Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Valstybės įmonei „Registrų centras“, tretieji suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas, A. Ž., D. T., V. U., S. U. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. CSPR-160 paliko galioti Valstybės įmonės Registrų Centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre ( duomenys neskelbtini) išregistruoti Grūdų džiovyklą ir teises į ją, bei teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. priimtą sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Sandėlio kadastro duomenis.

6. Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) išregistruoti grūdų džiovyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir teises į ją, bei teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. priimtą sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Sandėlio kadastro duomenis, o taip pat Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. CSPR-160, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamojo turto objektą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos V. P. ir S. U. bei V. U. bendrosios dalinės nuosavybės teisės.

8.1. Minėtame žemės sklype į stovinčius statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos S. U. bei V. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės. Šio žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2016 m. spalio 5 d. patikslinti V. P. 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymo (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 12481132), UAB „GM projektai“ 2016 liepos 22 d. parengtos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 48SK-2582- (14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pagrindu.

8.2. 2018 vasario 22 d. S. U. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 16940657) Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre išregistruoti Grūdų džiovyklą ir į ją įregistruotas S. U. bei V. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teises. Kartu su šiuo prašymu S. U. pateikė MB „Matininko darbai“ 2018 m. vasario 12 d. parengtą statinių, esančių (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenų bylą (toliau – Byla 1), 2018 m. vasario 22 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1.

8.3. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus bei nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje įvardintų aplinkybių, Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre 2018 m. vasario 23 d. išregistravo Grūdų džiovyklą bei į šį statinį įregistruotas S. U. ir V. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teises.

8.4. 2018 m. gruodžio 4 d. S. U. teritoriniam registratoriui pakartotinai teikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 19419696) pakeisti Sandėlio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Kartu su šiuo prašymu S. U. pateikė MB „Matininko darbai“ 2018m. spalio 29 d. parengtą statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (toliau - Byla_2).

8.5. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs dokumentus bei nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje įvardintų aplinkybių, Nekilnojamojo turto kadastre 2018 m. gruodžio 11 d. pakeitė Sandėlio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

9. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir NTKĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

9.1. Pagal NTKĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, kartu su dokumentais, nurodytais šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo teritoriniam registratoriui turi būti pateikiamas prašymas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. NTKĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

9.2. Nuostatų 71 punktas numato, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas.

9.3. Pagal Taisyklių 15.5 punkto nuostatas, žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atlikti, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia. Taigi šių Taisyklių 15.5 punkte yra įtvirtintas reikalavimas tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis tik tais atvejais, kai žemės sklype asmuo pastato, rekonstruoja, kapitališkai suremontuoja pastatus.

10. Pareiškėjo teigimu, pagal Nuostatų 15.5 punkto nuostatas, atsakovas neturėjo teisės išregistruoti Grūdų džiovyklą ir teises į ją bei Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Sandėlio kadastro duomenis, nes S. U. ir V. U. turėjo pateikti atnaujintą kadastro duomenų bylą, kurioje būtų atnaujintas žemės sklypo planas, duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę.

12. Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, palaiko atsakovo poziciją, nes pagal Nuostatų 15.5 punkto reikalavimus, žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti atlikti, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija). Tačiau minėtame punkte nėra numatyta, kad statinio sunaikinimo (griovimo) atveju, asmuo, kuris siekia išregistruoti sunaikinto statinio kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, privalo patikslinti ir žemės sklypo kadastro duomenis. Pagal Taisyklių 44.1 punktą, žemės sklypo kadastro duomenys tikslinami jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar nugriauti statiniai, atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių ar kilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S. U. ir V. U. paaiškinimai aiškiai patvirtina, kad pastatas-grūdų džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas todėl, kad šis statinys per ilgus metus buvo savaime sunykęs, jis nebuvo griautas, todėl S. U. parengė šio pastato kadastro bylą ir pateikė Registrų centrui prašymą šį statinį išregistruoti. Byloje esančios kadastrinių matavimų bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad statinio baigtumas yra 0 proc., aukštų skaičius 0, bendras plotas 0.

12.1. Todėl teritorinio registratoriaus sprendimo išregistruoti grūdų džiovyklos kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre priėmimo metu (2018 m. vasario 23 d.) nei Nuostatai, nei tuo metu galiojusios Taisyklės nenumatė privalomo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo siekiant Nekilnojamojo turto registre išregistruoti statinį ir teises į jį, taip pat į tai, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (NKKĮ 4 straipsnio 2 dalis, NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis), teritorinio registratoriaus 2018 m. vasario 23 d. priimtas sprendimas išregistruoti grūdų džiovyklos kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre ir ginčijamas Centrinio registratoriaus sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

