Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo netenkinti nuteistosios skundo dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

tęsdama nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, socialiniame tinklalapyje „www.facebook.com“ iš U. Ž. vardu sukurtos anketos paskelbė melagingą skelbimą apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. Č., nuomą, žinodama, kad butas jai nepriklauso ir ji neturi teisės jo nuomoti, 2020 m. vasario 19 d. apie 13.00 val. susitarė su nukentėjusiuoju A. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir nukentėjusiajam nusprendus išsinuomoti butą, 2020 m. vasario 20 d. apie 11.00 val. atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė tariamą nuomos sutartį, pasirašytą U. Ž. vardu ir iš nukentėjusiojo A. M. įgijo 360 Eur grynais už tariamą nuomą, taip apgaule įgijo svetimą turtą,

tęsdama nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, socialiniame tinklalapyje „www.facebook.com“ iš U. Ž. vardu sukurtos anketos paskelbė melagingą skelbimą apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. Č., nuomą, žinodama, kad butas jai nepriklauso ir ji neturi teisės jo nuomoti, 2020 m. vasario 19 d. apie 21.00 val. susitarė su nukentėjusiuoju M. D. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir nukentėjusiajam nusprendus išsinuomoti butą, 2020 m. vasario 20 d. apie 10.30 val. atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė tariamą nuomos sutartį, pasirašytą U. Ž. vardu ir iš nukentėjusiojo M. D. įgijo 360 Eur grynais už tariamą nuomą, taip apgaule įgijo svetimą turtą.

5. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2023 m. liepos 18 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu netenkintas pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 8 d. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Nuteistoji R. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pateikia ankstesnių savo skundų bei dėl jų priimtų procesinių sprendimų santrauką, analizuoja kasacinio teismo praktiką teismo nešališkumo kontekste ir teigia viso proceso metu kėlusi klausimą, kad būtų nustatytas telefono numeris, kuris buvo naudojamas Facebook anketos paskyroje, tačiau nei vienas teismas į tai nesureagavo, motyvuodamas tuo, kad jos kaltei pagrįsti yra pakankamai įrodymų. Kai pati sužinojo, kam priklauso telefono numeris, kreipėsi į prokuratūrą dėl proceso atnaujinimo, tačiau, nuteistosios teigimu, jos prašymas ignoruojamas, o kaltės įrodinėjimo našta buvo perkelta jai. Taip teigia, nes Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad nuteistosios skundo teiginiai, jog minėtas telefono numeris tariamai priklauso buto savininkės E. Č. sūnui R. Č., iš esmės yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nuteistoji nurodo, kad šie duomenys jai yra žinomi, tačiau tai nustatyti turi tyrimą atliekantis pareigūnas. Mano, kad tokiu būdu pasireiškia prokuratūros ir teismo šališkumas, nes nenorima nustatyti esminių aplinkybių, kurios turi įtaką nuteistosios R. V. kaltei, tiksliau jos paneigimui.

9. Atsiliepimų į nuteistosios R. V. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios R. V. skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria netenkintas pastarosios skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas, įvertinęs R. V. nurodytas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, bei motyvuotai atmetė nuteistosios skundą, konstatavęs, kad jos nurodomų aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nėra pagrindo dėl jų atnaujinti baudžiamąją bylą.

11. Iš nuteistosios skundo turinio galima suprasti, kad ji abejoja baudžiamąją bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų (teisėjų) nešališkumu, kadangi, kaip nurodo, nebuvo tikrinamos jos nurodytos aplinkybės dėl mobiliojo ryšio telefono numerio priklausomybės. Šie skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad bylą būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Tačiau nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Pagal teismų praktiką nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495/2014, Nr. 2K-67-746/2015, Nr. 2K- 66- 942/2017).

13. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų teisėjai būtų buvę tendencingi, būtų turėję išankstinę nuostatą dėl bylos baigties, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėti teismai buvo šališki pagal subjektyvųjį kriterijų. Nagrinėjamoje byloje dėl nuteistosios skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą ir apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o vėliau – pagal nuteistosios apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, jai buvo išaiškinta nušalinimo teisė, tačiau teise pareikšti nušalinimą nuteistoji nepasinaudojo ir nušalinimo nereiškė. Konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010). Atskirų teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų atmetimas ar tenkinimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kuris nors proceso dalyvis, patys savaime paprastai nelaikomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ar aplinkybėmis, rodančiomis teismo šališkumą. Be to, jeigu pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, šiuos pažeidimus privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, kuris patikrina neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismams pakako byloje ištirtų įrodymų dėl nuteistosios R. V. kaltės, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl tai, kad teismai netenkino nuteistosios prašymo dėl mobiliojo ryšio telefono numerio priklausomybės nustatymo, neduoda pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėję teismai buvo šališki. Byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors realius faktus, keliančius abejonių dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų (teisėjų) nešališkumo, o nuteistosios R. V. lūkesčių neatitinkantis teismo atliktas įrodymų vertinimas negali būti laikomas teismo šališkumu.

15. Atsakant į skundo dėl proceso atnaujinimo argumentus, susijusius su nuteistosios nurodoma neva naujai paaiškėjusia aplinkybe, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo šiuo aspektu institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti. Naujai paaiškėjusiosiomis aplinkybėmis laikytini įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba, prokurorui atlikus tyrimą, nustatyti faktai, kurie nebuvo žinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Todėl bylos atnaujinimo pagrindas yra ne bet koks, o tik apie teismo sprendimo neteisingumą liudijantis faktas. Toks faktas turi turėti esminę reikšmę bylai, kurioje panaikinamas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-387/2022, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01, ir kt.).

