- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 2-259-266/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00902-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- S. E.
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. E. ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. K. 2896,20 eurų skolos , 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog tarp šalių 2014m. birželio 2d., buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 10 000 litų, šiuo metu 2896,20 eurų , o atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdama po 350 litų į nurodytą sąskaitą ir iki 2016 metų spalio mėnesio turėjo grąžinti visą skolą. Atsakovė nesilaikė paskolos sutartyje nurodytų sąlygų ir skolos negražino. Dėl atsakovės argumento, jog ji 2015m spalio 16d. mokėjimo nurodymu pervedė į ieškovo žmonos V. E. sąskaitą 35490 Norvegijos kronų ir tokiu būdu skolą sugrąžino, ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog tai nebuvo skolos grąžinimas , o buvo mokėjimas tarp sąskaitų, ką mokėjimo nurodyme nurodė ir pati atsakovė. Ši pinigų suma iš Norvegijos įmonės , kur dirbo žmonės, buvo pervesta į atsakovės sąskaitą kaip darbo užmokestis ir atsakovė tą pačią dieną šiuos pinigus pervedė į ieškovo žmonos sąskaitą. Pavertus kronas į litus , gaunasi didesnė suma , tai 13 120 litų , o tai yra didesnė pinigų sumą nei skola pagal paskolos sutartį Tuo metu atsakovę ir ieškovą , bei jo žmoną siejo verslo santykiai. Norvegijos firmoje (duomenys neskelbtini) dirbo žmonės, todėl firma atlyginimus už atliktus darbus pervesdavo į atsakovės sąskaitą, kurią kontroliavo ieškovo žmoną, o po to atsakovė tas gautas sumas pervesdavo į ieškovo žmonos sąskaita ir taip buvo išmokamas darbo užmokestis. Kadangi atsakovė skolos iki nurodyto termino negražino , prašė priteisti skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ji neginčija paskolos sutarties , pagal kurią ieškovas pervedė jai 10 000 litų, tačiau šiuo metu nėra skolinga ieškovui, nes ji skolą grąžino 2015m., spalio 16d., pervesdama pinigus į ieškovo žmonos sąskaitą. Teismo posėdžio metu atsakovė pasiliko prie savo argumentų nurodytų atsiliepime. Paaiškino, jog 2014-2015 metais ją ir ieškovo šeimą siejo verslo santykiai, jų santykiai buvo geri, todėl ji pasiskolino iš ieškovo 10 000 litų apyvartinėms lėšoms. Paskolos sutartį pasirašė ir jos neginčija. Suprato sutarties sąlygas, jog paskolą reikės grąžinti. Tuo laiku ieškovai dirbo Norvegijoje, samdė žmonės darbų atlikimui. Firma, kurioje dirbo ieškovo žmonės pinigus už atliktus darbus pervesdavo į jos sąskaitą. Ji sumokėdavo mokesčius ir likusius pinigus pervesdavo į ieškovo žmonos sąskaitą. Kadangi ji atliko tam tikrus darbus, todėl manė, jog skolos nereikės grąžinti, nes jokio atlyginimo jai ieškovas nemokėjo. Dar 2016 metais ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš jos priteisimo, tačiau jai pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas dėl skolos iš jos priteisimo , buvo panaikintas. Ir po to ji skolos negrąžino, jų santykiai pablogėjo. Kuomet ieškovas pateikė teismui ieškinį, ji atsiliepime nurodė, jog 2015m. spalio 16d., skolą grąžino, pervesdama ieškovo žmonai 35490 Norvegijos kronų. Ši suma buvo artimiausia skolos sumai. Atsakovė pripažino, jog šią pinigų sumą 2015-10-16 jai pervedė Norvegijos firma (duomenys neskelbtini), kaip atlyginimus žmonės už atliktus darbus ir ji tą pačią dieną šiuos pinigus pervedė į V. E. sąskaitą. Laiko, jog tokiu būdu ji skolą grąžino ir ieškovui nebėra skolinga. Kitokių įrodymų, jog ji ieškovui skolą grąžino , atsakovė teismui neteikė. Posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pilna skolos suma, mano, jog yra skolinga , tik nežino kokią tai galėtų būti suma .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga , ieškovo, jo atstovo, atsakovės paaiškinimais , liudytojos parodymais nustatyta, kad ieškovo S. E. ir atsakovės L. K. prievoliniai santykiai atsirado 2014m. birželio 2d., sudarytos ir jų pačių patvirtintos paskolos sutarties tarp fizinių asmenų pagrindu (b. l. 10). Ieškovas savo prievolę pagal pasirašytą sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovei 10 000 litų paskolą, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti per 29 mėnesius, mokėdama dalimis, kas mėnesį po 350 litų ir paskutinė įmoka turėjo būti pervesta ne vėliau kaip 2016m. spalio mėnesį, pervedant likusius 200 litų. Atsakovė iki 2016m. spalio mėnesio ieškovui skolos negražino, todėl ieškovas pareiškimu 2016 metais kreipėsi į teismą ir buvo išduotas teismo įsakymas priteisti iš atsakovės ieškovui 10 000 litų, šiuo metu 2896,20 eurų . Atsakovei paprieštaravus, teismo įsakymas buvo panaikintas. Atsakovė ir toliau nevykdė paskolos sutarties sąlygų, todėl ieškovas 2017-07-13 teismui pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės 2896,20 eurų (10 000litų). Atsakovė atsiliepime ieškinio nepripažino, pateikė rašytinį įrodymą- 2015-10-16 mokėjimo nurodymą Nr.500 , kuriuo ji pervedė į ieškovo žmonos V. E. 35490 Norvegijos kronų ir teigė, jog tokiu būdu paskolos sutartį įvykdė ir nėra skolinga.