Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Aloyzo Kruopio, Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. priklausančiam turtui.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėję skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su V. J., apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

- veikdamas organizuota grupe su žmona V. J , kuriai baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, siekdamas apgaule įgyti ir potencialaus pirkėjo didelės vertės turtą, 1992 metų liepos 2 d. išspausdino laikraštyje „XXXXXX“ Nr. XXX (XXXXX) skelbimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, iš anksto žinodamas, kad namo ir žemės sklypo parduoti neturi teisės, nes jo šeimos nariams - motinai K. J., žmonai V. J. ir nepilnamečiam sūnui D. J. - priklausė tik namo ir žemės sklypo dalis, o kita dalis priklausė T. L. ir L. K., kurios apie ketinimus parduoti namą nebuvo informuotos;

- toliau veikdamas su V. J. bendrais suderintais veiksmais, pagal skelbimą laikraštyje suradęs potencialų namo pirkėją V. N., nuslėpė nuo pastarojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą ir susitarė su V. N., kad už 108 000 JAV dolerių perleis jam namą ir žemės sklypą išduodamas įgaliojimą, suteikiantį teisę visiškai jais disponuoti;

- 1992 m. liepos-rugsėjo mėn. per kelis kartus gavo iš V. N. 108 000 JAV dolerių (432 000 Lt) grynaisiais;

- 1992 m. spalio 5 d. Vilniuje, veikdamas kaip savo nepilnamečio sūnaus D. J. įstatyminis globėjas bei pagal motinos K. J. įgaliojimą, kartu su žmona V. J. išdavė V. N. notaro A. G. patvirtintą įgaliojimą parduoti arba padovanoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), tvarkyti visus reikalus ir gauti tuo pačiu adresu esančios žemės nuosavybės teisės aktą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, su teise perįgalioti kitą asmenį, nuslėpdamas, kad pastarasis realiai namu disponuoti negalės, o įgaliojimas yra niekinis, nes nepasirašytas namo bendrasavininkių T. L. ir L. K., taip apgaule savo ir savo šeimos naudai įgijo iš V. N. didelės vertės turtą – pinigus - 108 000 JAV dolerių (432 000 Lt), sumokėtus už namą;

- pasinaudodamas tuo, kad V. N., nežinodamas apie namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą, suvokė išduotą įgaliojimą kaip realią teisę disponuoti namu ir žemės sklypu suteikiantį dokumentą, todėl už savo lėšas rekonstruodamas pagerino namo būklę, pastatė sklype mūrinį pastatą bei atliko kitus statybos ir remonto darbus, toliau slėpdamas nuo V. N. minėtas įgaliojimą niekiniu padarančias aplinkybes, o 1994 m. lapkričio 22 d. atšaukęs 1992 m. spalio 5 d. įgaliojimą, grupėje su V. J. apgaule savo ir savo šeimos naudai papildomai įgijo šį didelės vertės turtą – rekonstravimo darbais atliktą namo pakeitimą, nebaigtą statyti teisiškai neįregistruotą mūrinį pastatą bei statybos ir remonto darbais atliktus kitus pakeitimus žemės sklype, kuriems V. N. išleido iš viso 2 000 000 litų, t. y. apgaule įgijo iš V. N. turto, iš viso už 2 432 000 Lt.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, parengęs nusikalstamą veiką, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

jis, veikdamas organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B. ir vykdytojais S. S. bei tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdamas atkeršyti H. G. S. už kreipimąsi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-007-83, kurių pagrindu Mažeikių rajono teismo 1984 m. birželio 11 d. nuosprendžiu jis (G. J.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalį už kurstymą duoti kyšį, nusprendė suorganizuoti H. G. S. nužudymą ir, realizuodamas savo nusikalstamą ketinimą, atliko šiuos veiksmus:

- 1993 m. pradžioje paprašė J. B. pasiūlyti pastarojo pažįstamam S. S. už 5 000 JAV dolerių piniginį atlygį nužudyti H. G. S. ir pažadėjo už tai sumokėti 5 000 JAV dolerių;

- J. B. sutikus, 1993 m. sausio mėn. tyrimo nenustatytą dieną susitiko su pastaruoju (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini,) teritorijoje ir parodė jam H. G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, lankymosi vietas, suteikė informaciją apie H. G. S. automobilį bei kitą informaciją, reikalingą pastarąjį stebėti ir nužudyti, taip parengė ir tokiu būdu organizavo nusikalstamą veiką – H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų;

