Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties nutraukti civilinės bylos pagal ieškovų R. J. ir A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė ir Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotis, ir pagal ieškovės viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ieškinį atsakovams R. J. ir A. J. dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. J. ir A. J. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė ir Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotis, kuriuo prašė pakeisti Komisijos sprendimą dėl žalos atlyginimo ir jų prašymus atlyginti žalą patenkinti visa apimtimi (civilinės bylos Nr. e2‑1212‑555/2023).

2. Ieškovė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė pareiškė ieškinį atsakovams R. J. ir A. J. dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, kuriuo prašė panaikinti Komisijos sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-1206-555/2023).

3. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nurodytos civilinės bylos sujungtos.

4. 2024 m. vasario 20 d. ieškovai R. J. ir A. J. pateikė prašymą nutraukti bylą dalyje pagal ieškovės VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ieškinį. Nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 10 d. iš esmės pakeistas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ), kuris nustato žalos be kaltės modelį. Pagal šį modelį, Komisija sprendimą atlyginti žalą priima, nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio specialisto kaltės, žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti. Be to, pagal galiojantį PTŽSAĮ teisė skųsti Komisijos sprendimą nustatyta tik pacientui ir kitiems asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad PTŽSAĮ nenustato galimybės VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo, su kuriuo ši nesutinka, panaikinimo, ieškovai teigė, jog ligoninė pareiškė reikalavimą panaikinti sprendimą, kuris jai jokių materialinių pasekmių nesukelia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ieškinį R. J. ir A. J. dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos.

6. Teismas nurodė, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato PTŽSAĮ. Nurodė, kad šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas gauti žalos atlyginimą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima, nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

7. Nurodė, kad PTŽSAĮ 25 straipsnyje yra reglamentuojama teisės dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Taip pat nustatyta, kad tokiu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.

8. Teismas nurodė, kad asmenų, turinčių teisę į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą, ratas yra apibrėžtas PTŽSAĮ 13 straipsnyje, vienas iš jų – pacientas. Pažymėjo, kad PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad pakeitimo įstatymu pakeistas žalos atlyginimo modelis ir sprendžiant dėl žalos atlyginimo atsisakyta neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltės nustatymo (t. y. įrodinėjimo bei rungimosi proceso); ginčo tarp paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir įstaigos šiuo atveju nėra – yra tik sprendžiamas klausimas, ar žala atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, kai ji yra atlyginama. PTŽSAĮ nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai.

9. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sutiko su ieškovų R. J. ir A. J. prašyme nurodytais argumentais, kad gydymo įstaigai – VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, įstatymas nenumato galimybės skųsti Komisijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos ieškinys dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl pagal šį ieškinį iškelta byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

10. Teismas atmetė ieškovės prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), siekiant nustatyti, ar PTŽSAĮ nustatytas reglamentavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatų. Nurodė, kad sprendžiant dėl paciento teisės dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, nesprendžiamas gydymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas, todėl nėra pagrindo kelti abejones dėl PTŽSAĮ atitikimo Konstitucijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl bylos dalies nutraukimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijai ir konstituciniams principams. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nagrinėjant šią bylą reikšminga ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės ir kitiems principams neprieštarauja PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis dėl skirtingos Komisijos sprendimų apskundimo tvarkos, apribojant teisę sveikatos priežiūros įstaigoms kreiptis į teismą. Ši nuostata užkerta kelią asmens sveikatos priežiūros įstaigai ginčyti sveikatos priežiūros specialistų veiksmų vertinimą, pažeidžia teisės kreiptis į teismą konstitucinį principą. Siekiant nustatyti, ar žalos pacientui galėjo būti išvengta, yra vertinama medicininiai veiksmai, tuo tarpu nurodytas ribojimas suvaržo įstaigos galimybę įrodyti žalos neišvengiamumo faktą.

11.2. Nors pagal PTŽSAĮ sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens kaltės nustatymo klausimas nebekeliamas, tačiau yra pareiga vertinti sveikatos priežiūros specialistų veiksmus, nustatant priežastinį ryšį, t. y. ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas bei tai, ar žala nebuvo neišvengiama.

11.3. PTŽSAĮ privalo užtikrinti gydymo įstaigai teisę apskųsti Komisijos sprendimus ir taip garantuoti konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų įgyvendinimą.

