Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suintersuotam asmeniui P. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. B. nesąžiningai nutyli, nors iš pateiktų nekilnojamojo turto viešo registro duomenų aiškiai matyti, jog pareiškime nurodytas neva bendra jungtine nuosavybės teise įgytas Žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas iki 1991m. spalio 24d. sudarytos santuokos tarp suinteresuoto asmens ir J. B. sudarymo, t.y. 0,06 ha žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-12-22d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/94-3378 pagrindu su ten stovėjusiu sodo pastatu, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę patvirtina 2.2.p. fiksuota 1984-12-20d. Kadastro duomenų nustatymo data), kurio teisinis įregistravimo pagrindas -1987-03-26d. Statinio priėmimo naudoti aktas yra asmeninė V. D. nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo/ Pareiškėjas V. D., nebūdamas kvalifikuotas teisininkas, nežinojo, jog jam reikia teisiškai priimti paveldėjimą kreipiantis į notarą, kadangi manė, jog savo teises bei pareigas į nekilnojamąjį turtą - butą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra tinkamai įgyvendinęs. Akivaizdu, jog tokią jo poziciją sustiprino 2008-01-30d. iš VĮ „Registrų centras“ gautas raštas dėl duomenų pateikimo Nr. RA(5.1.32.)-4244 su buto registro išrašu, kurio 4.1.p. į butą įregistruota „nuosavybės teisė“ vienasmeniškai V. D.. Pareiškėjas po sutuoktinės J. B. mirties rūpinosi jos laidotuvėmis, apmokėjo laidotuvių išlaidas, kremavimo paslaugas, dėl savo garbingo amžiaus daug laiko buvo priverstas skirti kapavietės sutvarkymui, ir toliau gyveno bute, kurį prižiūrėjo ir išlaikė – šias aplinkybes patvirtina buto Eso ir dujų Atsiskaitymo knygelės – abonento Nr. 1061126, Nr. 1100053. V. D. turi visus buto įsigijimo originalius dokumentus, buto kadastrinių matavimų bylutę; laidojimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jis nuo 2018m. dalyvauja UAB „Rasų valda“ daugiabučių namų modernizavimo (renovacijos) programoje ir turi išsaugojęs pagrindinę informaciją; jam, pateikus prašymą socialinei paramai, buvo ir iki šiol yra skiriama socialinė pašalpa būsto šildymo išlaidoms, geriamo ir karšto vandens išlaidoms (Bylos Nr. 334063); jis pastoviai po sutuoktinės mirties kiekvieną mėnesį mokėjo už komunalines paslaugas ir neturi jokių įsiskolinimų, todėl jam niekada nekilo jokių abejonių, jog turtas yra jo, nes jis turtą valdė kaip savo ir teisiniuose santykiuose iš jokių įstaigų ir institucijų nebuvo jokių kliūčių ar pastabų dėl netinkamo valdymo. Todėl V. D. po sutuoktinės mirties ir nekilo jokių abejonių, jog turtas yra jo nuosavybė ir jam yra reikalinga atlikti kažkokius papildomus veiksmus. Dėl klaidingo įsitikinimo valdė turtą kaip savo, šią aplinkybę gali patvirtinti ir liudytojai - kaimynai M. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini) ir V. N., gyv. (duomenys neskelbtini), ir sodo kaimynas I. R., (duomenys neskelbtini), kurių dalyvavimą teismo posėdyje suinteresuotas asmuo užtikrins.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, 4 kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Šiuo metu dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikia turint tikslą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą, nes įstatymo nustatytu terminu notarui nepateikus pareiškimo apie palikimo priėmimą, tik teisme galima įrodyti, kad po sutuoktinės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, Suinteresuotas asmuo/Pareiškėjas V. D. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Po sutuoktinės mirties ginčo dėl paveldimo turto tarp kito pirmos eilės įstatyminio įpėdinio (pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį) – sutuoktinės sūnaus P. B. - iki šiol nebuvo. Sutuoktinės sūnus dalyvavo laidotuvėse, nors V. D. patirtų laidotuvių išlaidų neatlygino (sutuoktinė buvo palaidota Baltarusijoje), tačiau prisidėjo prie kapavietės sutvarkymo. Jų santykiai ir iki sutuoktinės mirties ir po jos netekties buvo geri. Suinteresuotas asmuo netgi galvojo jam po mirties palikti turtą. Todėl šiuo metu yra tiesiog pritrenktas tokio pareiškėjo elgesio, kai pareiškimas pateiktas, nurodant