- J. B. tą pačią dieną perdavus suteiktą informaciją nusikaltimui įvykdyti parinktam S. S., o pastarajam kartu su tyrimu nenustatytu asmeniu 1993 m. sausio 22 d. apie 19 val. H. G. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo tyčia iššovus H. G. S., išlipančiam iš savo automobilio „XXX XXX“, valst. Nr. XXXX XX, į nugarą ir tuo padarius jam nugaros dešinės pusės – krūtinės ląstos dešinės pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio H. G. S. tos pačios dienos 22 val. 05 min. mirė ligoninėje, t. y. tyčia H. G. S. nužudžius, perdavė J. B. atlygį už įvykdytą nužudymą – 5 000 JAV dolerių, kuriuos J. B. perdavė nusikaltimą įvykdžiusiam S. S.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimą – atvirą kito asmens vertimą perduoti turtą savo ir kitų asmenų naudai neturėdamas tam teisėto pagrindo, atimdamas asmeniui laisvę, panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, o būtent: veikdamas dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bei vykdytojais – banditų gaujos nariais S. S. ir V. M., taip pat P. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu) ir dar ne mažiau kaip 4 tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti „XXXXXX“ banko valdytojo V. N. didelės vertės turtą, atliko šiuos veiksmus:

- 1993 m. vasario mėn. kreipėsi į J. B. su prašymu padėti organizuoti V. N. didelės vertės turto prievartavimą ir kartu su J. B. sukūrė planą, pagal kurį turėjo būti pagrobtas V. N. kompanionas ir jo veiklai svarbus asmuo I. Ž. Z., o už pastarojo išlaisvinimą iš V. N. paimta 200 000 JAV dolerių išpirka, trečdalį sumos, kurią pažadėjo J. B. už nusikaltimo organizavimą ir įvykdymą;

- toliau rengdamas nusikalstamą veiką, 1993 m. vasario mėn. tyrimo nenustatytą dieną parodė J. B. Vilniaus mieste esančias I. Ž. Z. gyvenamąją vietą, darbo vietą, lankymosi vietas ir suteikė kitą informaciją, reikalingą pastarąjį stebėti ir pagrobti, kurią J. B. perdavė S. S., o šis - kitiems nusikaltimui įvykdyti parinktiems asmenims;

- S. S., V. M., P. Z. ir nenustatytiems nusikaltimo vykdytojams, veikiantiems pagal suderintą planą, apsirengusiems policininkų uniformomis ir prisistačiusiems policijos darbuotojais, 1993 m. vasario 24 d. ryte prie I. Ž. Z. namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsodinus I. Ž. Z. į nenustatytą „XXXXX“ markės automobilį, uždėjus jam antrankius bei uždėjus ant galvos medžiaginę kepurę uždengiant akis, taip atėmus jam laisvę, prievarta išvežus į Pavilnio regioniniame parke ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą ir jame uždarius, panaudojus prieš jį fizinį smurtą – smaugus gumine žarna bei sudavus ne mažiau kaip 50 smūgių kumščiais į galvą ir rankas, dėl kurių I. Ž. Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, ir liepus skambinti V. N. ir reikalauti sumokėti 200 000 JAV dolerių išpirką už išlaisvinimą, priešingu atveju grasinant nužudyti I. Ž. Z. ir atsiųsti jo kūno dalis V. N. paštu, pagal su J. B. iš anksto suderintą planą neva atsitiktinai atvažiavo pas V. N., įkalbėjo pastarąjį nesikreipti į policiją ir sumokėti reikalaujamą sumą, taip pat parekomendavo iki tol V. N. nepažįstamą J. B. kaip nusikalstamo pasaulio autoritetą, galintį vesti derybas su pagrobėjais dėl I. Ž. Z. išlaisvinimo bei tarpininkauti perduodant išpirką, ir tą pačią dieną pristatė J. B. V. N. pastarojo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini);

- V. N. surinkus su turto prievartavimo vykdytojais suderėtą išpirkai skirtą pinigų sumą – 150 000 JAV dolerių, o J. B. apsimetus, kad su I. Ž. Z. pagrobėjais veda tikras derybas telefonu dėl išpirkos perdavimo, ir po to 1993 m. vasario 25 d. nuvažiavus su jais susitikti kavinėje „XXXXX“, esančioje (duomenys neskelbtini), stebėjo V. N., kad šis nesikreiptų į policiją, bei kartu su J. B. toliau vadovavo nusikalstamai veikai, tačiau suorganizuoto nusikaltimo rezultato nepasiekė, nes prie planuoto susitikimo vietos su J. B. tiesiogiai bendraujantį nusikaltimo vykdytoją S. S. partrenkė automobilis ir jis pateko į ligoninę, o J. B. atsisakė pabaigti realizuoti sukurtą planą ir liepė I. Ž. Z. paleisti, kas ir buvo padaryta 1993 m. vasario 25 d. apie 19 val. pririšus jį prie medžio Pavilnio regioninio parko teritorijoje esančiame miške.

