Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Utenos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad daržinei yra 83 metai, todėl asmenų, kurie prisimintų daržinės statybų aplinkybes, nėra. Buvo kreiptasi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kuris pateikė atsakymą, kad Utenos apskrities statybos komisijos dokumentai į archyvą saugojimui nebuvo perduoti. Pirmas teisės aktas, kuris nepriklausomoje Lietuvoje reglamentavo statybos klausimus, buvo 1939 m. birželio 5 d. Kaimo statybos įstatymas, pagal kurio 11 straipsnį turėjo būti sudarytos Valsčiaus statybos komisijos. Tik 1940 m. sausio 13 d. buvo priimtos Kaimo statybos įstatymui vykdyti taisyklės, pagal kurias turėjo būti sudarytos Valsčiaus statybų komisijos. Kadangi po pusmečio prasidėjo okupacija, pareiškėjos atstovės manymu, Valsčiaus statybų komisijas nebuvo spėta sudaryti arba jos nepradėjo savo veiklos. Pažymėjo, kad per daugiau kaip 80 metų abejonės dėl daržinės statybų teisėtumo niekam nekilo, per tiek metų jokių reikalavimų nugriauti daržinę nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje bylose dėl tokių senų statinių statybų teisėtumo klausimai nebuvo keliami. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nenurodė aplinkybių dėl daržinės statybų neteisėtumo.

Liudytoja A. U. teismo posėdyje parodė, kad ji 40 metų gyvena pareiškėjo kaimynystėje, daržinė nuo seno buvo neprižiūrima, niekam nepriklausė, kaime nebuvo jokių ginčų, kad daržinė priklauso kažkam kitam. Pareiškėjas daržinę sutvarkė, laikė žirgus.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėją pažįsta 50 metų, negirdėjo, kad kažkas keltų ginčus dėl daržinės naudojimo. Pareiškėjas daržine naudojasi nuo 1982 m. ar 1984 m., laikydavo šieną, žirgus.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas A. V., kuris nėra turto savininkas, kitos (ūkio) paskirties statinį – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 1J1/ž, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – daržinė), yra sąžiningai įgijęs bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs ne mažiau kaip dešimt metų, t. y. 39 metus. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs toliau nurodomas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą.

Kaip nurodė pats pareiškėjas, jis daržine pradėjo naudotis 1984 m., kolūkio darbuotojų patikintas, kad daržinė niekam nepriklauso, nėra įtraukta į kolūkio turto balansą. Pareiškėjo žiniomis, daržinę apie 1940 m. statė šeima, kuri vėliau buvo ištremta. Nekilnojamojo turto registre daržinė nėra įregistruota. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad daržinė statyta 1940 m. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjas A. V. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daržinę kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jis nėra daržinės savininkas.

Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Daržinės kadastrinių matavimų byloje nurodyti daržinės statybos pradžios-pabaigos metai – 1940 m., kitokių duomenų byloje nėra. Iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. buvo galima ir privati nuosavybė. Utenos rajono ŽŪB „BAJORAI“ 2023 m. sausio 26 d. pažymoje nurodoma, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įtrauktas į ŽŪB „BAJORAI“ turto balansą. Byloje nėra duomenų, kad daržinė būtų sukurta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, panaudojant viešąsias lėšas. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad daržinės nėra Utenos rajono savivaldybės turto apskaitoje. Minėta, kad Nekilnojamojo turto registre daržinė nėra įregistruota. Šių aplinkybių pagrindu daroma išvada nesant CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo pareiškėjui įgyti nuosavybės teisę į daržinę įgyjamąja senatimi.

Byloje nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų įgytas neteisėtai. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija nurodė neturinti duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė daržinę, į ją būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos taip pat nurodė negavusi informacijos ar pretenzijų iš kitų asmenų dėl daržinės valdymo ar statuso. Utenos rajono savivaldybės administracijos Užpalių seniūnijos 2023 m. gegužės 3 d. pažymoje Nr. IP9-18 pažymima, kad daržine, esančia (duomenys neskelbtini) nuo 1984 m. rūpinosi, prižiūrėjo ir naudojosi A. V. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė. Nurodyti duomenys bei liudytojų A. U., V. K. parodymai, Užpalių seniūnijos 2023 m. gegužės 3 d. pažymos duomenys patvirtina, kad daržinės valdymo faktas tiek tretiesiems privatiems asmenims, tiek savivaldos administracijai buvo žinomas, ginčijamas nebuvo. Pareiškėjas, pradėjęs valdyti nekilnojamąjį daiktą, jį eksploatavo, remontavo, prižiūrėjo, sąžiningai ir nepertraukiamai kaip savą valdo iki šio laiko, todėl daikto valdymas buvo ir yra teisėtas, atviras, sąžiningas, o valdymo terminas, prasidėjęs prieš 39 metus, nebuvo kada nors nutrūkęs (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos atsiliepimuose nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik įsitikinus, kad daiktas buvo sukurtas teisėtai, t. y. statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad bylos duomenimis, daržinė buvo statyta 1940 m. Pareiškėjas dėjo pastangas išsiaiškinti daržinės statybų aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Buvo prašoma pateikti duomenis, ar po 1940 m. sausio 13 d. Užpalių valsčiuje buvo sudaryta Užpalių valsčiaus statybos komisija; ar yra išlikę Užpalių valsčiaus statybos komisijos nutarimai, priimti laikotarpiu nuo 1940 m. sausio 1 d. iki 1940 m. gruodžio 31 d. ir, jei tokie nutarimai yra išlikę, ar yra išlikęs Užpalių valsčiaus statybos komisijos nutarimas, priimtas laikotarpiu nuo 1940 m. sausio 1 d. iki 1940 m. gruodžio 31 d. dėl leidimo statyti medinę daržinę (14,48 m x 8,45 m), prie kelio link Užpalių kapinių (duomenys neskelbtini), pareiškimas statybos leidimui gauti, kaimo statybai situacijos planas. Tačiau, Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2023 m. liepos 25 d. rašte nurodė, kad informacijos pagal prašomus duomenis archyvuose saugomuose fonduose nerasta, Utenos apskrities statybos komisijos dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dokumentų valdymo informacinėse sistemose nerasta skundų, paklausimų dėl daržinės statybos teisėtumo, taip pat nerasta duomenų, jog dėl daržinės būtų surašyti administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Įvertinus daržinės statybos metus ir aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad vien tai, kad byloje nėra įrodymų, jog daržinės statyba buvo vykdoma laikantis 1940 m. statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad daržinė, į kurią pareiškėjas prašo pripažinti jo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, todėl ir statybos neteisėtumo faktas nagrinėjamu atveju neturi būti preziumuojamas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad daržinės valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Nurodytų sąlygų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma teismui duoda teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į kitos (ūkio) paskirties statinį – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 1J1/ž, esančią (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – kitos (ūkio) paskirties statinį – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 1J1/ž, esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.