- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-774-340/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, tai yra lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad nuo 1988 m. pradėjo dirbti Rasų seniūnijoje. Pradėjus dirbti buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 1988 m. iki šiol gyvena bute, už jį moka mokesčius. Ilgą laiką su ja nesudarė rašytinės nuomos sutarties, buto statusas irgi buvo keičiamas, buvo manevrinis, tarnybinis butas. Tol kol buvo sprendžiami dokumentų forminimo klausimai, buto statuso klausimas, tol ji negalėjo pasinaudoti teise butą privatizuoti. Nurodė, kad nuolat periodiškai kreipėsi į atsakovą, dažniausiai jai suteikdavo žodinę informaciją, nurodydavo kokius veiksmus ji turi atlikti. Kai sužinojo, jog visi namo gyventojai butus yra privatizavę, kad name liko tik vienas neprivatizuotas jos butas, suprato jog jos teisė pažeista.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį; netenkinus prašymo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos nuomos santykiai su ieškove susiklostė 1998 m., jau nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl ji nebūdama teisėta patalpų nuomininke nėra laikytina tinkamu subjektu privatizuoti ginčo butą. Galiojant Butų privatizacijos įstatymui butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamas privatizacijos objektas, buvo manevrinio fondo butas. Taip pat ieškovė neįrodė, kad buvo atliktos vsisos butų privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos dėl buto privatizavimo.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-07-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovė reiškia reikalavimą suteikti jai teisę privatizuoti nuomojamą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) pagal pabaigusį galioti Butų privatizavimo įstatymą. Teismas nustatė, kad ieškovė nebuvo tinkamas prašomo privatizuoti buto subjektas. Iš 1995-07-17 ieškovės prašymo Vilniaus miesto merui matyti, kad ji realiai nuo 1988 m. gyvena ginčo bute, tačiau šis prašymas nepatvirtina, kad ieškovė nuo 1988 m. gyvena pagal susiklosčiusios nuomos teisinius santykius. Teismas nustatė, kad ginčo butas nustatyta tvarka ieškovei nebuvo paskirtas, su ja nuomos sutartis nebuvo sudaryta, jos apsigyvendinimo ginčo bute metu oficiali, teisėta gyvenamoji vieta buvo kitur (pas dukrą), ši gyvenamoji vieta buvo privatizuota, ieškovė galėjo dalyvauti privatizuojant butą, kurį privatizavo jos dukra; ginčo buto pagrindinė nuomininkė buvo A. Š., apsigyvenimo metu ieškovė gyveno kartu su pagrindine nuomininke. Teismas nustatė, kad galiojant Butų privatizacijos įstatymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindiniais nuominikais buvo A. Š. ir R. K., o ieškovė nebuvo šio buto nuomininke, nors bute ir gyveno. Įrodymų, kad ieškovė naudojosi ginčo butu nuomos pagrindais nepakanka. Be to, tais atvejais, kai nuomos teisėmis naudojasi ne vienas asmuo, bet keli, tai pirmiausia turėjo būti susiklostę privatizavimo santykiai tarp buto gyventojų. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas butas (duomenys neskelbtini), nebuvo, susitarimo kas ketina tapti šio buto savininku irgi nebuvo. Nesant tokio susitarimo, buto privatizavimo sutartis negalėjo būti sudaroma. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė nebuvo tinkamu buto privatizavimo subjektu ir todėl, kad ji nebuvo šio buto faktinė nuomininkė. Jai ginčo patalpa tinkama tvarka nebuvo paskirta, rašytinė nuomos sutartis su ja nebuvo sudaryta. Tai, kad ieškovė neturėjo ginčo buto nuomininkės teisinio statuso rodo ir 1995-07-17 ieškovės prašymas ir kiti bylos įrodymai. Byloje yra kito ieškovės prašymo Vilniaus miesto savivaldybei su nurodyta 1988.22.6 surašymo data šviesokopija. Šis įrodymas vertintas kritiškai, kadangi prašyme nurodyti duomenys akivaizdžiai nukreipia į pateikto įrodymo ydingumą, prašymo tekste ir jo priede nurodomos vėliau atsiradusios aplinkybės (1995-12-14) negu pareiškime nurodyta surašymo data (1988.22.6). Todėl nėra pagrindo nustatyti, kad 1988-06-22 ieškovė kreipėsi į atsakovą siekdama nuomos santykių įforminimo, kad nuo 1988-06-22 atsakovas vengė įforminti su ieškove nuomos santykius ir tuo pažeidė jos teisę pasinaudoti teise privatizuoti ginčo butą. Teismas nustatė, kad nuo 1991-09-05 ginčo butas registruotas manevrinio fondo butu; 1995-12-14 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1805V buvęs ginčo buto manevrinis statusas pakeistas kitu – tarnybinio buto statusu; vėliau 1998-12-10 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2328V ginčo buto statusas vėl registruotas kaip manevrinio fondo butas. Tokį statusą butas (duomenys neskelbtini) turėjo iki 2001-11-29. Tai, jog ieškovė žinojo, kad butų privatizacijos metu gyvena atitinkamai manevrinio/tarnybinio/manevrinio fondo statuso bute, patvirtina jos prašymuose išdėstytos aplinkybės. Manevrinio fondo, taip pat ir tarnybinio fondo butai, priklausantys savivaldybėms buvo įtraukti į neprivatizuotinių butų sąrašą. Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini) galiojant Butų privatizavimo įstatymui buvo netinkamas privatizavimo objektas. Byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir atsakovo dėl buto esančio (duomenys neskelbtini) buvo susiklostę jo privatizavimo teisiniai santykiai. 2001-12-22 ir 2002-03-05 ieškovės prašymai Vilniaus miesto merui surašyti pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui. Ankstesne data surašytų prašymų ar kitokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad ieškovė siekė sukurti su atsakovu privatizavimo santykius, siekė privatizuoti butą nėra. Nustatyti, kad vien tik buto statuso (manerinis/tarnybinis) nustatymas pažeidė ieškovės teisę į buto privatizaciją irgi nėra pagrindo. Nustatyta, kad nebuvo atlikti jokie būtini procedūriniai ginčo buto privatizavimui lengvatinėmis sąlygomis veiksmai. Byloje esantys 2002-01-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos raštas ieškovei Nr. 3, 2002-04-08 Vilniaus miesto savivaldybės raštas Nr. T-700, kiti dokumentai, neparodo susiklosčiusių buto privatizavimo santykių. Ieškovės pateikti įrodymai, tarp jų ir darbo santykius su Rasų seniūnija patvirtinantys duomenys, mokėjimų už butą, esantį (duomenys neskelbtini) duomenys, liudytojų parodymai yra susiję su buto naudojimosi, buto nuomos santykiais, bet šie įrodymai nepatvirtina jokių privatizacijos santykių elementų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji nuo 1988-12-22 gyvena prašomame parduoti bute, savaime nesukuria teisės lengvatinėmis sąlygomis pirkti prašomą butą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovės valią privatizuoti butą (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo suėjus ieškinio senaties terminui, prašymo atnaujinti praleistą terminą nėra, taip pat nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovei ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo datos, kurią paskutinis namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojas privatizavo butą. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) privatizacijos santykius lemia ne kitų butų privatizacijos šalių atlikti veiksmai, bet konkrečiame ginčo santykyje esančių šalių veiksmai. Pagrindo nustatyti, kad atsakovas klaidino ieškovę irgi nėra.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-07-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinį ir pripažinti V. T. teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, t. y. lengvatinėmis kainomis. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko priėmė klaidingą sprendimą. Nurodo, jog įrodymų, kad 1995-12-14 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 1805V butas, (duomenys neskelbtini) buvo išbrauktas iš manevrinio fondo ir priskirtas prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisėtai, nėra. Tokiu būdu, nepagrįstos teismo išvados, kad butas buvo manevrinis, vėliau tarnybinis ir vėl manevrinis. Nurodo, jog vykstant butų privatizavimo procesui, neprivatizavo nei vienų patalpų savo vardu, nes nebuvo suteikta tokia galimybė. Klaidinga teismo išvada, kad nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui, apeliantė raštu kreipėsi dėl buto privatizavimo, nes pats teismas sprendime nurodo, kad 1995-07-17 apeliantė teikė prašymą. Apeliantės teigimu, iš byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų nustatyta, kad apeliantė ginčo bute gyvena nuo 1988 m., į butą įsikėlė ne savavališkai, todėl klaidinga teismo išvada, kad apeliantė nebuvo prašomo privatizuoti buto subjektu. Aplinkybė, kad buto apskaitos knygoje buvo įrašyti ir kiti neva ten gyvenantys asmenys, nepatvirtina, kad jie faktiškai gyveno ginčo bute, tokiu būdu neįgijo teisės kreiptis dėl privatizavimo. Pažymi, kad įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl savo teisės privatizuoti butą įgyvendinimo, tačiau tokia teisė nebuvo suteikta; būsto ar tinkamo gyventi nekilnojamojo turto neturėjo; butas pagal paskirtį atitiko įstatymo reikalavimus kaip galimas privatizavimo objektas; tokiu būdu Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pradėtos procedūros turi būti tęsiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-07-13 sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiškose bylose, teisingai ir objektyviai vertino visas faktines aplinkybes ir įrodymus. Atsakovo teigimu, apeliantė skundo nepagrindžia teisiniais argumentais, nenurodoma, kokios materialinės nei procesinės teisės normos būtų pažeistos. Nurodo, jog tariamo prašymo padavimo metu butas, (duomenys neskelbtini) buvo netinkamas privatizavimo objektas. Apeliantė nebuvo tinkamu buto privatizavimo subjektu, ji nebuvo šio buto nuomininkė, jai ginčo patalpa nebuvo tinkamai priskirta. Taip pat bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė valios privatizuoti ginčo patalpas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir jo nustatyta tvarka, neišreiškė. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinys pateiktas suėjus ieškinio senaties terminui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė teismų praktikos, suformuotos bylose dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, nuostatų (CPK 185, 263 str.).