G. J. taip pat yra kaltinamas tuo, kad 1997 m. rudenį kaip nekilnojamojo turto statyba ir prekyba užsiimantis verslininkas vadovaudamas gyvenamųjų namų Nr. X ir Nr. X, esančių (duomenys neskelbtini), statybai, vykdydamas ginčijamą teisę leisti statybinę techniką į statomus objektus (duomenys neskelbtini) skersgatvyje, 1997 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. sukonfliktavo su šio skersgatvio X namo gyventoja J. M., reikalavusia, kad statybinė technika į statomus objektus važinėtų ne (duomenys neskelbtini) skersgatviu, kadangi gadino gyventojų lėšomis asfaltuotą kelio dangą, vandens bei kanalizacijos šulinius, o kitu, neasfaltuotu keliu, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą ir sugadino jos turtą, o būtent, griebęs J. M. rankomis už kaklo, ją smaugė, kol jų neišskyrė nukentėjusiosios nuomininkas D. L., dėl ko J. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva su paviršiniu smulkiu odos nubrozdinimu dešinio galvos sukamojo raumens srityje, t. y. lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo kūno sužalojimas, taip pat iškart po fizinio smurto panaudojimo, grasindamas išdaužyti J. M. namo langą, metė plytos gabalą ir pataikė į lango angokraštį, taip atskėlė tinko gabalą.

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. B., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, M. M., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir tyrimo nenustatytu asmeniu vardu V., pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

- 2000 metais, kadangi konfliktavo su (duomenys neskelbtini) miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymo vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, minėtų metų pabaigoje paprašė J. B. surasti žmones, kurie galėtų už piniginį atlygį stipriai sužaloti E. B., kad šis taptų invalidu ir negalėtų toliau eiti (duomenys neskelbtini) m. vyr. architekto pareigų;

- J. B. sutikus, 2000 metų pabaigoje Palangos ir Klaipėdos miestuose suteikė J. B. informaciją, reikalingą siekiant padaryti nusikaltimą, - parodė J. B. E. B. darbovietę, gyvenamąją vietą, automobilio stovėjimo vietą, nurodė automobilio markę ir valstybinius numerius;

- J. B. perdavus suteiktą informaciją nusikaltimui įvykdyti parinktam M. M., kuris, tik iš dalies sutikęs vykdyti nusikalstamą ketinimą, sutiko užpulti E. B. ir padaryti jam lengvesnį negu buvo prašoma, neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, pastarajam kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu vardu V., 2000 m. gruodžio 7 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pastarąjį užpuolus ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pasikėsino organizuoti tyčinio sunkaus kūno sužalojimo padarymą E. B. dėl pastarojo tarnybinių pareigų vykdymo, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, – nusikaltimo vykdytojams atsisakius padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. B. aktyviai pasipriešinus ir pašaukus pagalbos, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, kūno sužalojimą, o būtent: vieną muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje; juostų formos poodines kraujosruvas: esančias krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje IV-VI šonkaulių lygyje, kitą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų VIII šonkaulio lygyje, trečią dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą, ketvirtą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje viršutiniame gale, turinčią juostos formos odos nubrozdinimą, penktą dešinės blauzdos priekinio paviršiaus vidinėje pusėje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą; masyvią neaiškios formos poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; dešinio dilbio sumušimą;

- nepatenkintas tuo, kad nebuvo įvykdytas jo suorganizuotas planas padaryti E. B. sunkų kūno sužalojimą ir tokiu būdu priversti pastarąjį išeiti iš darbo, pareiškė pretenzijas J. B. ir atsisakė sumokėti nusikaltimo vykdytojams pažadėtą piniginį atlygį.

G. J. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe, pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybinių pareigų vykdymo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

- 2000 metais, turėdamas konfliktinę situaciją su (duomenys neskelbtini) miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymų vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, minėtų metų pabaigoje paprašė J. B. surasti žmones, kurie galėtų už piniginį atlygį stipriai sužaloti E. B., kad šis taptų invalidu ir negalėtų toliau dirbti (duomenys neskelbtini) m. vyr. architekto pareigose;