11.4. Komisija, nagrinėdama gautus skundus, privalo išsamiai išnagrinėti bet kurį medicininį atvejį ne tik iš teisinės pusės, bet ir iš medicininės pusės. Medikų veiksmų tinkamas įvertinimas turi būti atliekamas ir sprendžiant žalos neišvengiamumo konkrečiu atveju klausimą.

11.5. PTŽSAĮ 13 straipsnyje nustatyta dualistinė paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema, pagal kurią pacientas ir kiti šiame straipsnyje nurodyti asmenys gali kreiptis dėl žalos atlyginimo, o šiame straipsnyje nenurodyti asmenys – pagal bendrąsias civilinės atsakomybes sąlygas.

11.6. Konstitucinė teisė skųsti ikiteisminės ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl paciento sveikatai padarytos žalos PTŽSAĮ suvaržyta nepagrįstai. Ši teisė neturėtų būti apribota kitiems, su žalos atlyginimu susijusiems asmenims. Nurodytas apribojimas prieštarauja konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, oficialios konstitucinės doktrinos nuostatoms, taip pat asmenų lygybės prieš įstatymą principui.

11.7. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ieškinyje pateikti įrodymai, kad ligoninės gydytojai 2022 m. spalio 17 d., teikdami sveikatos priežiūros paslaugas R. J., savo pareigas atliko kvalifikuotai, atidžiai ir dėmesingai, todėl jų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.

11.8. Ginčo atveju materialus teisinis efektas pasireiškia netiesiogiai. Ginčijant Komisijos sprendimą dėl nustatyto žalos dydžio tikėtina, kad Komisija neobjektyviai ištyrė ir įvertino reikšmingas klinikinės situacijos aplinkybes, netinkamai interpretavo žalos neišvengiamumą, neįvertino paciento prisidėjimo prie žalos atsiradimo masto, netinkamai sprendė dėl artimųjų emocinio ryšio, nenustatė priežastinio ryšio ir kt. aplinkybių. Apribojus sveikatos priežiūros įstaigos teisę skųsti Komisijos sprendimą susidaro ydinga situacija, kad šis sprendimas yra neskundžiamas ir a priori laikomas objektyviu ir teisingu. O tai yra akivaizdus konstitucinių principų pažeidimas.

11.9. Ieškovė šiuo atveju yra tiesiogiai suinteresuota išsiaiškinti, ar teisingai atliktas jos veiksmų ir žalos neišvengiamumo vertinimas. Gydytojų veiksmai, priežastinis ryšys teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra civilinės atsakomybės sąlygos, privalomos nustatyti tokio pobūdžio ginčuose. Esant galiojančiam reglamentavimui, yra apribojama teisinė galimybė ištaisyti Komisijos sprendime padarytas klaidas.

11.10. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė gali kilti ir sveikatos priežiūros įstaigai. Hipotetiškai vertinant situaciją, gydymo įstaiga neturi garantijos, kad ateityje ieškinys nebus pareikštas jos atžvilgiu bendrosios civilinės atsakomybės tvarka.

11.11. Lietuvos medikų bendruomenei teisinis apribojimas apginti savo veiksmų pagrįstumą, patvirtinant, kad veiksmai atitiko nustatytus algoritmus, medicininę praktiką, teisinius reikalavimus, gerosios praktikos normas, yra visiškai nesuprantamas ir nepateisinamas.

12. Ieškovai R. J. ir A. J. atsiliepime į ieškovės VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė nepagrįstai interpretuoja teisę kreiptis į teismą kaip teisę reikšti materialinių teisinių pasekmių nesukeliančius reikalavimus. Kadangi sprendžiant dėl paciento teisės dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo nesprendžiamas gydymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas ir Komisijos sprendimas nesukelia gydymo įstaigai teisinių pasekmių, gydymo įstaigos negali skųsti atitinkamo Komisijos sprendimo. Šis sprendimas sukelia teisines pasekmes tik žalos atlyginimo siekiantiems asmenims ir valstybei, kuri yra įpareigota kompensuoti padarytą žalą.

12.2. Ieškinys be ieškinio dalyko neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir negali būti priimamas.

12.3. Ieškovė pripažįsta, kad ji nekelia klausimo dėl savo pažeistų teisių ir laisvių, o tik dėl pacientui R. J. padarytos ar nepadarytos žalos. Tokiu būdu ieškovė siekia teisinių pasekmių ne sau, kitam asmeniui (mirusio paciento artimiesiems). Toks veikimas galimas tik ginant viešąjį interesą, tačiau ieškovė nepatenka tarp subjektų, kuriems suteikta teisė ginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis).

