- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2-619-717/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22388-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- E. Š., K. Š.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir tretiesiems asmenims: E. Š. ir K. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė savo ieškiniu (t.1, b.l. 1-7) bei jos atstovė žodžiu teismo posėdyje prašė priteisti jai iš atsakovės10 525 EUR turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šiuo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklauso visas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškinio pareiškimo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklausė šio namo butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). E. Š. priklausė butas Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei – butas Nr. (duomenys neskelbtini).
Jau nuo 1981 metų Š. šeimai apsigyvenus (duomenys neskelbtini), atsirado problemų dėl to, kad atsakovė blogai prižiūrėjo jai priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to gedo virš šio buto esančios buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos. Dėl to 1993-06-08 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 710-v (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas avariniu, tačiau tai nebuvo fiksuojama Registrų centro įrašuose. Apie pastato avarinę būklę įrašas registre atsirado vėliau. 1995-07-14 Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ komisija pripažino, jog namas yra avarinėje būklėje ir kad jį remontuoti netikslinga. Mano, jog visas namas nepagrįstai buvo pripažintas avariniu tik dėl to, kad savivaldybė savalaikiai tinkamai neprižiūrėjo jai priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų.
Po to name gyvenantys asmenys įvairiu laiku kreipėsi į savivaldybę su prašymais remontuoti jų turimas patalpas, tačiau šie jų prašymai nebuvo patenkinti. Galiausiai apie 2014 - 2015 metus butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos sugriuvo. Ieškovė, siekdama išsaugoti likusį turtą, pastatė atramines sienas.
Kadangi savivaldybe tinkami neprižiūrėjo jai priklausančio Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, dėl to buvo apgadintas (bei pripažintas avariniu) atsakovei priklausantis turtas, atsakovė jai turėtų atlyginti prašomą priteisti žalą. Gera valia atsakovė žalos neatlygino, todėl ji su ieškiniu kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė dėl žalos dydžio nustatymo prašo teismo vadovautis ne ekspertės I. K., o eksperto M. K. ekspertizės aktu, nes pirmasis ekspertizės aktas yra neišsamus, kadangi ekspertei buvo užduotas tik vienas atsakovės pateiktas klausimas, o ieškovei nebuvo suteikta galimybė užduoti ekspertei savo klausimus.
Atsiliepimas
Atsakovė su jai pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Savo atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 81-89) bei jos atstovė teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad savivaldybei priklausė negyvenamosios paskirties patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiti šio namo butai priklausė ieškovės šeimai.
Kauno miesto valdyba 1993-06-08 potvarkio Nr. 710-v 5-ju punktu visas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pripažino netinkamomis gyventi. 1995-07-14 akte nurodyta, kad namo nusidėvėjimas yra 67 procentai, namo sienos ir langai yra supuvę, sienoje yra skylė, antro aukšto perdengimas yra įlūžęs, abiejų aukštų grindys yra įlinkę, pastatas yra avarinės būklės, todėl jį remontuoti netikslinga.
Kauno miesto valdybos 1997-11-18 sprendimu Nr. 874 buvo nuspręsta K. Š. išnuomoti savivaldybei priklausančias patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) su sąlyga, kad jis šias patalpas savo lėšomis atremontuos. Apie išnuomotų patalpų atremontavimą duomenų nėra. Mano, kad jeigu K. Š. būtų šį įsipareigojimą įvykdęs, galbūt nebūtų patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sugriuvusios, todėl dėl žalos ieškovei atlyginimo reikėtų kreiptis ne į atsakovę, o į buvusį ieškovės sutuoktinį K. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-01-25 sprendimu Nr. 21 buvo nuspręsta pripažinti Kauno miesto valdybos 1997-11-18 sprendimo Nr. 874 1 punktą negaliojančiu ir leisti K. Š. savo lėšomis nugriauti 38,31 kv. m avarinio pastato patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) ir išbraukti šias patalpas iš savivaldybės balanso. Iš to darytina išvada, kad ne dėl atsakovės nerūpestingumo sugriuvo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), o ją nugriovė ieškovės sutuoktinis. Ši data ir 2001-12-11 Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad namo pirmas ir ketvirtas butai yra sugriuvę, laikytinos paskutiniu atskaitos tašku sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, nežiūrint į tai, kad jau 1993 ir 1995 metais buvo pasisakyta apie tai, kad tiek patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), tiek visas namas (duomenys neskelbtini) buvo pripažinti avariniais ir neremontuotinais. Šias aplinkybes ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, nes kaip pati nurodo, nuolat kreipėsi į savivaldybę, ragindama ją remontuoti namą. Dėl to yra visiškai nepagrįstas jos motyvas, jog patalpos sunyko 2014-2015 metais.
