Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Įpareigoti atsakovus per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo (nuvedimo) sistemą užtikrinant, kad paviršinės nuotekos bei gruntas iš šio žemės sklypo nepatektų į gretimą ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) Priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje yra nurodyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Čia yra ir jos gyvenamoji vieta, kur gyvena dar nuo 1975–76 metų. Sklypo su statiniais savininke tapo nuo 2005 m., po tėvo mirties.

1.2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovai yra kaimyninio žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) savininkai. Atsakovę kaimyninėje namų valdoje atsimena gyvenančią nuo pat jų šeimos atsikėlimo į šią vietovę. Atsakovas yra jos sūnus.

1.3. Ieškovė pastebėjo, kad šiame Širvintų kaime sovietiniais metais kūrėsi gyventojai, aplinkinėse teritorijose turėję sodybas ir buvę priversti iš jų išsikraustyti dėl vykdytos melioracijos. Naujakuriai kraustėsi į Širvintų kaime statomus naujus namus. Pradžioje problemų dėl nuotekų surinkimo nebuvo, tačiau kai gretimoje (duomenys neskelbtini) gatvėje 1980–1985 metais taip pat buvo pradėti statyti namai, o kanalizacijos jungiamos į melioracijos trasą, pradėjo ryškėti problema – po lietaus paviršinės nuotekos nespėdavo susigerti į gruntą, jų sklypo, kuris yra žemiausioje reljefo vietoje, grunte kaupėsi vanduo, dėl ko sklype įsirengtas rūsys, skirtas daržovių, atsargų žiemai laikymui, buvo nuolat užsemtas, teko jį užpilti.

1.4. Pažymėjo, jog maždaug tuo pačiu metu, praėjusio amžiaus 9–ame dešimtmetyje, namo (duomenys neskelbtini) kaimynai pradėjo kelti savo žemės sklypą, savo teritorijoje aukštinti reljefą. Tuo tikslu jų sklype buvo išberiamos ir paskleidžiamos šiukšlės, akmenys, žaliosios atliekos, po kūrenimo likę pelenai ir kt. Nors su kaimynais tuomet dar jos tėvas bandė šiuo klausimu kalbėtis, bandė parodyti, kad keliant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) reljefą paviršiniai vandenys (lietus, tirpstantis sniegas) neišvengiamai subėga į jų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau kaimynų jų priekaištai nedomino. Atsakovų supratimu, savo žemės sklype jie gali elgtis, kaip nori.

1.5. Nurodė, kad bandydamas apsaugoti savo turtą ieškovės tėvas irgi pradėjo kelti jų žemės sklypą. Sklypas buvo iškeltas tiek, kad net užsipylė namo pamatai, todėl galimybės dar labiau paaukštinti reljefą jų sklype jau nebebuvo. Tuomet jos tėvas bandė šią užpylimo problemą spręsti kitu būdu – buvo padaryta pralaida per kelią, kad vanduo subėgtų tiesiai į surinkimo šulinį, kuris yra kitoje kelio pusėje prieš jų namus. Kurį laiką tai padėjo, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo šioje vietovėje atkūrus nuosavybės teises į aplinkinius žemės sklypus naujieji už kelio esančių žemės sklypų savininkai pradėjo, galima teigti, teisėtai, reikšti pretenzijas ieškovės šeimai dėl jų žemės sklypų užpylimo. Tėvo įsirengtą pralaidą jie užkimšdavo akmenimis skudurais siekdami sulaikyti vandenį, kad jis nenubėgtų į jų sklypų pusę.

1.6. Ieškovė paaiškino, kad bandė ieškoti pagalbos Širvintų seniūnijoje bei Biudžetinėje įstaigoje Širvintų rajono savivaldybė, tačiau gaudavo atsakymą, kad tai yra privatūs civiliniai santykiai ir dėl palaipsniui toliau vykdomo kaimyninio žemės sklypo reljefo kėlimo darbų turi aiškintis su šio sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais. Tuo tarpu lietaus vandens subėgimo į ieškovės žemės sklypą problema vis labiau aštrėjo.

1.7. Ieškinyje nurodė, kad ypač intensyviai kaimynai kėlė jų žemės sklypą būtent iš ieškovės sklypo pusės. Kaip suprato, nes po lietaus ar atodrėkio metu jiems buvo sunku keliu privažiuoti prie jų sklype esančio ūkinio pastato – klimpdavo automobiliai. Atsakovų supratimu, siekdami pasigerinti jų sklypo naudojimo sąlygas savo teritorijoje jie galėjo ir gali elgtis, kaip nori, nesvarbu, kokią žalą tokie veiksmai daro aplinkiniam turtui. Po kiekvienos žiemos atsakovai ir toliau intensyviai vykdo jų žemės sklypo kėlimo darbus, atsiveža žemių, grumstų, akmenų ir pila juos savo sklype. Kiekvienais metais sklypo reljefas pakyla vis aukščiau. Šią besitęsiančios veiklos aplinkybę patvirtina pridedamos nuotraukos, kuriose matyti, kaip atsakovų atsivežti akmenys ir gruntas šiuo metu yra užvertę ir dalį ieškovės gana neseniai, prieš tris metus, pastatytos segmentinės tvoros tinklo.

