- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-17-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00549-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Advokatai
- Mindaugas Jonaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, – R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties.
Sodo bendrijos „R.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 4 500 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. G. buvo kaltinama tuo, jog nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. liepos 5 d., būdama sodininkų bendrijos „R.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pirmininke, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 punkto reikalavimo, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 straipsnio 1 punkto reikalavimo, pagal kurį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. liepos 7 d. sodininkų bendrijos „R.“ kasos knygose neregistravo kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos R. A. išmokėjo 470 Lt (už bruselius, medžių drožlių plokštę), S. V. – 200 Lt (už kontoros įrengimą), V. P. – 250 Lt (už variklio remontą), R. K. – 107 Lt, 290 Lt, 290 Lt (už teritorijos tvarkymą), A. V. – 125 Lt, 125 Lt (už elektros tinklo priežiūrą), A. L. – 900 Lt (už vamzdžių virinimą 228 m), J. B. – 300 Lt (už vamzdžių keitimą), A. L. – 300 Lt, 30 Lt (už vamzdžių keitimą, suolų tvirtinimą parke), D. K. – 125 Lt (už vamzdžių ir vandentiekio priežiūrą), R. G. – 80 Lt (už kontoros medines duris), A. Z. – 100 Lt (už reklaminį gatvės pavadinimo įrengimą), V. A. – 300 Lt (20-mečio šventės muzikantui), tai yra iš viso išmokėjo 3 992 litų sumą, ir sodininkų bendrija „R.“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio, 22 straipsnio 2.2 punkto, 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, gyventojų pajamų mokesčių nuo anksčiau nurodytiems asmenims išmokėtų sumų apskaitos registruose neregistravo, į biudžetą nesumokėjo, dėl to iš dalies negalima nustatyti sodininkų bendrijos „R.“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. liepos 5 d.
Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, – R. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1. punktu pagrindu, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl, pasak apeliantės, nežiūrint į tai, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji buvo kaltinama, yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, teismas privalėjo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Grįsdama savo apeliacinio skundo reikalavimą nurodo, ji buvo kaltinama tuo, kad pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymą, tyčia nefiksavo kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos buvo išmokamas atlygis asmenims už suteiktas paslaugas, kasos knygoje. Nurodo, kad ji savo pasisakymuose tiksliai išdėstė teismui visus faktus, susijusius su jos vadovavimo laikotarpiu. Pasak apeliantės, kai buvo perduodami visi SB „R.“ dokumentai 2006 m. liepos mėnesį, po jos atsistatydinimo, dalyvaujant revizijos komisijos pirmininkei A. P. bei buhalterei R. V., perimant pirmininkui L. B., nebuvo jokios išskirtinės „papkės“ su užrašu „R. G.“. Taigi teigia, kad buvo perduoti visi dokumentai pagal perdavimo aktą, įskaitant ir aplanką „SB „R.“, kuris buvo įvardytas kaip avansinė apyskaita, o jokio „juodos buhalterijos“ jos vadovavimo laikotarpiu, nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. liepos 5 d., nebuvo. Nurodo, jog avansinė apyskaita buvo sudaryta iš pajamų ir išlaidų, kurios visos buvo išmokėtos tiksliai, pagal sumas, nurodytas kasos orderiuose, buvo sutrauktos gautos pajamos per nepilnus tris mėnesius ir išlaidos per tą patį laikotarpį, o išmokėtų sumų teisingumą patvirtino visi teisme apklausti asmenys. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino to, jog R. V. teismo proceso metu savo kalboje patvirtino, jog perimant iš jos dokumentus jokia „juoda buhalterija“ nebuvo įvardyta, patvirtino, kad ji perėmė segtuvą „SB „R.“ – avansinę apyskaitą, kuri, kaip paaiškėjo, turėjo būti įtraukta į kasos knygą. Kadangi, pagal SB „R.