Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams P. G. ir O. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismas 2017-05-11 priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1866-239/2017, kuriuo tenkino ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį ir priteisė iš atsakovų P. G. ir O. S. solidariai 1989,90 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1989,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų po 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė palikti galioti priimtą 2017-05-11 Trakų rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą. Papildomai nurodė, kad patikrinus VĮ „Regitra“ duomenis transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. G., todėl nesutinka su atsakovo P. G. pozicija, kad jis automobilį buvo pardavęs į metalo laužą, nes atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokią P. G. poziciją.

Atsakovas O. S. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Liudytojas L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovą P. G. pažįsta, o atsakovo O. S. - ne. Paaiškino, kad tiksliai neprisimena automobilio VW Polo pardavimo aplinkybių. Teigia, kad transporto priemonė VW Polo buvo parduota jam nepažįstamam asmeniui už 50 Eur. Automobilis buvo sunkiai važiuojantis. Neprisimena apie ką vyko pokalbis tarp P. G. ir pirkėjo. Automobilis pardavimo dieną stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie mokyklos.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamos vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XXII skyriuje nustatyta tvarka. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 4 dalis). Priėmęs prieštaravimus ir išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas dokumentinio proceso tvarka negali būti keliami nauji reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovas su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST-2-286, kuria ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas pagal Sutartyje nustatytus įkainius (b. l. 7-11). 2016 m. spalio 15 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo transporto priemonė VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo buvo priverstinai nuvežta į ieškovui priklausančią aikštelę (b. l. 14). VĮ Regitra duomenimis, transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas P. G. (b. l. 21). Minėta transporto priemonė aikštelėje buvo saugoma nuo 2016-10-15 iki 2017-04-18. Už transporto priemonės pristatymą į aikštelę ir saugojimą, vadovaujantis Sutartimi, sudarytą tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir ieškovo, apskaičiuota 1989,90 Eur skola. Atsakovai 2016 m. gruodžio 28 d. bei 2017 m. vasario 7 d. pranešimais buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą (b. l. 22-23, 24-25, 26-27, 28-29).

Iš byloje esančios administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1826-298/2016, matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-11-17 nutarimu O. S. pripažino kaltu pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 130 str. 1 d., 130² str., už tai, kad 2016-10-15 apie 8.27 val. Vilniaus r., Dasionių k., vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė LR vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 12, 14, 16, 226 punktų reikalavimus. Šiuo įsiteisėjusiu nutarimu transporto priemonė nebuvo konfiskuota, nes byloje nebuvo duomenų, kad transporto priemonės savininkas leido O. S. pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-10-03 pardavė už 50 Eur nepažįstamam asmeniui, kaip metalo laužą, tačiau pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo surašyta, nors pirkėjas žadėjo sekančią dieną atvykti ir pasirašyti su P. G. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo - pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovų pareigos atlyginti ieškovui transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Pažymėtina, kad pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustato, kad išlaidas susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininką ir valdytoją.

Iš byloje esančios VĮ Regitra LR Kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad P. G. 2015-08-05 įsigijo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų, kad atsakovas P. G. yra pardavęs transporto priemonę VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl P. G. yra teisėtas transporto priemonės savininkas. Iš byloje esančios administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1826-298/2016, matyti, Vilniaus rajono apylinkės teismas, nutarime konstatavo, kad transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas 2016 m. spalio 15 d. (kada buvo priimtas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas) buvo atsakovas O. S..

Pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas P. G. neįrodė, jog automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė kitam asmeniui, o neesant atsakovo O. S. paaiškinimų apie transporto priemonės įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog transporto priemonės savininkas yra ne P. G., o kitas asmuo, padaryti (LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad P. G. ir O. S. yra solidariai atsakingi už išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo į ieškovui UAB „Tomadas“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Dėl nurodytų priežasčių, Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-11 priimtas preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sutinkamai su CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą.

Ieškovo UAB „Tomadas“ bylinėjimosi išlaidos: ieškovas iki bylos išnagrinėjimo teisme pateikė įrodymus apie turėtas advokato išlaidas, t.y. 300 Eur už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą ir 200 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, iš viso 500 Eur. Kadangi tenkintini pilnai iš atsakovų ieškovės atsakovui priteistina 300 Eur tūrėtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteistinos iš atsakovų P. G. ir O. S. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-11 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB ‚Tomadas“, .į.k. 302308932.

Priteisti iš P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 2,78 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Trakų rajono apylinkės teismą.