1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šio įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, t. y. nustatė tam tikras sąlygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.
Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas. Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamas patalpas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. IX-1188 redakcijos 12 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu – kai teismas savo sprendimu pripažįsta teisę privatizuoti butą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose yra visiškai suformuota: aiškinama, kad teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis gali būti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma išreiškė savo valią privatizuoti nuomojamas patalpas, t. y. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimą, kurios buvo pažeistos, atsakovams atsisakius užbaigti pradėtą privatizavimo procedūrą (2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2008; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2008; ir pan.).
Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji būtų realizuota, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. gruodžio 1 d. arba Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo iki 1997 m. gruodžio 31 d.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu negalėjo būti privatizavimo objektu, nes buvo priskirtas manevriniam butų fondui nuo 1991m. (b.l. 128). Iš pačios ieškovės 1995-07-17 prašymo turinio seka, kad jai buvo žinomas buto teisinis statusas: prašyme ji nurodė, kad pagrindinė buto nuomininkė buvo A. Š., nuo 1991 m. spalio 24 d. manevrinis butas buvo suteiktas R. K. (b.l. 8); nuo 1995 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu šiam buvo panaikintas manevrinio buto statusas; 2 sprendimo punktu buvo nuspręsta pritarti Tarybos sprendimo projektui „dėl gyvenamųjų patalpų priskyrimo tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms ir teikti svarstyti tarybai (b.l. 9, 10). 1998 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu buvo nutarta įregistruoti butą kaip manevrinį (b.l. 130), kaip manevrinio fondo butas, jis buvo suteiktas ieškovei. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pagrįsta išvada, jog ginčo butas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu negalėjo būti privatizavimo objektu; apeliantės nurodyta aplinkybė, kad abejotina, jog butas buvo priskirtas tarnybinėms patalpoms įstatymo nustatyta tvarka, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad 1995 m. gruodžio 14 d. ir 1998 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimais butas buvo priskirtas prie manevrinio fondo butų.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, jog neįrodytas faktas, kad ieškovė nuo 1988 m. buvo ginčo buto nuomininke; bylos duomenimis, nuomos sutartis dėl manevrinio fondo buto nuomos su ieškove buvo sudaryta vieneriems metams 1998 m. gruodžio 10 d. (b.l. 130), 2001 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buto statusas buvo pakeistas, butas buvo išnuomotas neterminuotai (b.l. 131). Apeliantės argumentai, kad faktiškai ji gyveno bute nuo 1988 m., mokėjo komunalinius mokesčius, darė remontą, neturi teisinės reikšmės, duomenų apie tai, kad šis butas būtų jai suteiktas nuo 1988 m., byloje nėra, ji pati tai pripažįsta; be to, apeliantės nurodytos aplinkybės ginčo buto statuso, kaip manevrinio fondo buto, nekeičia.
Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad buto privatizavimo procedūra pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios. Apeliantė pažymi, kad byloje esanti susirašinėjimo medžiaga bei liudytojų parodymai dėl ieškovės aktyvių veiksmų įrodo jos norą privatizuoti gyvenamąją patalpą. Tačiau jos prašymas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis buvo pateiktas tik 2001 m. gruodžio 22 d., po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo panaikinimo; 1995 m. pareiškimais ieškovė prašė suteikti jai ginčo butą kaip manevrinį, kaip tarnybinį, (b.l. 8, 9, 11), t. y. iki 2001 m. ieškovė neprašė suteikti jai galimybę privatizuoti ginčo butą, kas patvirtina, kad ji buvo informuota, jog butas negalėjo būti privatizavimo objektu. Kaip jau buvo paminėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, bet gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Ieškovė nebuvo padavusi pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo iki 1992 m. gruodžio 1 d.; jeigu toks pareiškimas ir būtų paduotas, privatizavimo santykiai negalėtų atsirasti, nes iki 1995 m. ginčo butas buvo priskirtas prie manevrinio butų fondo, t. y. teismo išvada, jog ginčo buto privatizavimo teisiniai santykiai tarp šalių nesusiformavo, yra pagrįsta ir teisėta.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje – 1,45 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.