12.4. Nagrinėjat ieškovų R. J. ir A. J. reikalavimus Komisijoje ieškovė nedalyvavo atsakovės statusu. Komisijoje gydymo įstaigos dalyvauja formaliai. Jos pateikia paaiškinimus dėl paciento klinikinės situacijos ir turimą medicininę dokumentaciją. Gydymo įstaigoms parengtoje formoje net nėra klausiama apie tai, koks žalos dydis priteistinas žalos siekiantiems asmenims, kaip gydymo įstaiga vertina mirusio paciento ir žalos siekiančių asmenų emocinius ryšius ir pan.

12.5. Nei CPK, nei teisės teorijoje netiesioginis materialinis teisinis efektas nėra numatytas kaip pagrindas ieškiniui pareikšti. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės jai neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio teisinio efekto. Tuo atveju, jei Komisija kažkurią iš nurodytų aplinkybių būtų nustačiusi neteisingai, tai turėtų pasekmių tik žalos atlyginimo siekiantiems asmenims (jie negautų žalos atlyginimo, nepagrįstai gautų žalos atlyginimą ar pan.), taip pat ir valstybei, kuri yra įsipareigojusi atlyginti atitinkamą žalą.

12.6. Vien buvimas susijus su tam tikru atveju nereiškia teisės skųsti sprendimus, kurie nesukelia skundžiančiam asmeniui teisinių pasekmių.

12.7. Įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą priimti įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui dėl jam padarytos žalos, naudodamasis jam suteikta diskrecija, gali pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti įvairius žalos atlyginimo būdus. Ši diskrecija negali būti paneigiama vien gydymo įstaigos noru pasibylinėti.

12.8. Komisijos sprendime gydymo įstaigos veiksmai nėra vertinami, nėra pateikiama išvada, kad tie veiksmai neteisėti, jog gydymo įstaiga turėjusi veikti kitokiu būdu ar pan. Sprendime pažymėta, kad tyrimo objektas yra tai, ar paciento sveikatai yra padaryta žala ir ar tai nėra neišvengiama žala sveikatai. Sprendime konstatuota, kad teikiant paslaugas maksimaliai greitai ir efektyviai, pacientas turėjo daugiau galimybių geresnei baigčiai. Sprendime nėra nei vieno sakinio, kad gydymo įstaiga ar kuris nors iš gydytojų pažeidė kokius nors teisės aktus. Taigi gydymo įstaigos veiksmai aptarti tiek, kiek yra būtina vertinant žalos kilimo aplinkybes, tačiau atitinkamų veiksmų teisinis vertinimas nėra atliktas. Nesant tokių veiksmų teisinio vertinimo, gydymo įstaigai nekyla civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

12.9. Pagal nuo 2020 m. galiojantį reglamentavimą nebūtina nustatyti gydymo įstaigų ar atskirų gydytojų kaltės, klausimui dėl žalos išspręsti nebūtina įvertinti, ar pažeisti teisės aktai ir tuo labiau nebūtina nustatyti teisės aktų pažeidimo fakto.

12.10. Ligoninės bendruomenė nėra bylos dalyvis, o ieškovė nėra pateikusi įgaliojimo atstovauti ligoninės bendruomenę, be to, šios bylos dalykas yra žala pacientui, o ne ligoninės algoritmai ar veiksmų atitiktis medicininei praktikai, teisiniams reikalavimams, gerosios praktikos normoms.

12.11. Kiek ligoninės veiksmai atitinka teisės aktus, sprendžiama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-3451-979/2024.

12.12. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Atsakovai neturi teisės kreiptis į teismą, nepasinaudodami šia tvarka. Be to, įstatymas nesuteikia teisės į dvigubą žalos atlyginimą. Ieškovė nesugebėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu atsakovai galėtų pakartotinai kreiptis į teismą, prašydami jos civilinės atsakomybės taikymo.

13. Trečiasis asmuo VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotis atsiliepime į ieškovės VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Šiuo metu nustatytas Komisijos sprendimo apskundimo mechanizmas yra diskriminacinis ir užkerta kelią sveikatos priežiūros institucijai kreiptis teisminės gynybos.