Ieškovei ir kitiems jos šeimos nariams privatizavus turimas gyvenamąsias patalpas, jie su savivaldybe tapo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiais. Bendru turtu privalo rūpintis ne tik savivaldybė, bet visi bendraturčiai, todėl viena atsakovė negali atsakyti, kad turtas buvo neprižiūrimas, juolab, kad ieškovės šeimos nariai (buvę šeimos nariai) neįvykdė savo įsipareigojimo atremontuoti patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų remontavusi ar stengusis išsaugoti tiek jai priklausančias, tiek bendro naudojimo patalpas.
Ieškovei 1974-07-15 įsigyjant butą Nr. (duomenys neskelbtini), jis jau buvo pripažintas avariniu ir netinkamu gyventi, todėl ieškovė turėjo įvertinti faktinę šių patalpų būklę ir apsispręsti dėl jų įsigijimo tikslingumo.
Ieškovei neįrodžius, jog patalpos sugriuvo dėl atsakovės kaltės, jos ieškinys atmestinas. Taip pat jos reikalavimams turėtų būti taikoma ieškinio senatis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo K. Š. su pareikštu ieškiniu sutiko. Savo atsiliepime (t.1, b.l. 175-179) nurodė, kad 1981 metais jis su šeima apsigyveno viename iš butų (duomenys neskelbtini). Šio namo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovei. Nors daug kartų buvo kreiptasi į atsakovę dėl jai priklausančių patalpų remonto, ji savo patalpų neremontavo, dėl ko gedo ir jiems priklausančios patalpos.
Jis nepripažįsta savivaldybės „Panemunės butų ūkio“ su juo 1997-11-25 sudarytos gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, laiko ją niekine, nes pagal tuo metu galiojusius įstatymus negalėjo būti išnuomota avarinė pagalbinė patalpa. Todėl mano, kad pagal šią sutartį jis neprivalėjo atremontuoti patalpą Nr. (duomenys neskelbtini).
Mano, jos namo patalpos (duomenys neskelbtini)sugriuvo dėl atsakovės aplaidumo, dėl to, kad ji neprižiūrėjo pirmame aukšte jai priklausiusios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko neišsilaikė ir ieškovei priklausanti patalpa Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo E. Š. su pareikštu ieškiniu sutiko. Savo atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 193-195) ji nurodė, kad tėvai G. Š. ir K. Š. 2009-10-09 jai padovanojo butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)name.
Jos motina, šios bylos ieškovė, siekdama išsaugoti patalpas nuo sugriuvimo, pastatė atramas, kurių vertė 2 015 EUR, todėl atsakovė šias jos išlaidas turėtų atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas savo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1853/2001 konstatavo, kad 1998 metais yra sugriuvę butai Nr. (duomenys neskelbtini). ir kad dėl to kalta yra Kauno miesto savivaldybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje esantys įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės šeimai savivaldybė buvo išnuomojusi gyvenamąsias patalpas name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1994-07-15 iš atsakovės nusipirko butą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016-12-27 aukcione nusipirko visas savivaldybei priklausiusias patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 90).
