, ginčo sąlyga, įtvirtinta Įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 3 punkte, galiojo dar iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir iki 2015 m. Alytaus savivaldybių tarybų rinkimų pradžios, todėl jo taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti ginčijamas. Atitinkamai, įvertinus Pakeitimo įstatymu pakeistą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Pakeistu įstatymu buvo tik patikslinta jau nustatyta rinkimų užstato grąžinimo asmenims, kurie eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, tvarka, kuri neapribojo nustatytos pareiškėjo pasyviosios rinkimų teisės apimties. Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymas įsigaliojo dar nepasibaigus dokumentų teikimo terminui, todėl Pakeitimo įstatymas negali būti laikomas bloginančiu pareiškėjo padėtį šioje byloje ginčijamu aspektu, o Pakeitimo įstatymu nustatyta rinkimų užstatų grąžinimo tvarka turėjo būti taikoma nagrinėjamu atveju.
Pagal nustatytą aktualų teisinį reglamentavimą, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusiems asmenims esant trims sąlygoms, t. y. pirma, kandidatas turi būti pateikęs politinės kampanijos finansavimo ataskaitą bei jo priedus, antra, turi būti nepadaręs teisės aktų reikalavimų pažeidimų bei, trečia, turi būti surinkęs ne mažiaus kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Nurodytas užstatas grąžinamas tik tais atvejais, jeigu kandidatas nebuvo išrinktas, bet įvykdė Įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus minėtus reikalavimus, arba, jeigu kandidatas buvo išrinktas ar pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimo, to neginčija ir pats pareiškėjas, t. y. pareiškėjas sutinka, kad politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąrašas, kuriame buvo pareiškėjas, tretieji suinteresuoti asmenys J. Č. ir V. R. nesurinko 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, atitinkamai, nebuvo įgyvendinta Įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 3 dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai taikė Įstatymo 39 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui negrąžino jo sumokėto rinkimų užstato už jį patį bei trečiuosius suinteresuotus asmenis J. Č. ir V. R..
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl tokio teisinio reglamentavimo jaučiasi diskriminuojamas ir pažemintas.
Nustatyta, kad pareiškėjas su 2015-07-27 skundu (b. l. 27–28) kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir prašė atlikti tyrimą bei panaikinti diskriminacinio pobūdžio Komisijos Sprendimą dėl rinkimų užstatų negrąžinimo ir / arba diskriminacinio pobūdžio teisės normas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2015-08-31 pažymoje Nr. (15)SN-189)SP-134 „Dėl galimo diskriminacijos socialinės padėties pagrindu sprendžiant rinkimų užstato grąžinimo klausimą“ padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai nepasitvirtino ir jo skundą atmetė (b. l. 30–31).
Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pareiškėjo argumentai dėl jo diskriminavimo dėl socialinės padėties, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, kadangi didesnis užstatas šiai asmenų kategorijai nustatytas dėl jų skirtingos padėties lyginant su asmenimis, kurie neužima pareigų, kurios nesuderinamos su tarybos nario pareigomis. Rinkimų metu nesuderinamas su tarybos nario pareigas einantys asmenys turi papildomą pareigą apsispręsti dėl pareigų ėjimo. Gana dažna padėtis, kai nesuderinamas pareigas einantis asmuo kandidatuoja rinkimuose, tačiau išrinktas atsisako tarybos nario, o ne einamų pareigų. Tokiu būdu klaidinami rinkėjai, kuriems trukdoma tinkamai pasinaudoti rinkimų teise. Dėl to laikoma, kad papildomo užstato nustatymas teisės aktuose yra pagrįstas. Užstato grąžinimo reguliavimas yra susijęs su užstato paskirties nustatymu. Konstitucinio Teismo 2012-03-29 nutarimo 37.4 punkte nurodyta, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas rinkimų santykius, turi diskreciją nustatyti procedūrinius reikalavimus, tame tarpe ir susijusius su rinkimų užstato dydžiais ar jų atitinkamam padidėjimui įtakos galinčiu turėti rinkimų kampanijų finansavimo kontrolės reikalavimų laikymusi. Ši diskrecija apima ir kitus su rinkimų užstato grąžinimu susijusius klausimus. Teismo vertinimu, nustatytas bylos faktinės aplinkybės ir aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Įstatymo 39 straipsnyje, nėra diskriminuojantis ar žeminantis pasyviąją rinkimų teisę nusprendusius realizuoti asmenis.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad negrąžinant rinkimų užstato, sumokėto už asmenis, kurie eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taikoma dviguba sankcija, kadangi taip pat negrąžinamas ir užstatas už partijos sąrašą. Pagal pareiškėją, Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje numatyto užstato paskirtis turi būti suprantama taip, kad minėtas užstatas turi užtikrinti, kad į savivaldybės tarybos narius išrinktas asmuo atsisakytų su savivaldybės tarybos nario statusu nesuderinamų pareigų, tuo tarpu, jei asmuo neišrenkamas, jam nereikia vykdyti pareigos apsispręsti dėl pareigų atsisakymo ir prievolė, kurios užtikrinimui sumokėtas užstatas, nėra vykdoma. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 39 straipsnio atitikimo Konstitucijos nuostatoms.
Konstitucijos 100 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Esant prašymams kreiptis į Konstitucinį Teismą išspręsti administracinėje byloje taikytų Statuto 59 punkto ir 71.6 papunkčio nuostatų atitiktį Konstitucijai, t. y., jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). LVAT dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012 ir kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012-03-29 nutarime buvo pasisakyta, jog rinkimų užstato nustatymas atitinka Konstituciją. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kelia abejonę dėl rinkimo užstato grąžinimo tvarkos tinkamumo. Teismas, išnagrinėjęs šios bylos medžiagą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusį ginčą, taikytinas Įstatymo nuostatas, tai, kad kandidatų, užimančių pareigas, nesuderintas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, padėtis skiriasi nuo kandidatų, kurie tokių pareigų neužima, teismui pagrįstų abejonių dėl prašomo ištirti Įstatymo 39 straipsnio konstitucingumo pareiškėjo nurodytu aspektu nekyla. Teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo nurodoma Įstatymo 39 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, ir tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjo prašoma panaikinti Komisijos Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta negrąžinti pareiškėjui rinkimų užstato už pareiškėją, trečiuosius suinteresuotus asmenis J. Č. ir V. R., yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.
Pripažinus Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją grąžinti pareiškėjo sumokėtą rinkimų užstatą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85 str., 86–87 str. 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str., 133 str. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.