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytas sutartis šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kaip byloje nustatyta , tai atsakovė sudarytos su ieškovu paskolos sutarties neginčijo ir pripažino, jog skolinosi iš ieškovo apyvartinėms lėšoms. Nurodė, jog suprato ir žinojo, bei įsipareigojo paskolą grąžinti dalimis , tačiau paskolos negrąžino ir nesumokėjo nei dalies skolos. Ieškovui pasikreipus su ieškiniu į teismą, atsakovė pateikė vienintelį dokumentą , tai 2015m. spalio 16d., mokėjimo nurodymą Nr. 500 (b. l. 17) ir šiuo dokumentu įrodinėjo, jog ji skolą ieškovui gražino. Išklausius ieškovą, atsakovę, liudytoją V. E., teismas konstatuoja, jog atsakovės pateiktas mokėjimo nurodymas nepatvirtina, jog atsakovė ieškovui skolą sugrąžino. Kaip byloje nustatyta, tai 2014-2015 metais ieškovo šeima ir atsakovę siejo verslo santykiai. Ieškovas dirbo Norvegijoje , atlikdavo statybos darbus. Atsakovė turėjo individualią įmonę ir teikė buhalterines paslaugas. Atsakovei Norvegijos firma (duomenys neskelbtini) išrašydavo sąskaitą faktūras dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir minėta firma į atsakovės sąskaitą, kurią kontroliavo ieškovo žmona , pervesdavo pinigus- atlyginimus darbuotojams už atliktus darbus. Atsakovė , gavus iš nurodytos firmos pinigus, juos pervesdavo į ieškovo žmonos sąskaitą. Tai patvirtina byloje pateikti atsakovės ir ieškovo žmonos V. E. sąskaitų išrašai, PVM sąskaitos- faktūros, susirašinėjimai tarp V. A., nurodytos Norvegijos firmos ir atsakovės L. K. . (b. l. 42-56, 67-70, 31-39, 93-98, 99-100) . 2015m. spalio 16 d., aukščiau nurodyta Norvegijos firma į atsakovės sąskaitą pervedė 35490 Norvegijos kronų. Tą pačią dieną atsakovė šiuos pinigus mokėjimo nurodymu pervedė ieškovo žmonai V. E., mokėjimo dokumente nurodydama, jog tai mokėjimas tarp savo sąskaitų, o ne skolos grąžinimas. Paklausus atsakovės, kodėl ji būtent šį mokėjimo pavedimą pasirinko ir laiko, jog juo skolą ieškovui grąžino, atsakovė nurodė, jog mokėjimo nurodyme nurodyta pinigų suma buvo artima skolos sumai, nors pavertus pervestą sumą į litus , suma viršija 13000 litų sumą, o tai viršija ir skolos sumą. Tokie atsakovės argumentai niekuo nepagrįsti , ir nurodytas mokėjimo nurodymas nėra įrodymas, jog atsakovė ieškovui skolą sugrąžino. Atsakovė pripažino, jog yra kažkiek skolinga ieškovui, tačiau skolos sumos neteikė. Neteikė į bylą ir kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė nėra skolinga ieškovui. Visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra skolingas 2896,20 eurų (10 000 litų) Eur. Ieškovas patyrė nuostolių, kurie yra pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pagrįstas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 2896,20 Eur negrąžintos paskolos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, nuo 2017-07-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos, dokumentų vertimo išlaidos). Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 87 Eur žyminio mokesčio (b. l. 6), turėjo 300 eurų atstovavimo išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu vertė dokumentus ir turėjo 22 eurus išlaidų už vertimo paslaugas. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, tai ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 409 eurai priteistinos iš atsakovės.
Nagrinėjamoje byloje susidarė 8,89 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2), kurios priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 270 straipsniu
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti S. E. iš L. K. 2896,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 409 (keturis šimtus devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų .
Priteisti valstybei iš atsakovės L. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) 8,89 Eur (aštuonis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs DNB bankas) arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB ( buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius) , arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. (Įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.