Kauno miesto valdybos 1993-06-08 potvarkiu Nr. 710-v, jo priedo punktu Nr. 5 visas namas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo pripažintas avariniu (t.1, b.l. 11). Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ 1995-07-14 aktu buvo konstatuota, kad visas pastatas (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės ir remontuoti netikslinga (t.1, b.l. 15). Trečiasis asmuo K. Š. ne kartą kreipėsi į atsakovę, kad imtųsi priemonių suremontuoti patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena L. T., taip pat nurodė, kad jis šiame name apsigyveno 1981 metais ir jau tuo metu šis namas buvo avarinės būklės. Analogiškai ir 1986-12-10 Kauno miesto LDT VK sprendimu Nr. 431 bei 1996-04-10 surašytame akte konstatuojama apie patalpų avarinį stovį, taip pat nurodoma, kad namo stogui reikalingas kapitalinis remontas. Norint suremontuoti antro aukšto ketvirtą butą, reikia laikinai iškeldinti iš pirmojo buto L. T. ir atlikti pirmo buto kapitalinį remontą. L. T. lėšų kapitaliniam remontui neturi. Taip pat ir 2016-04-13 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu“ aktu, pakartotinai visas namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas avariniu (t.1, b.l. 94).
Ekspertės I. K. nekilnojamojo turto ekspertizės akte (lap. 21) konstatuota, kad remiantis civilinės bylos Nr. 2-10483/2001 vertinamas butas (duomenys neskelbtini) buvo pastato dalyje, kuri nebuvo remontuojama ir dar 1998 metais nugriuvo pusė pastato, t. y. pirmas ir ketvirtas butai (nurodytosios b.l. 56 ir 10).
K. Š. 1997-11-18 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 874 „Dėl pagalbinių patalpų, esančių avariniame name, išnuomojimo“ buvo neterminuotai išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini), o 2011-01-25 Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), šis sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios; antruoju sprendimo punktu K. Š. buvo leista savo lėšomis nugriauti avarinio pastato savivaldybei priklausančių 38,31 kv. m bendrojo ploto dalį; trečiuoju punktu nurodyta iš savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ balanso išbraukti nugriauto pastato savivaldybei priklausančią dalį.
Ieškovė dėl neišlikusių savivaldybės patalpų išregistravimo į atsakovę kreipėsi 2015 metais.
Ieškovė 2017 m. kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti jai 10 525 EUR turtinę žalą dėl ketvirtojo buto sugriuvimo. Savivaldybė šį jos prašymą patenkinti atsisakė.
A. R. S. 2017-06-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.1, b.l. 54) konstatavo, kad įėjimas į patalpas I-1 ir I-4 yra uždengtas polietileno plėvele. Patalpoje II-1 lubos paremtos medinėmis atramomis.
Ieškovės patirtas išlaidas atraminių sienų statybai sudaro 2 065 EUR (t.1, b.l. 75). Tai ieškovės pateikta išlaidų paskaičiavimo lentelė, ji nepagrįsta oficialiais įrodymais apie patirtas išlaidas.
Ieškovė teismui pateikė Pastato (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą Nr. SE 16/04 (t.1, b.l. 120-123). Šio akto išvadose nurodoma, kad išlikusios pastato konstrukcijos neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl jo eksploatacija nėra saugi. Pastato konstrukcijos neatitinka STR 2.01.01(1):2005 esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.01.01(4):2008 esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ reikalavimų. Pastato konstrukcijos yra avariniame stovyje. Egzistuoja realus mūrinės sienos griūties pavojus. Pastatas yra avarinis. Toliau esamame stovyje pastato eksploatuoti negalima. Būtina nedelsiant aptverti saugiu atstumu. Egzistuoja realus mūrinės sienos elementų griūties pavojus.