1.8. Pažymėjo, jog, tapusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke ji ne kartą bandė taikiai kalbėtis su atsakovais dėl jų pakelto žemės sklypo neigiamo poveikio ieškovės turtui – ieškovės sklypo užpylimo po kiekvienos liūties ar atodrėkio. Tačiau atsakovė J. M. ieškovę išvadindavo necenzūriniais žodžiais, pareikšdavo, kad taip ji elgėsi visą savo gyvenimą, kėlė sklypą, kiek nori ir tai ateityje darys taip pat, kada tik panorės. Jos sūnus atsakovas V. M. irgi nenorėjo kalbėtis su ieškove, pabandžius iškelti šį klausimą ir galbūt netgi kartu rasti bendrą problemos sprendimą jis tik numodavo ranka ir kartodavo motinos žodžius, kad savo sklype jis gali tvarkytis, kaip tik pageidauja.

1.9. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) virš ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra iškeltas apie 30–40 cm. Jokių atitvarų ties sklypais ar vandens nubėgimo sistemų, lietaus nuotekų surinkimo sistemų savo sklype atsakovai nėra įsirengę ir neplanuoja to daryti.

1.10. Ieškovė paaiškino, kad ji 2022 m. birželio 25 d. kreipėsi į Biudžetinę įstaigą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašymu padėti spręsti susiklosčiusią situaciją. 2022 m. liepos 20 d. atsakymu inspekcija jai atrašė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 6 ir 7 dalimis žemės savininkai ir kiti naudotojai vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, privalo laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės, o savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tačiau daugiau padėti ieškovei Inspekcija negalėjo, nes privačioje teritorijoje vykdant žemės darbus atskiras statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Buvo pasiūlyta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, tačiau ir kitose institucijose sulaukdavo to paties atsakymo – šį ginčą turiu spręsti privačiai kreipdamasi į teismą dėl nuosavybės teisės gynimo. Su Inspekcijos atsakymu dar kartą bandė eiti pas kaimynę – atsakovę J. M., tačiau eilinį kartą buvo išvadinta „durne“ ir panašiais epitetais.

1.11. Paminėjo, kad kaip žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) savininkai atsakovai privalo savo sklype tvarkytis tokiu būdu, kad nekiltų žala aplinkiniam turtui, konkrečiai ieškovės žemės sklypui. Šią imperatyvią nuostatą, įtvirtintą Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje, pabrėžė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ieškovė nekvestionuoja atsakovų nuosavybės teisės į jų turimą žemės sklypą su statiniais, tačiau atsakovai neįsisąmonina nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnyje, t. y. teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kaip žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) savininkai atsakovai turi teisę laikydamiesi teisės aktų nustatytos tvarkos daryti šiam nekilnojamam daiktui fizinį poveikį, t. y. savo būdais kelti žemės sklypo reljefą, tačiau tai daryti jie privalo tik nepažeisdami kitų asmenų, šiuo atveju, ieškovės teisių ir teisėtų interesų.

1.12. Pažymėjo, kad šiuo metu dėl atsakovų veiksmų – palaipsniui nuolat vykdomų jų žemės sklypo reljefo kėlimo darbų – vanduo kaupiasi ieškovės žemės sklype. Po kiekvieno lietaus vanduo nuo atsakovų žemės sklypo subėga į ieškovės sklypą, dėl ko mirksta ties sklypo tvora susodintos tujos, kiekvieną rudenį, šiltesnę darganotą žiemą bei pavasarį ir netgi lietingą vasarą ieškovės sklype susiformuoja didelė bala, skęsta visas ieškovės namų valdos kiemas, dėl ko yra priversta pumpuoti vandenį iš savo sklypo, patiria materialinius nuostolius. Šias aplinkybes patvirtina pridedamomis nuotraukomis.

1.13. Paminėjo, kad aprašytąją problemą atsakovai galėtų išspręsti tinkamai valdydami savo žemės sklypą, t. y. įsirengdami sklype atraminę sienelę arba paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), esant galimybei vandenį išleisdami į griovį ar daubą. Tačiau atsakovai atsisako spręsti paviršinių nuotekų tvarkymo jų sklype klausimą turėdami klaidingą įsitikinimą, kad lietus ar tirpstantis sniegas yra natūralūs reiškiniai, o su savo nuosavybe (savo sklypu) jie gali elgtis kaip tik nori, t. y. kelti sklypo reljefą neatsižvelgdami į tai, kokį poveikį šie sklypo pertvarkymo darbai daro ieškovės kaimyniniam žemės sklypui.

1.14. Ieškovė pastebėjo, kad dėl po kiekvienos liūties ar atodrėkio užpilamo žemės sklypo ieškovė negali juo tinkamai naudotis – negali vaikščioti savo kieme, gadinasi sklype esantys sodiniai, plaunama žemė, yra apribotos ieškovės galimybės sklype užsėti pageidaujamus augalus, suformuoti tvarkingą veją, išgrįsti dalį sklypo trinkelėmis, suformuoti tvarkingą ir estetišką sklypo aplinką.

1.15. Paaiškino, kad atsakovai turėtų pagrįsti jų deklaruojamą tariamą teisę savo sklype elgtis, kaip nori, nurodyti teisės aktus, kurie leidžia atsakovams jų sklype reljefą formuoti ir paviršinių nuotekų nutekėjimo klausimą (ne) spręsti tokiu būdu, kad yra daroma žala gretimam sklypui (el. b. t. 1, l. 1–12).