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos, atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos, priimant nuosprendį.

17. Nuteistoji R. V., prašydama atnaujinti baudžiamąją bylą, nurodo esanti įsitikinusi, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus dėl mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybės nustatymo, kadangi mano, jog teismams nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su nusikalstamai veikai daryti panaudotos U. Ž. vardu registruotos socialinio tinklo Facebook paskyros sukūrimo metu panaudoto minėto telefono numerio priklausomybe buto savininkės sūnui R. Č.. Taigi, pastarosios skundas iš esmės grindžiamas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu teisiniu pagrindu, tvirtinant, kad nuteistoji R. V. prašė teismų nustatyti, kam priklauso minėtas telefono numeris, tačiau teismai šį jos prašymą ignoravo. Ir tik pati sužinojusi šią informaciją, kreipėsi į prokuratūrą dėl proceso atnaujinimo. Pasak nuteistosios, tai iš esmės įrodo, jog ne ji valdė neegzistuojančio asmens U. Ž. vardu registruotą socialinio tinko Facebook paskyrą ir todėl ji nekalta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18. Susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat medžiaga, pateikta iš prokuratūros, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jog nuteistosios R. V. skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Kaip minėta, kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį. Šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-1073/2021). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių faktinių duomenų šioje baudžiamojoje byloje, kaip ir nuteistosios pateiktame skunde, nėra.

19. Nuteistoji R. V. prašo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, iš esmės remdamasi tuo, jog baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. teismams nebuvo žinoma aplinkybė, susijusi su mobiliojo ryšio telefono numerio priklausomybe kitam asmeniui, kas pasak jos, įrodo, jog ji nekalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš nuteistosios skundo, ji, nesutikdama su teismo išvadomis, kad būtent ji valdė U. Ž. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą ir tuo pasinaudodama apgaule įgijo nukentėjusiųjų pinigines lėšas, teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose net nebuvo nustatinėjama minėtos U. Ž. vardu registruotos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros sukūrimo metu panaudoto mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybė. Nuteistosios teigimu, tai patvirtintų, kad ne R. V. padarė nusikalstamą veiką, nes su šia paskyra susijęs telefono numeris priklauso būtent R. Č..

20. Pažymėtina, kad, nagrinėjant nuteistosios skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios R. V. nurodomas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino ir įvertino, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje konstatuodamas, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog U. Ž. socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą valdė būtent R. V. ir būtent ji socialiniame tinkle „Facebook“ iš U. Ž. vardu sukurtos anketos paskelbė melagingą skelbimą apie buto, nuosavybės teise priklausančio E. Č., nuomą. Taip pat matyti, kad nuteistoji R. V. proceso metu ne kartą kėlė mobiliojo ryšio telefono priklausomybės klausimą, bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nuteistosios skunduose nurodomas telefono numeris buvo žinomas.

22. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismai, pasisakydami dėl R. V. veiksmų, vertino byloje esančius duomenis, kad bendravimas dėl tariamos buto nuomos su nukentėjusiaisiais vyko per socialinio tinklo programėlę „Messenger“, o ne paskyroje nurodomu mobiliojo ryšio telefono numeriu, Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai šią aplinkybę vertino kitų bylos įrodymų kontekste. Byloje nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad jie gyvai bendravo tik su R. V., jai perdavė pinigus, o ji perdavė pasirašyti tariamos nuomos sutartis. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad visais atvejais, nukentėjusiesiems susirašinėjant su tariama U. Ž., nuteistosios R. V. toje pačioje patalpoje nebūdavo, ji išeidavo į kitą kambarį ir tik tada nukentėjusieji gaudavo atsakymą „Messenger“ programėlėje. Liudytojos buto savininkės E. Č. parodymais, ji nuteistajai nedavė jokių įgaliojimų spręsti buto nuomos klausimus, t. y. įleisti į jai priklausantį butą naujus nuomininkus, paimti iš jų pinigus ir pan. Todėl baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje ištirtų įrodymų pagrindo priėjo prie išvados dėl nuteistosios R. V. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai, kad nebuvo nustatyta, kas yra U. Ž. paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojas, nepaneigia teismų padarytos išvados dėl nuteistosios kaltumo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistosios skunde nurodoma aplinkybė dėl mobiliojo ryšio telefono priklausomybės kitam asmeniui bei tai, kad teismai nesiaiškino, kam būtent priklausė nurodomas telefono numeris, aptartų įrodymų kontekste taip pat neturėjo įtakos jos kaltei. Todėl pritartina skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje išdėstytiems motyvams, kad nuteistoji R. V. savo skunde nurodė aplinkybes, kurios buvo žinomos teismams, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pakartotinis tų pačių faktinių aplinkybių nagrinėjimas ir vertinimas nėra pagrindas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktos medžiagos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarime, kuriuo netenkintas nuteistosios skundas, nurodyta, jog pastarosios nurodomas mobiliojo ryšio telefono numeris į neegzistuojančio asmens U. Ž. anketą buvo įkeltas praėjus beveik metams po nusikalstamos veikos padarymo, kas rodo, jog ši aplinkybė su nuteistajai inkriminuota nusikalstama veika nėra susijusi bei gali būti vertinama kaip siekis suklaidinti teisėsaugos institucijas.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistosios R. V. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaip minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė, tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šioje byloje nenustatyta. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pagrįstai atmestas nuteistosios skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, kuriuo netenkintas pastarosios skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistosios R. V. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.