Analogiška pastato būklė buvo konstatuota ir teismo ekspertės I. K. nekilnojamojo turto ekspertizės akte. Konstatuota, kad vertinamas butas yra 1938 metų statybos name. Pastatas, kuriame yra vertinamas butas, pagal Kauno miesto VK 1986-12-10 sprendimą buvo pripažintas avariniu, o vadovaujantis civilinėje byloje 2-10483/2001 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – kad vertinamas butas dar 1998 metais nugriuvo (pusė pastato). Pagal civilinėse bylose Nr. 2-10483/2001 ir e2-619-717/2020 medžiagą bei apžiūros metu užfiksuotus duomenis teismo ekspertė nustatė, jog gyvenamojo namo dalyje, kuriame yra vertinamas butas Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta rekonstrukcija iki vertės nustatymo dienos (2001-12-11). Iki šiol yra išlikusi vertinamo buto IV-1 indeksu pažymėtos patalpos dalis, kuri pagal 2019-08-06 kadastro duomenis sudaro 7,70 kv. m bendro ploto.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su šeima – šios bylos trečiaisiais asmenimis name (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1981 metų. Namas dar 1986-12-10 buvo pripažintas avariniu. Name savivaldybei priklausiusia patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ieškovės šeimos narys (buvęs šeimos narys) K. Š., L. T.. Visi šie asmenys laikomi namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiais, kurie visi privalėjo rūpintis bendromis namo konstrukcijomis, jų būkle, todėl teismas nelaiko, kad viena atsakovė yra kalta dėl to, jog sugriuvo namo patalpos (duomenys neskelbtini).
Kad namas yra avarinės būklės ieškovei turėjo būti žinoma nuo 1986 metų. Nuo to laiko ji, kaip didžiausios namo dalies valdytoja, o vėliau ir savininkė, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų remontuojamos namo pagrindinės konstrukcijos.
Įstatymų taikymas nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Ieškovė priteisti žalą iš atsakovės prašo vadovaudamasi deliktinės atsakomybės pagrindais, t. y. kad vadovaujantis CK 6.266 straipsnio nuostata, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ir įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Ieškovė neįrodė, kad pastato dalis sugriuvo dėl atsakovės kaltės, jog ši neprižiūrėjo jai priklausančios dalies turto. Kaip nustatyta byloje, namo dalies sugriuvimą sąlygojo neremontuojamos bendrosios namo konstrukcijos, tame tarpe ir namo stogas, kuris buvo virš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusios ieškovei.
Vadovaujantis nuo 1986 metų, kai namas buvo pripažintas avariniu, galiojusiais įstatymais, namo bendrosiomis konstrukcijomis privadėjo rūpintis visi namo bendraturčiai (iki 2001 m. galiojusio CK 121 ir 123 straipsniai bei CK 4.83 straipsnis). Be to, K. Š., kuriam atsakovė buvo išnuomojusi patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įpareigotas šią patalpą suremontuoti, tačiau jis, kaip bylos trečiasis asmuo, nepateikė įrodymų, jog būtų patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) atremontavęs.
Taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-01-25 sprendimu Nr. 21 buvo nuspręsta pripažinti Kauno miesto valdybos 1997-11-18 sprendimo Nr. 874 1 punktą negaliojančiu ir leisti K. Š. savo lėšomis nugriauti 38,31 kv. m avarinio pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir išbraukti iš savivaldybės balanso nugriauto pastato dalį. Dėl šių priežasčių negalima laikyti, kad dėl atsakovės nerūpestingumo sugriuvo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kurios griūtis sąlygojo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) griūtį, o trečiojo asmens K. Š. veiksmai nugriaunant pastato dalį arba leidžiant jai savaime nugriūti.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 1994-07-15 įsigijo gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios patalpos įsigijimo metu, jos jau 1993-06-08 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 710-v buvo pripažintos netinkamomis gyventi. Ieškovė, įsigydama tokios būklės patalpas, turėjo įvertinti jų būklę ir nuspręsti ar tokios būklės patalpos ją tenkina.
Ieškovė nuo 1994 metų, būdama ginčo patalpų bendraturte, taip pat turėjo pareigą rūpintis tiek savo būstu, tiek bendromis namo konstrukcijomis, inicijuoti jų remontą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, todėl laikytina, kad ji pati aplaidžiai prižiūrėjo jai priklausančias ir namo bendro naudojimo patalpas ir namo atskiras konstrukcijas.
