- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2YT-5283-1050/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00684-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. L. (A. L.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos A. K. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Nurodė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. L. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. K. L. sūnūs. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens mama daugiau vaikų neturėjo. Po jos mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Mirusiosios sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties visą jos turtą paveldėjo pareiškėjas pradėdamas jį valdyti ir valdo iki šiol. Brolis neprieštarauja, jog faktinis turto valdymas priklausytų pareiškėjui. Brolių susitarimu mirusios motinos palikimą, t. y. asmeninius daiktus, papuošalus, nuotraukas ir namų apyvokos reikmenis faktiškai juos valdydamas savo žinion priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas žinojo, jog motina neturi jokio asmeninio nekilnojamojo turto, ar kokio kitokio turto, dėl kurio jie galėtų pradėti paveldėjimo procedūrą. Motina turėjo tik savo asmeninius daiktus. Tuo metu, kai motina mirė, pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarą siekiant sužinoti, ar reikia imtis kokių nors veiksmų, siekiant oficialiai priimti motinos asmeninius daiktus, tačiau sužinojo, kad motina neturi jokių privalomų registruoti/perregistruoti daiktų, dėl kurių reikėtų pradėti notarines procedūras. Oficialaus paveldėjimo poreikis iš esmės atsirado gavus 2020-08-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus kvietimą atvykti į komisijos posėdį. Šiuo kvietimu asmenys buvo informuoti apie tai, kad A. K. L. yra piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąraše (jos numeris(duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, mirusiosios turto paveldėtojai turi teisę atvykti ir išsirinkti ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį. Tačiau tam yra reikalinga pateikti paveldėjimo teisę patvirtinantį liudijimą, kurio gauti pareiškėjas negali niekaip kitaip, kaip tik teismo sprendimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pritaria savo brolio J. L. pareiškimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
VMI nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjos A. K. L. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūros dėl mirusios palikimo VMI nėra pradėtos.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, NŽT neprieštarauja, kad pareiškėjui šis faktas būtų nustatomas.
NŽT nurodė, kad 2020-08-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ informavo A. K. L. turto paveldėtojus, kad „Piliečių sąraše A. K. L. eilės Nr. (duomenys neskelbtini). Jūs, kaip minėtos pretendentės paveldėtojai turite teisę rinktis ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį“. Taip pat raštu kviečiama „atvykti į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame jūs turėsite pasirinkti konkretų naują žemės sklypą (jo dalį) individualiai statybai Vilniaus mieste“. Pastebėtina, kad atvykę paveldėtojai turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Todėl pritartina pareiškime nurodomam teiginiui, jog tam yra reikalinga pateikti paveldėjimo teisę patvirtinantį liudijimą, kurio gauti pareiškėjas negali niekaip kitaip, kaip tik teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas priėmė mirusiosios turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad NŽT taip pat neturi duomenų, jog kiti asmenys pretenduotų į minėtą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymą (atkūrimą).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas J. L. ir suinteresuotas asmuo A. L. yra A. K. L., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po motinos mirties jis perėmė motinai priklausiusius asmeninio pobūdžio daiktus, papuošalus, nuotraukas, namų apyvokos reikmenis. Iš byloje esančio A. K. L. turto paveldėtojams adresuoto 2020-08-31 NŽT Vilniaus miesto skyriaus kvietimo atvykti į komisijos posėdį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020-07-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas (toliau – Piliečių sąrašas). Piliečių sąraše A. K. L. eilės Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad pretendentės paveldėtojai, turi teisę rinktis ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį. Todėl A. K. L. paveldėtojai buvo pakviesti 2020-10-05 9:00 val. atvykti į NŽT Vilniaus miesto skyriuje vyksiantį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, kuriame bus sudaryta galimybė pasirinkti konkretų žemės sklypą (jo dalį) individualiai statybai Vilniaus mieste. NŽT nurodė, kad atvykstant į komisijos posėdį būtina su savimi turėti mirusiosios pretendentės A. K. L. mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą ir kitus dokumentus. Iš byloje esančios Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2020-12-30 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po A. K. L. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Bylos duomenimis, po A. K. L. mirties jos asmeninius daiktus, papuošalus, nuotraukas ir namų apyvokos reikmenis faktiškai valdydamas savo žinion priėmė pareiškėjas J. L. ir šiais daiktais rūpinasi iki šiol (daugiau nei 15 metų). Pareiškėjo brolis A. L. šių faktinių aplinkybių neginčija. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad po A. K. L. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po A. K. L. mirties pareiškėjas faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo valdyti paveldimą turtą, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).
Pažymėtina ir tai, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad būtinybė gauti paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą, pareiškėjui atsirado tuomet, kai paaiškėjo jog mirusiosios A. K. L. įpėdiniai turi teisę rinktis ne didesnį kaip 0,1200 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį Vilniaus mieste, t. y. tik 2020-08-31 gavus informaciją iš NŽT Vilniaus skyriaus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį faktą, kad jis po A. K. L. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad jis galėtų įgyvendinti savo, kaip A. K. L. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 448 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškėjo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjas J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.