Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16404-752/2011 pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys I. Š. ir V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/01245 vykdė įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-164-510/2010 (Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą) dalyje, kurioje išieškotojai vykdomojoje byloje I. Š. iš skolininkų V. K. ir A. K. buvo priteista 240 000 Lt, gautų už butą (duomenys neskelbtini).

Apeliantė skundžiamą nutartį laiko neteisėta, kuomet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino antstolio veiksmų neteisėtais, kai šis priimdamas vieną vykdomąjį dokumentą vykdyti, priėmė du patvarkymus dėl abiejų bendraskolių atskirai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamojoje nutartyje teismas sutiko su apeliante ir nurodė, kad antstolis pagal vieną vykdomąjį dokumentą turėjo priimti vieną patvarkymą. Tačiau perteklinis patvarkymas neleidžia pripažinti, jog antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė ir pradėjo jį vykdyti neteisėtai (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu teigti, jog buvo kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą skirtas fiksuoti vykdymo veiksmų pradžią, išieškotojo pateikto vykdomojo dokumento pagrindu, bet ne įtvirtinti apeliantės nurodomas aplinkybes dėl skolos išieškojimo tik iš vieno skolininko (ės).

Kaip jau minėta pirmiau, antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą, kuriame iš skolininkų V. K. ir A. K. buvo priteista 240 000 Lt, gautų už butą (duomenys neskelbtini). Iš šio dokumento akivaizdu, kad išieškojimo apimtis yra 240 000 Lt. Ši skola išieškotojai išieškotina iš abiejų bendraskolių. Pagal CPK 274 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Nagrinėjamu atveju tokių nuorodų teismo procesiniuose sprendimuose nebuvo ir procesinės teisės normos nesuteikia antstoliui teisės tikrinti vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo, sprendimo turinio, todėl vykdomąjį raštą pateikus asmeniui, kuriam šis vykdomasis raštas išduotas, antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių jam priimti, privalėjo jį priimti ir pradėti vykdyti. Šiuo aspektu apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl antstolio M. P. 2011-06-30 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pripažinimo neteisėtu nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį šioje dalyje panaikinti.

Nagrinėjamu atveju apeliantė kelia klausimą dėl neaiškaus sprendimo, o tuo pačiu ir vykdomojo dokumento turinio. Dalyvaujantiems byloje asmenims, vadovaujantis CPK 278 str. 1 d. suteikta teisė kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo jei neaiškus sprendimo turinys. Pagal CPK 589 straipsnį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl bendraskolių solidariosios atsakomybės yra nepagrįsti, kuomet tokių nuostatų nei vykdomajame dokumente, nei teismo procesiniuose dokumentuose, kurie buvo pagrindu jį išduoti, nebuvo nurodyta, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas neturėjo procesinės teisės išaiškinti sprendimo, kurio nepriėmė. Tačiau pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ir daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, turėjo vadovautis pirmiau paminėta teisės norma dėl skolininkų daugeto arba jeigu jam buvo neaišku kokią normą taikyti, ar neaiški jo vykdymo tvarka, turėjo kreiptis dėl jos išaiškinimo. Vienok antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš skolininkės A. K., teikdamas jai 2011-06-30 patvarkymus: raginimą įvykdyti sprendimą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas bei areštavo pareiškėjos asmenine nuosavybe įregistruotą turtą– butą (duomenys neskelbtini), nurodant turto arešto mastą 241 427,18 Lt. sumai, t.y. atliko vykdymo veiksmus kaip iš solidariosios skolininkės, todėl tokie jo vykdymo veiksmai, išskyrus atskirai aptartiną klausimą dėl siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas, pirmosios instancijos teismo nepripažinti neteisėtais nepagrįstai. Šioje dalyje atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio M. P. veiksmai, priėmus apeliantės A. K. atžvilgiu 2011-06-30 raginimą įvykdyti sprendimą ir 2011-06-30 Turto arešto aktas 241 427,18 Lt. sumai panaikintini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis negali išieškoti savo patvarkymu. Vadovaudamasis CPK 611 straipsniu, jis privalo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, o skolininkui šių sumų nesumokėjus, kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2004). Nagrinėjamu atveju CPK 5 straipsnio nuostata turėtų būti sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme. Skolininko teisminės gynybos poreikis yra nukreiptas į tai, kad iš jo nebūtų nepagrįstai išieškomos vykdymo išlaidos ar jų dalis. Šis interesas užtikrinamas CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kreipiasi pats antstolis. Skolininkas, prieštaraudamas antstolio prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę pateikti visus argumentus antstolio pareiškimą nagrinėjančiam teismui, o nesutikdamas su teismo nutartimi - skųsti ją aukštesnės instancijos teismui (CPK 611 straipsnio 2 dalis). Taip skolininkui yra užtikrinama teisminė gynyba nuo galbūt nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi antstolio 2011-06-30 siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą apeliantei nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui. Konstatavus, kad antstolio raštiškas siūlymas skolininkei sumokėti vykdymo išlaidas (CPK 611straipsnis) negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmestas skundas dėl 2011-06-30 siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinama ir byla šio reikalavimo dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Skundą tenkinant iš dalies (50 %), priteistina iš antstolio M. P. pareiškėjai 500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (b.l. 22 (500 Lt.), 98 (500 Lt.), CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Kauno miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-5132-775/2012 pagal ieškovės A. K. ieškinį pripažinti butą, esantį Savanorių pr. 170-6, Kaune, asmenine V. K. nuosavybe CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu netenkintinas, kadangi nėra jokių prielaidų spręsti, kad skundo dėl antstolio veiksmų negalima išnagrinėti tol, kol nebus išspręsta jos nurodyta civilinė byla. Šiuo atveju gali būti keliamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo naujai iškeltoje byloje, tačiau tik tikėtinai pagrindus savo ieškinio reikalavimą ir esant pagrindui spręsti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį, išskyrus dalį dėl antstolio M. P. 2011-03-30 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti skolininkės A. K. atžvilgiu priimtus antstolio M. P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/01245: 2011-06-30 raginimą įvykdyti sprendimą ir 2011-06-30 Turto arešto aktą 241 427,18 Lt. sumai.

Civilinę bylą dalyje dėl 2011-06-30 siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas nutraukti.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio M. P. pareiškėjai A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.