Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K., jo atstovei advokatei Sigitai Černienei išnagrinėjo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2013 m. rugpjūčio 11 d. 3 val. 13 min., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,70 prom. girtumas), vairavo jam priklausantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

S. K. į teismo posėdį atvyko, kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad iš vakaro buvo vartojęs tik alaus, mano, kad jam vairuojant neblaivumas buvo nustatytas todėl, kad buvo labai pavargęs po tarnybos. Prašo sušvelninti nuobaudą ir neatimti vairuotojo pažymėjimo, kadangi į tarnybą vyksta nuosavu transporto ir darbo pobūdis yra susijęs su teisės vairuoti automobilį turėjimu.

Motyvuojamoji dalis

S. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo, be jo paties prisipažinimo, taip pat patvirtina surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, policijos pareigūno D. S. tarnybinis pranešimas, asmens blaivumo testo kvitas (pažeidėjui nustatytas 0,70 prom. girtumas), kita rašytinė bylos medžiaga.

Skiriant nuobaudą S. K. atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. K. dirba (duomenys neskelbtini) elektromechaniko - vairuotojo pareigose, todėl darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu. Kadangi darbas jam yra pragyvenimo šaltinis, teisės vairuoti transporto priemones praradimas lems darbo praradimą, labai apsunkins jo ir jo šeimos materialinę padėtį.

Išskirtine aplinkybe teismas laiko ir tai, kad S. K. per visą savo ilgametį vairavimo stažą nuo 1990-08-11 padarė tik du administracinius teisės pažeidimus – paliko stovėti transporto priemonę ant vejos, ir neženkliai viršijo greitį, kas nelaikytina grubiais kelių eismo taisyklių pažeidimais, ir niekada anksčiau nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam. Be to, pažeidimo padarymo metu yra pasibaigęs nuobaudų vykdymas, todėl laikoma, kad jam nebuvo paskirtos administracinėns nuobaudos (ATPK 36 str.).

Dėl šių priežasčių specialiosios teisės atėmimas būtų pernelyg griežta nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu.

S. K. turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, augina nepilnametį sūnų, neteistas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Šios teismo nustatytos aplinkybės jį visuomenėje charakterizuoja labai teigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad S. K. laikosi įstatymų reikalavimų ir gerbia bendro gyvenimo taisykles, yra doras, pareigingas ir rūpestingas žmogus, kad jis nelinkęs daryti administracinių teisės pažeidimų, todėl laikytina, kad šiuo metu jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negalėjimo vairavimo metu įvertinti galimą neblaivumą po alaus vartojimo praėjus nemažam laiko tarpui.

Pažeidėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl teismui yra pagrindas tikėti S. K. . paaiškinimu, kad alų jis gėrė tik vakare, todėl pažeidimo padarymo metu jis nesitikėjo, kad alkotesteris galėtų parodyti neblaivumą, o tai rodo, kad pažeidėjas neketino ir nesiekė piktybiškai pažeisti KET, t.y. būnant neblaiviam neketino vairuoti transporto priemonę. Tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nustatytą girtumą galėjo sąlygoti pažeidėjo fiziologinės organizmo savybės. Be to, pažeidėjas, nustačius jam girtumą, nesielgė įžūliai ar chuliganiškai, jo vairavimas, nevertinant girtumo, nesukėlė jokių pasekmių.

Pažymėtina, kad LVAT yra išaiškinęs, kad ATPK 30-1 str. taikantis organas esant šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms (nurodytoms ATPK 30 str. 2d., taip pat ATPK 31 str. nustatytoms lengvinančioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais), leidžiančioms paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos nėra suvaržomas galimybe sumažinti tik pagrindinę ar tik papildomą administracinę nuobaudą (LVAT nutartis adm. byloje Nr. 85911-01/2001, Biuletenis Nr. 1, p. 93-95 psl.).

Teismas kompleksiškai vertina ir patį pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, visuomenės interesą, tikimybę, kad eismas keliuose vyktų saugiai ir paskirta nuobauda pasieks keliamus tikslus.

Atsižvelgiant į į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintų šiame nutarime, taip pat pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. K. skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta straipsnio sankcijoje – bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (LR ATPK 30¹ str. 1 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad analogiškai klausimas yra sprendžiamas ir aukštesnės instancijos teismuose (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-160-508/2011, nutartis administracinėje byloje Nr. N62 – 3719/2010).

Kita vertus, teismas laiko, kad asmens nubaudimas negali būti traktuojamas kaip vienas iš administracinės nuobaudos tikslų, nes valstybės, kaip žmonių bendruomenės organizacijos, paskirtis šalia kitko yra užtikrinti nustatytą tvarką žmonių bendrijoje, o ją pažeidus – atitinkamai koreguoti pažeidėjo ir kitų asmenų elgesį, nuostatas ir panašiai. Svarbiausias kiekvienos valstybės prievartos tikslas – užtikrinti teisinę tvarką, teisių ir pareigų pusiausvyrą, saugų visuomenės narių gyvenimą. Neigiami padariniai, kurių patiria pažeidėjas, paskyrus administracinę nuobaudą, yra tik priemonė (o ne administracinės nuobaudos tikslas), taikoma siekti numatytų tikslų, todėl vien mechaninis griežtos nuobaudos paskyrimas, neatsižvelgiant į valstybės prievartos tikslus, pažeidėjui gali duoti atvirkštinį efektą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 30¹ str., 30-2 str., 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., skirti 1.200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) litų baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.