“ įstatų 7 punktą, bendrijos finansiniai metai yra nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o avansinė apyskaita buvo sudaryta metų viduryje, tai ji, pasak apeliantės, galėjo būti įtraukta į kasos knygą iki tų metų (2006 m.) pabaigos. Apeliantės teigimu, buhalterės S. B. vedama apskaita tuose žiniaraščiuose tiksliai matoma, ir tik dėl aplaidumo ar apsirikimo ji neįtraukė 3 mėnesių kasos pajamų ir išlaidų orderių į kasos knygą, o neįtraukus šių dokumentų į kasos knygą buvo padarytas kasos taisyklių pažeidimas, bet tikrai ne nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnyje. Taip pat nurodo, kad specialisto išvadose nurodyta, kad „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 16,19 punkto reikalavimų nesilaikymas įtakos veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui neturi“. Teigia, kad ji, kaip sodininkų bendrijos pirmininkė, atliko viską, kas priklausė atlikti vadovui, t. y. atvaizduoti įmonės buhalterinėje apskaitoje bendrijos buhalterei S. B. pateikė visus dokumentus apie bendrijos pajamas ir išlaidas. Ūkinė operacija yra pagrįsta dokumentais, kuriuose aiškiai nurodyta kiek, kam ir už ką buvo išmokėta. Pasak apeliantės, šie dokumentai buvo surašyti tuoj po ūkinės operacijos, t. y. išmokant pinigus ir šiuos dokumentus ji pateikė buhalterei, kad ši ūkinė operacija būtų atvaizduota registruose, t. y. kasos knygoje, o šiuos duomenis patvirtina apklausti liudytojai, specialisto išvada. Nurodo, kad visoje teismo medžiagoje nėra jokių patvirtinančių duomenų apie tai, kad ji nurodė ar susitarė neįrašyti į kasos knygą duomenų apie išmokėtus pinigus, nėra duomenų, kad ji numatė ar turėjo galimybę numatyti tai, kad pateiktų duomenų apie ūkinę operaciją šiuo atveju, apie gautus ir išmokėtus pinigus, sodo buhalterė neatvaizduos registruose, t. y. kasos knygoje, ir dėl to nebus galima nustatyti bendrijos įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat nurodo, kad teisminio proceso metu visi liudytojai patvirtino, kad tų 3 mėnesių laikotarpiu jie atliko menkavertes, vienkartines paslaugas, už kurias gavo tiksliai tas sumas, kurios įrašytos į kasos orderį. Mano, kad teismas neįvertino to, jog pagal nurodyto laikotarpio, nuo 2006-04-01 iki 2006-07-05, neįregistruoto apyvartos žiniaraščio, t. y. avansinės apyskaitos (3992,00 Lt suma), kur nurodyta, kiek surinkta sodininkų tikslinių įnašų ir kur tos lėšos panaudotos, atlikus pakartotinį 2014 m. gegužės 29 d. specialisto tyrimą (specialisto išvada Nr. 140 - (02839)- ISI- 2811), buvo išaiškinta, kad tikrai galima nustatyti sodininkų bendrijos „R.“ įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Be kita ko, nurodo ir tai, kad teismas, 2014 m. rugsėjo 3 d. priimdamas nuosprendį dėl R. V. veikos, kuri yra identiška kaip ir veika, kurios padarymu buvo kaltinama ji, nurodė, kad jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, požymių, tačiau dėl neaiškių aplinkybių, skirtingai nei R. V., to nepritaikė jos atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas privalėjo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą, ir tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2013, 2K-10/2014).
Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismui senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jų baigtumo momentas) buvo pakankamai aiškios.
Pagal nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. galiojančią BPK 327 straipsnio 1 punkto redakciją apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pirmesnėje šio punkto redakcijoje buvo nurodyta, kad, esant toms aplinkybėms, panaikinamas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi įstatymų leidėjas specialiai pabrėžė, kad, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą (kasacinė byla Nr. 2K-343/2013). Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje.
Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2012). Kartu tai reiškia, kad, nesant senaties termino ribose priimto nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas negali ir plačiau pasisakyti dėl R. G. apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamos išvados dėl jos nekaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei, kaip ir pirmosios instancijos teismas, turi apsiriboti baudžiamosios atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu.
Esant tokiai situacijai, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, – R. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, – R. G. apeliacinį skundą atmesti.