13.2. Nepaisant to, kad PTŽSAĮ nustato žalos atlyginimo modelį „be kaltės“, byloje yra teikiamas didelis dėmesys tinkamam sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų atlikimui, t. y. byloje bus aiškinamasi netinkamas paslaugų suteikimas ir įstaigos kaltė. Tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą bus konstatuojama sveikatos priežiūros įstaigos kaltė, atsakovė – valstybė, turės teisę ir galimybę kreiptis dėl lėšų priteisimo. Ir nors sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos yra įtrauktos trečiaisiais asmenimis civilinėje byloje, tačiau jų galimybės naudotis įvairiomis teisinėmis gynybos priemonėmis yra mažesnės nei šalių.

13.3. Ieškovai labai ribotai vertina PTŽSAĮ taikymo sritį, nes ne visais atvejais ginčo šalis yra valstybinė gydymo įstaiga, už kurios netinkamai suteiktas paslaugas kilusią žalą kompensuoja valstybė. Ginčas dėl netinkamai suteiktų paslaugų gali kilti ir su privačia, t. y. ne valstybine gydymo įstaiga, o tokiu atveju, kuomet pareiga atlyginti žalą kyla privačiam juridiniam asmeniui, pastarajam turi būti suteikta teisė ir galimybė kreiptis teisminės gynybos.

13.4. Dėl nurodytų argumentų manytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nesikreipti į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

13.5. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas neturėjo būti paliktas nenagrinėtu kaip ginčas, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes jei ateityje atsirastų galimybė ieškovei kreiptis į teismą dėl tų pačių reikalavimų, būtų procesinė kliūtis tai padaryti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo nutraukta bylos dalis pagal vieną iš byloje nagrinėjamų ieškinių, nustačius, kad jį pateikęs asmuo neturi teisės į ieškinio dalyką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

16. Teisme gauti ieškovės R. J. rašytiniai paaiškinimai dėl trečiojo asmens atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, kuriuos ieškovė prašo priimti į bylą ir vertinti su kita bylos medžiaga.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šalis turi teisę duoti teismui paaiškinimus raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šia teise privalo naudotis atsižvelgdama tiek į bendruosius civilinio proceso principus (CPK 7 straipsnis), tiek į bylų proceso apeliacinės instancijos teisme ypatumus, tarp jų – draudimą keisti (papildyti) atskirąjį skundą pasibaigus jo padavimo terminui (CPK 323, 338 straipsniai). Paprastai rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra paaiškinti pasikeitusias faktines ar teisines ginčo aplinkybes, atsiradusias po skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, turinčias teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti.

18. Ieškovė R. J. rašytiniuose paaiškinimuose nenurodo jokių pasikeitusių ginčo aplinkybių po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, o juose, jau pasibaigus atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikimo terminui, dėsto papildomus nesutikimo su trečiojo asmens atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija argumentus, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

19. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu procesiniu sprendimu iš esmės grindžia, kvestionuodama nuo 2020 m. sausio 10 d. pasikeitusiame PTŽSAĮ nustatytą reglamentavimą, kuris panaikino teisę Komisijos sprendimą ginčyti kitiems nei šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytiems asmenims, tarp kurių nepatenka pacientui sveikatos priežiūros paslaugas suteikusi įstaiga. Teigia, kad tokiu būdu buvo apribota jos galimybė ginčyti žalos padarymo neišvengiamumą ir (ar) kitas aplinkybes, kurios privalo būti išnagrinėtos, įvertintos ir nustatytos sprendžiant žalos pagal PTŽSAĮ atlyginimo klausimą. Apeliantė pažymi, kad nustatytas reglamentavimas neužtikrina jos konstitucinės teisės į teisminę gynybą, konstitucinio teisingumo principo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodytų konstitucinių teisių pažeidimą sieja su įstatymų leidėjo PTŽSAĮ apribota teise jai reikšti savarankišką materialinį reikalavimą dėl Komisijos sprendimo, kuris nesukelia jai tiesioginių materialinių teisinių pasekmių.