12.2. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas nepagrįstai patikslino pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nes MB „Matininko Darbai“ 2018 m. spalio 29 d. parengtoje byloje nurodyta sandėlio konfigūracija sutapo su šio statinio konfigūracija, nurodyta UAB „GM projektai“ 2016 m. liepos 22 d. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje, kurią teritoriniam registratoriui 2016 m. rugsėjo 29 d. teikė pats pareiškėjas. Todėl teritorinis registratorius, teismo vertinimu, pateiktų dokumentų pagrindu teisėtai ir pagrįstai 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nekilnojamojo turto kadastre pakeitė sandėlio kadastro duomenis. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad MB „Matininko Darbai“ 2018 m. spalio 29 d. parengtoje byloje nurodytas sandėlio ilgis yra 23,25 m, o UAB „GM projektai“ 2016 m. liepos 22 d. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje sandėlio ilgis – 30,36 m, t. y. skirtinguose dokumentuose nurodyta skirtinga sandėlio konfigūracija. Šie pareiškėjo teiginiai prieštarauja teritoriniam registratoriui teiktoje UAB „GM projektai“ 2016 m. liepos 22 d. parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytiems duomenims. Pagal Nuostatų 32.1.2 punkto nuostatas, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą. Nuostatų 37.1 punktas numato, kad atlikus kadastrinius matavimus yra sudaromi žemės sklypų planai, pateikiant juos abiejose lapo pusėse: vienoje pusėje braižomas planas, kitoje pildomas koordinačių žiniaraštis; šių nuostatų 37.6 punktas įpareigoja matininką koordinačių žiniaraštyje ir lentelėje surašyti žemės sklypo ribos posūkio taškų bei koordinuotų pastatų kerčių koordinačių reikšmes. Bendrovės „GM projektai“ matininko Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu (2016 m. liepos 22 d.) galiojusių Taisyklių 53.6.11 punktas įpareigojo matininką pirmoje žiniaraščio skiltyje įrašyti žemės sklypo ribos posūkio taškų numerius, suteikiant kodą „R“, o baigus rašyti ribų posūkių taškus, surašyti koordinuotų pastatų kerčių koordinačių reikšmes, pirmoje skiltyje įrašant numerius, o antroje kodą „NK“. Tačiau bendrovės „GM projektai“ 2016 m. liepos 22 d. parengtame žemės sklypo plane yra nurodytos sandėlio kerčių koordinačių reikšmės (18 taškas (NK) x=6058238,93, y=595674,70, 19 taškas (NK) x=6058226,94, y=595613,95, 20 taškas (NK) x=6058223,44, y=595590,76) nesudaro 30,36 m, kaip teigia pareiškėjas. Todėl teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kurį Centrinis registratorius paliko galioti, yra teisėtas ir pagrįstas.

12.3. Teismas pažymi, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, nes jis nėra pastatų savininkas. Todėl atsakovas atliko su nuosavybės teise S. U. ir V. U. priklausančiais statiniais tuos veiksmus, kuriuos privalėjo, užfiksavo ir iregistravo/išregistravo atitinkamus tikslius pastatų kadastrinius duomenis, o ne statinių griovimą, rekonstravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pastatų konfigūracija ir išsidėstymas žemės sklype nepakito, liko toks pats, todėl įstatyminė nuostata susijusi su žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimu, kurią nurodo pareiškėjas, šiuo atveju negali būti taikoma, nes ji taikoma tik naujai pastatytiems, rekonstruotiems ar kapitaliai suremontuotiems statiniams.

12.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju atsakovas būtent taip ir elgėsi, išregistravo grūdų džiovyklą, pakeitė sandėlio kadastrinius duomenis, vadovaudamasis S. U. pateiktu prašymu, pateiktais dokumentais, kadastro bylos duomenimis. (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, LVAT administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.).

13. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad pagal NTRĮ, NTRĮ, Nuostatų reikalavimus, centrinis registratorius palikdamas galioti Valstybės įmonės Registrų Centro Vilniaus filialo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) išregistruoti grūdų džiovyklą ir teises į ją, bei teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. priimtą sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti sandėlio kadastro duomenis, nurodant jo priežastis, teisės aktų nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pateiktas individualus administracinis aktas (ginčijamas sprendimas), pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjas realizavo pažeistų teisių gynybą, pateikė skundą teismui dėl minėto sprendimo, todėl ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

14. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad centrinis geristratorius iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą, VĮ „Registrų centras“ 2019 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. CSPR-160 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

15. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

16. Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

17. Tretieji suinteresuoti asmenys S. U. ir V. U. prašo priteisti iš pareiškėjo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė samdydami advokatą, parengdami atsiliepimą į skundą, advokato dalyvavimą teismo posėdyje. Pažymi, kad šios bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, nes reikėjo pasirengti teismo posėdžiui, parengti ir pateikti atsiliepimą, dalyvauti teismo posėdyje.

17.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

17.2. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien tai, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotino dydžio nėra absoliutus pagrindas priteisti faktiškai visas šalies turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

17.3. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovei advokato teisinės paslaugos (parengtas atsiliepimas) buvo suteiktos 2019 m. gegužės mėn. ir tuo pat metu apmokėta išrašyta sąskaita už suteiktas paslaugas, t. y. 2019 m. II ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portale skelbiama, kad 2018 m. IV ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 970,30 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį (nagrinėjamu atveju – už atsiliepimo) parengimą rekomenduojamas maksimalus priteistino užmokesčio dydis sudarytų 2 425,75 Eur (2,5 x 970,30 Eur). Įvertinus S. U. ir V. U. prašomą priteisti išlaidų sumą (800 Eur) už atsiliepimo parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje, darytina išvada, kad ji neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio.

17.4. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, byla pagal pareiškėjo skundą sudėtinga, ginčo pobūdis pareikalavo laiko sąnaudų, suinteresuotų asmenų advokatas dalyvavo teismo posėdyje, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintinas – S. U. ir V. U. iš pareiškėjo priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo V. P. skundą.

Atmesti pareiškėjo V. P. prašymą priteisti teismo išlaidas.

Tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų S. U. ir V. U. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti S. U. ir V. U. naudai iš pareiškėjo V. P. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.