- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-2898-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30032-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Trečiasis asmuo
- J. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. B. ieškinį UAB „Staklija“ dėl UAB „Staklija“ akcininkų sprendimo, įstatų pripažinimo negaliojančiais atsakovui, trečiasis asmuo – J. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė: Pripažinti UAB „Staklija“ 2016 m. gruodžio 21 d. akcininkų sprendimą Nr. 16/1 ir 2016-12-21 d. UAB „Staklija“ įstatų redakciją negaliojančiais.
2. Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad iki ginčijamų dokumentų priėmimo UAB „Staklija“ direktoriaus J. V. kompetencijos apimtis turto perleidimo dalyje buvo apribota 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo dydžiu ir 2/3 akcininkų pritarimu. Pakeitus UAB „Staklija“ įstatus, direktoriaus kompetencijos apimtis turto perleidimo klusimu tapo neribota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
4. Nutartyje nurodė, kad Civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Ieškovas A. B. nurodo, kad jis ir trečiasis asmuo J. V. yra UAB „Staklija“ akcininkai, valdantys po 50 proc. įmonės akcijų. Ieškovas nurodo esantis UAB „Staklija“ komercijos direktorius, o J. V. – UAB „Staklija“ direktorius. Ieškovas ginčija UAB „Staklija“ 2016 m. gruodžio 21 d. akcininkų sprendimą ir jo pagrindu padarytus UAB „Staklija“ įstatų pakeitimus. Sprendžiant teismingumo klausimą, aktualu nustatyti, kokia apimtimi ieškovas ginčija nurodomus sprendimus ir kokias pasekmes ieškovui jų ginčijimas sukeltų. Vadovaujantis 2003 m. sausio 22 d. patvirtintų UAB „Staklija“ įstatų 9 straipsnio 9.8. punktu buvo nustatyta UAB „Staklija“ direktoriaus kompetencijos apimtis: direktoriaus sprendimui perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektinių prievolių, didesnių kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimamas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Be visuotinių akcininkų susirinkimo pritarimo sudarytais sandoriais perleidžiamo, nuomojamo ar įkeičiamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės ir laiduojamų ar garantuojamų kitų subjektinių prievolių dydžio suma per finansinius metus negali viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Ieškovo teigimu, pakeitus UAB „Staklija“ įstatus, direktoriaus kompetencijos apimtis dėl UAB „Staklija“ turto perleidimo tapo neribota. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad ieškovas prašo teismo pripažinti 2016 m. gruodžio 21 d. akcininkų sprendimą ir jo pagrindu priimtą UAB „Staklija“ įstatų redakciją, darančią įtaką UAB „Staklija“ direktoriaus funkcijų apimčiai UAB „Staklija“ turto perleidimo atžvilgiu. Teismo vertinimu, nors ieškovas ieškinyje nėra nurodęs konkrečios reikalaujamos priteisti sumos ir reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo, tačiau iš ginčo turinio ir siekiamo teisinio rezultato, matyti, jog ieškovas siekia turtinės naudos, vadinasi jis pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą. Todėl teismas įpareigojo ieškovą pateikti duomenis apie UAB „Staklija“ valdomą turtą, nes ši aplinkybė reikšminga tiek ieškinio sumai nustatyti, tiek mokėtinai žyminio mokesčio sumai apskaičiuoti, tiek bylos teismingumo klausimui išspręsti. Taip pat teismas įpareigojo ieškovą pateikti: UAB „Staklija“ registracijos išrašą iš Juridinių asmenų registro, UAB „Staklija“ įstatų ir jų pakeitimų registracijas bei pačius pakeitimus; įrodymus, kad ieškovas valdo 50 procentų akcijų; įžiūrimą 2014 m. gegužės 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo foto nuotrauką; įrodymus kada ieškovui tapo žinoma, jog 2018 m. gegužės mėnesį UAB „Staklija“ direktorius J. V. sudarė sandorius UAB „Staklija“ vardu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir įpareigoti nagrinėti ieškinį. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Ieškovas pagal teismo nutartį pateikti reikalaujamų dokumentų dėl A. B. priklausiančių 50 procentų UAB „Staklija“ akcijų negali, nes UAB „Staklija“ direktorius J. V. Juridinių asmenų registrų centrui jokios informacijos nėra pateikęs. Elektroniniu paštu, prašant patvirtinti faktą, kad A. B. turi 50 procentų akcijų, UAB „Staklija“ bendrovės direktorius vengia tai padaryti.
5.2. Teismo įpareigojimas pateikti UAB „Staklija“ registracijos išrašą iš Juridinių asmenų registro, taip pat įstatų ir jų pakeitimų registracijas bei pačius pakeitimus yra perteklinis, nes ieškinio 1 priede ir 8 priede šie dokumentai yra pateikti. Papildomai pateikiame prašomus dokumentus.
5.3. Teismo išvada dėl ieškinio pripažinimo turtiniu neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi Ieškinyje yra suformuluotas aiškus reikalavimas, t. y. 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2) pripažinti UAB „Staklija“ 2016 m. gruodžio 21 d. akcininkų sprendimą Nr. 16/1 ir 2016-12-21 d. UAB „ Staklija“ įstatu redakciją negaliojančiais.
5.4. Teismas sąvoką „turtinis ginčas“ apibūdina kaip ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekimas sprendimo padarinių, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jeigu dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja. Taigi nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus padariniai - turtinio ar neturtinio pobūdžio - atsirandantys ginčo išsprendimo atveju. Akivaizdu, kad joks turtinis reikalavimas ieškinyje paduotas nebuvo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas UAB „Staklija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad CPK 135 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, o 1 dalies 3 punktas nurodo, kad ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Sutinkamai su 135 straipsnio 2 dalimi prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Tuo atveju, jei ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovas nagrinėjamoje byloje teigia, kad UAB „Staklija“ 2016-12-21 akcininkų sprendimas ir 2016-12-21 Bendrovės įstatų redakcija yra neteisėti, taigi, ieškovas turi pareigą pateikti ieškinyje bei pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus įrodymus, tuo tarpu ieškovas teismui nepateikė tokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo skundžiamą 2018-10-01 nutartį, laikėsi CPK teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos sprendžiant klausimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti UAB „Staklija“ 2016 m. gruodžio 21 d. akcininkų sprendimą Nr. 16/1 ir 2016-12-21 d. UAB „Staklija“ įstatų redakciją negaliojančiais.
10. Apelianto teigimu, ieškinys atitinka neturtinio ieškinio kriterijus, todėl neturi būti apmokamas proporciniu žyminiu mokesčiu ir turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Su tokia ieškovo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.
11. Kaip teisingai nurodė pats ginčijamą nutartį priėmęs teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014, 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008, 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009 ir kt). Sąvoka „turtinis ginčas“ reiškia ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio – atsirandantys ginčo išsprendimo atveju.
12. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis tinkama teismų praktika, padarė nepagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia turtinį ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas apygardos teisme. Ieškinys yra neturtinio pobūdžio, nes nepriklausomai nuo to kokį sprendimą šioje byloje teismas bepriimtų, nei ieškovo, nei atsakovo turtinė padėtis nuo to nepasikeis. Todėl šį ginčą turi nagrinėti pirmosios instancijos teismas.
13. Kadangi dalį kitų neesminių ieškinio trūkumų ieškovas pašalino, o dėl kitų, ieškinio atsisakyti priimti nėra galimybės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė turtinio ginčo institutą reglamentuojančias normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio priėmimo, o po to ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio priėmimo, teismas pagrindo nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir A. B. ieškinio dėl UAB „Staklija“ akcininkų sprendimo, įstatų pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.