21. Pagal nuo 2020 m. sausio 10 d. pasikeitusį PTŽSAĮ, sveikatos priežiūros paslaugas suteikusi įstaiga buvo pašalinta iš subjektų, galinčių ginčyti Komisijos sprendimą, sąrašo, atsižvelgiant į pasikeitusiame reglamentavime įtvirtiną naują žalos atlyginimo modelį, pagal kurį teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti nustatytos dvi sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Aiškindamas PTŽSAĮ normas Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad pasikeitęs reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Aptardamas kitas PTŽSAĮ nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, kasacinis teismas išaiškino, kad žalos neišvengiamumo kriterijus iš esmės yra siejamas ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas ir tiesiogiai PTŽSAĮ neįtvirtintas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, t. y. būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).

22. Pakeistu teisės į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą modeliu, kuris, kaip nurodyta pirmiau, eliminavo sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) konkretaus šios įstaigos specialisto kaltės bei neteisėtų veiksmų sąlygų įrodinėjimą sprendžiant žalos pacientui atlyginimo klausimą, įstatymų leidėjas siekė pakoreguoti iki tol galiojusį pakankamai ilgą ir sudėtingą žalos, sukeltos dėl netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, procesą, kuris lėmė, jog žala buvo atlyginama sąlyginai nedaugeliu atvejų, kadangi tam, kad ji būtų atlyginta, buvo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas).

23. Nurodytas įstatymų leidėjo tikslas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir jį įgyvendinant atitinkamai pakeistas PTŽSAĮ, kuriuo siekiama spartesnio ir efektyvesnio pacientams ir kitiems PTŽSAĮ 13 straipsnyje nustatytiems asmenims žalos atlyginimo proceso, tokiu būdu užtikrinant atitinkamą žalą patyrusių asmenų interesus, suponuoja, kad sveikatos priežiūros įstaiga į teisę inicijuoti teisminį ginčą dėl aplinkybių (jos kaltės, neteisėtų veiksmų), kurios sprendžiant žalos atlyginimo pagal aptariamą teisės aktą klausimą nėra vertinamos, apeliuoja nepagrįstai. Tuo labiau kad, įtvirtinęs naują paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį, įstatymų leidėjas nustatė, jog inicijavę teisminį procesą dėl Komisijos sprendimo PTŽSAĮ 13 straipsnyje paminėti asmenys atsakovu byloje nurodo valstybę, atstovaujamą Vyriausybės įgaliotos institucijos (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas taip pat nustatė, kad žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (toliau – sąskaita), lėšų (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Naujas paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelis nulemia ir tai, kad atlyginus žalą iš sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama, išskyrus jei žala padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų ((PTŽSAĮ 24 straipsnio 10 dalis). Taigi, eliminavęs sveikatos priežiūros įstaigą iš asmenų, galinčių ginčyti Komisijos sprendimą, sąrašo, įstatymų leidėjas užtikrino, kad dėl tokio apribojimo sveikatos priežiūros įstaiga nepatirtų neigiamų materialinių padarinių.

24. Nors apeliantė teigia, kad jai šiuo atveju aktualus ir teisingas žalos neišvengiamumo, priežastinio ryšio tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos kriterijų nustatymas, dėl šių kriterijų ji gali pasisakyti ir būdama trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje padėtyje. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, sveikatos priežiūros įstaiga gali būti įtraukta tiek teisminiame ginče dėl Komisijos sprendimo dalyvaujančių šalių, tiek įstoti į teisminį procesą savo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi manydama, kad Komisijos sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, apeliantė užtikrinti savo interesus, sprendžiant paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimą, gali, dalyvaudama teisminiame ginče trečiuoju asmeniu. Tokių interesų užtikrinimui, atsižvelgiant į tai, kad pagal PTŽSAĮ sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nėra vertinama sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) konkrečių jos specialistų kaltė, neteisėti veiksmai, jai nenustatyta pareiga atlyginti žalą, įstatymų leidėjas neprivalėjo suteikti galimybės sveikatos priežiūros įstaigai inicijuoti teisminį ginčą dėl Komisijos sprendimo. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, be to, neturi teisės reikalauti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Šios normos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą trečiojo asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, kad, būnant trečiojo asmens padėtyje, apeliantės galimybės ginti savo interesus yra mažesnės nei šalių.

25. Šioje nutartyje išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui abejoti skunde nurodytos PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies normos konstitucingumu, todėl apeliantės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar nurodyta norma atitinka Konstituciją bei konstitucinius principus, atmetamas.

26. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

27. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį pagal ieškovės VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ieškinį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo dėl to, jog toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotis prašė skundą patenkinti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, skundą atmetus, trečiasis asmuo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.