Be to, jeigu atsakovė būtų atsisakiusi remontuoti jai priklausančias negyvenamąsias patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teigia ieškovė, ji galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus remonto veiksmus, bet tokiu būdu ji savo teisių taip pat negynė.
Ieškovei neįrodžius atsakovės deliktinės atsakomybės (nei atsakovės kaltės, nei priežastinio ryšio dėl patalpų sugriuvimo) dėl jai priklausiusios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) sugriuvimo, negali būti tenkinamas jos ieškinys dėl žalos atlyginimo.
Teismas priima atsakovės prašymą ieškovės ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatimi laikomas įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato dešimties metų bendrą ieškinio senaties terminą. Tai yra terminas per kurį ieškovė galėjo apginti savo pažeistas teises.
Ieškovė teigia, kad apie pažeistas teises dėl jai nuosavybės teise priklausančios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) sunykimo ji sužinojo 2014-2015 metais. Šiuos jos teiginius paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Ieškovė ginčo name apsigyveno 1981 metais. Kad namas yra avarinis, ji turėjo sužinoti 1986 metais, kai Kauno miesto VK 1986-12-10 priėmė sprendimą pripažinti namą avariniu. Nežiūrint to, ieškovės šeima jai išnuomotas gyvenamąsias patalpas privatizavo ir tapo bendraturte su atsakove ir kitais gyvenamųjų patalpų nuomininkais. Patalpą Nr. 4 ieškovė pirko 1994-07-15 ir nuo to momento jos šeima tapo praktiškai viso namo savininke, išskyrus atsakovei priklausančią patalpą Nr. 1.
Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 konstatuota, kad pastato dalys (duomenys neskelbtini) nebuvo remontuojamos ir dar 1998 metais nugriuvo pusė pastato, t.y. pirmas ir ketvirtas butai (nurodytosios b.l. 56 ir 10). Sprendimas šioje byloje buvo priimtas 2001-12-11, todėl ši data laikytina atskaitos tašku skaičiuoti ieškinio senaties terminą ieškovei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir paneigia ieškovės motyvus, kad patalpos Nr.1 ir Nr. 4 sunyko 2014-2015 metais. Nurodytasis sprendimas yra įsiteisėjęs, ieškovė nebuvo proceso šalimi, bet buvo atsakovo sutuoktine ir gyvenamųjų patalpų bendraturte, todėl turėjo žinoti byloje nustatytas ir teismo sprendimu konstatuotas faktines aplinkybes.
Šias aplinkybes paneigia ir VĮ Registrų centro duomenų banko 2017-02-23 išrašas, kuriame nurodyta, jog patalpos yra fiziškai pažeistos, jų baigtumas yra 100 proc. (patalpos Nr.4) ir 75 proc. (patalpos Nr.1). Šie registro duomenys nėra nuginčyti, o kol jie nėra nuginčyti, laikomi teisingais ir teisėtais (CK 4.262 straipsnis).
Ieškovei neįrodžius, kad ji ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, o atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį – ieškinio senatis taikytina. Pripažįstama, kad ieškovė apie patalpų (duomenys neskelbtini) sugriuvimą turėjo ir galėjo sužinoti 2001-12-11 civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad nors namas formaliai yra keturių butų, tačiau byloje nustatyta, kad pirmas ir trečias (priklausęs atsakovui) šio namo butai yra nugriuvę ir name likę tik antras ir ketvirtas (turėtų būti trečias) butai. Atsakovu šioje byloje buvo ieškovės sutuoktinis K. Š., tačiau ši aplinkybė negali paneigti ieškovės galimybės žinoti apie ieškinio senaties pradžią. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2017-11-14, ieškinys buvo priimtas 2017-11-15, todėl laikytina, kad ieškovė praleido bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo, dėl ko jos ieškinys atmetamas.
Bylinėjimosi išlaidos.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina antroji šalis.
Atsakovė neprašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nebuvo svarstomas ir šiame sprendime aptariamas.
Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus, iš jos valstybei priteistinos 25,89 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 25,89 EUR (dvidešimt penki EUR 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.