Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, S. B., antstolis V. Z. .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

11. Ieškovė, atsižvelgiant į dokumento datą (2021 m. rugpjūčio 5 d.), galėjo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šį ieškovės pateiktą įrodymą priimti atsisakytina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsakovas prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės pateikti, todėl atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei draudimas atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium taikoma laikinam ginčo situacijos sureguliavimui tuo atveju, kai yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Teismas šeimos bylose gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

15. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei draudimas atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – yra taikytos siekiant išvengti šalių nepilnamečių vaikų teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje pažeidimo ir kartu apsaugoti ieškovę nuo kito sutuoktinio (atsakovo) netinkamo elgesio. Pagrindas minėtoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra konfliktiški šalių santykiai, keletas atsakovo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies pagrindu (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui) bei kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium – taikymas atsakovo atžvilgiu, galiojusios iki 2022 m. sausio 5 d.

16. Iš atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių bei kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių matyti, kad pagrindai ginčijamoms laikinosios apsaugos priemonėms taikyti nėra išnykę: šalys nesusitaikė, jų santykiai toliau išlieka konfliktiški, atsakovo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai nėra nutraukti.

17. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis neturi kito tinkamo gyventi būsto, priverstas gyventi viešbutyje bei dėl to patiria papildomas išlaidas, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruota nekilnojamojo turto (butas (duomenys neskelbtini)). Tai, kad atsakovo nekilnojamam turtui pritaikytas draudimas to turto neperleisti kitiems asmenims, nedraudžia atsakovui šiuo turtu naudotis.

18. Nesutiktina su atsakovu, kad pritaikytais draudimais yra pažeidžiamos jo konstitucinės nuosavybės teisės į šeimos būstą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota įstatymo nustatytais pagrindais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo teisės yra apribotos esant įstatyme nustatytiems pagrindams, teisės nėra suvaržytos labiau, nei tai yra būtina laikinai šalių ginčo situacijai sureguliuoti.

19. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano, jog tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tada, kai teismas mano, jog tai būtina. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama prerogatyva bei nenustatęs būtinybės pranešti atsakovui apie ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jokių procesinių teisės normų nepažeidė. Būtent tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-442-302/2019 ir joje nurodytą praktiką). Atsakovo teisėti interesai nebuvo pažeisti, kadangi atsakovas turėjo teisę sprendžiamo klausimo nagrinėjimui nurodyti jo nuomone svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir šia galimybe atsakovas pasinaudojo.

20. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.).

21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą, iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. gruodžio 16 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 118, patvirtinantį apie sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį. Žyminį mokestį už atsakovą sumokėjo jį byloje atstovaujanti advokatė R. M. (buv. S.).

23. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Žyminis mokestis grąžinamas asmeniui, kuris šį mokestį yra sumokėjęs, t. y. tam subjektui, kuris mokėjimo nurodyme įvardijamas kaip mokėtojas (Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240, 7 ir 10 punktai). Nagrinėjamu atveju už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovo atstovei advokatei R. M. (buv. S.).

24. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą rengimą.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

26. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti advokatei R. M. (buv. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gruodžio 16 d. Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymu Nr. 118. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.