suinteresuoto asmens adresą, kuriame jis negali gyventi ir negyvena, nes sodas nėra pritaikytas gyventi žiemą, melagingai teigiant, kad jis turtą priėmė faktiškai valdyti, nors pats net negyvena Lietuvoje ir niekada nepaklausė, kaip garbingo amžiaus suinteresuotam asmeniui pavyksta ne tik prižiūrėti visą turtą, bet ir jį išlaikyti. Pareiškimu siekiama melagingai įtikinti teismą, jog V. D., būdamas 81 metų, susitarė su pareiškėju, jog jis gyvens nešildomame sodo namelyje, už miesto, turėdamas 1 kambario butą Vilniuje. Visi suinteresuoto asmens veiksmai – rūpinimasis renovacija, prašymai pašalpoms gauti, vykdomi mokėjimai už komunalines paslaugas – patvirtina, jog faktiškai jis gyvena bute. Pareiškėjas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens P. B. 1538 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas P. B. pareiškimu neinformuoja teismo, kodėl būdamas išsilavinęs ir protingas nustatytu laiku palikimo nepriėmė, t. y. praleido įstatyme numatytą terminą, ir negali nurodyti jokių šio termino praleidimą pateisinančių priežasčių. Be to, jis faktiškai gyvena Kopenhagos mieste, Danijoje, todėl negali melagingai teigdamas net pretenduoti, jog jis palikimą priėmė jį faktiškai valdydamas. Jo nesąžiningas procesinis elgesys V. D. nesuprantamas. Tačiau akivaizdu, jog byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti pareikšto prašymo pagrįstumą, t. y. kad P. B. priėmė „visą“ motinos turtą po jos mirties faktiškai jį valdydamas. Todėl P. B. pareiškimas yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo V. D. sutuoktinė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr.4545); pareiškėjo V. D. ir J. B. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CBAĮ biure (įrašo Nr.4506). VĮ Registrų centras duomenimis V. D. nuosavybės teise (1992-03-03 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.13-896 pagrindu) įregistruotas butas, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikal.Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinės J. B. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš pateiktų Sutarčių apie paslaugų teikimą, sąskaitų, mokėjimo kvitų, čekių matyti, kad mokesčius už naudojimąsi minėtu butu mokėjo ir sutartis su paslaugų tiekimu minėtam butui buvo sudaręs pareiškėjas V. D., kuris nuo 1990-10-02 ir gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2018-08-27 Laidojimo prekių ir paslaugų teikimo užsakymo, PVM sąskaitos faktūros, Kremacijos sertifikato, V. D. apmokėjo už savo sutuoktinės J. B., mirusios (duomenys neskelbtini) šarvojimo bei kremavimo, laidojimo išlaidas. Testamentų registre duomenų apie mirusiosios J. B. įregistruotus testamentus ar palikimo priėmimą po jos mirties nėra.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas per tris mėnesius po jo sutuoktinės J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) naudojosi sutuoktinei priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas V. D. po jo sutuoktinės J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Pareiškėjo prašymas priteisti iš suinteresuoto asmens P. B. pareiškėjui 1538 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tenkintinas iš dalies. Atsižvelgtina, į tai, kad po V. D. pateikto atsiliepimo į P. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kuriame buvo nurodyti nesutikimo su pareiškimu pagrindai), P. B. atsisakė nuo savo pareiškimo, o V. D. pateikė teismui savarankišką pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris yra tenkintinas. Kaip matyti iš 2020-03-03 d. Pinigų priėmimo kvito bei 2020-03-03 Sąskaitos už teisines paslaugas, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: pareiškimo dėl jur.fakto surašymas ir atstovavimas, V. D. sumokėjo 1538 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad byla nėra sudėtinga, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra neproporcingai ženkli, todėl yra mažintina ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš suinteresuoto asmens P. B. pareiškėjui priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai (CPK 93, 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš suinteresuoto asmens P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.