- J. B. perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam M. M., kuris, tik iš dalies sutikęs vykdyti nusikalstamą ketinimą, sutiko užpulti E. B. ir padaryti jam lengvesnį negu buvo prašoma, neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, pastarajam grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu vardu V., 2000 m. gruodžio 7 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pastarąjį užpuolus ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pasikėsino organizuoti tyčinio sunkaus kūno sužalojimo padarymą E. B. dėl pastarojo tarnybinių pareigų vykdymo, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nusikaltimo vykdytojams atsisakius padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. B. aktyviai pasipriešinus ir pašaukus pagalbos, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, kūno sužalojimą, o būtent: muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje; juostų formos poodines kraujosruvas, esančias krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje IV-VI šonkaulių lygyje – vieną, kitą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų VIII šonkaulio lygyje, trečią dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą, ketvirtą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje viršutiniame gale turinti juostos formos odos nubrozdinimą, penktą dešinės blauzdos priekinio paviršiaus vidinėje pusėje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą; masyvią neaiškios formos poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; dešinio dilbio sumušimą;

- nepatenkintas tuo, kad nebuvo įvykdytas jo suorganizuotas planas padaryti E. B. sunkų kūno sužalojimą ir tokiu būdu priversti pastarąjį išeiti iš darbo, pareiškė pretenzijas J. B. ir atsisakė sumokėti nusikaltimo vykdytojams pažadėtą piniginį atlygį, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Jis kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe, pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

- 2000 metais turėdamas konfliktinę situaciją su (duomenys neskelbtini) miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymų vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus ir 2000 m. gruodžio 7 d. grupėje su J. B., M. M. bei tyrimo nenustatytu asmeniu vardu V. organizavęs nesėkmingą pasikėsinimą padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, siekdamas padaryti pastarąjį invalidu ir taip priversti išeiti iš darbo, nusprendė pakartotinai įvykdyti nusikalstamą sumanymą be J. B. pagalbos;

- laikotarpyje nuo 2000 m. gruodžio 7 d. iki 2001 m. sausio 8 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis surado du nenustatytus asmenis, sutikusius įvykdyti nusikaltimą, ir suteikė jiems nusikaltimo padarymui reikalingą informaciją, o pastariesiems 2001 m. sausio 8 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme jį užpuolus, papurškus į akis iš dujų balionėlio ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pakartotinai pasikėsino suorganizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo organizuotoje grupėje su dviem tyrimo nenustatytais vykdytojais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – E. B. aktyviai pasipriešinus, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, kūno sužalojimą – sprando srities sumušimą, poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje bei nugaros juosmeninėje dešinėje srityje, abiejų akių junginių ir ragenos cheminį I-IIo nudegimą;

- šiais savo veiksmais privertė E. B. išeiti iš darbo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2008 m. sausio 15 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. J. ir jo žmonos V. J. turtui. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis iki 2008 m. spalio 15 d., o baudžiamąją bylą perdavus teismui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi nuosavybės teisės į G. J. priklausantį turtą apribojimas buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi iš naujo laikinai apribotos kaltinamojo G. J. nuosavybės teisės į jo turtą, o to paties teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas iki 2010 m. gegužės 11 d.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad visas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam V. N. niekada nepriklausė. Minėtas nekilnojamasis turtas pagal UAB „XXXX“ atliktus turto vertinimus įvertintas bendrai už 590 000 Lt. V. N. pasirinktos vertinimo firmos UAB „XXX XXX“ turtas įvertintas už 3 077 000 Lt yra nerealus ir vertinamas kritiškai. Be to, V. N. civilinis ieškinys grindžiamas V. J. ir kitoms bendraturtėms T. L., K. J. ir UAB „XXXX XXXX“ priklausančio turto, į kurį nukreiptas laikinas nuosavybės teisės apribojimas - žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ataskaitos sumai, kas patvirtina, kad civilinis ieškinys, t. y. žala, kurią patyrė V. N., yra lygi V. J., T. L., K. J. ir UAB „XXXX XXXX“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto kainai. V. N. nėra įvertinto turto savininkas, todėl jis nepagrįstai reikalauja 3 077 000 Lt. Jam nesuprantamas nurodyto ieškinio atsiradimas šioje byloje ir jo motyvai, todėl negali būti pagrindu taikyti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą.

G. J. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „XXXXX“ jam asmens nuosavybės teise priklausantį turtą įvertino 2 360 000 Lt; UAB „XXXXX“ – 2 560 000 Lt; o firmos „XXXX“ – 2 371 000 Lt ir nuo UAB „XXXXX“ įvertinimo skiriasi 189 000 Lt, kadangi buvo atsižvelgta į tai, kad minėtas turtas yra areštuotas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad turi būti išlaikytas nuosavybės teisių apribojimo proporcingumas. G. J. akcentuoja, kad byloje esantys nekilnojamo turto vertintojų ir ekspertų įvertinimai skiriasi. Foto nuotraukos patvirtina, kad V. N. teiginys, jog į namo dalį, esantį (duomenys neskelbtini) pagerinimą investavo 2 milijonus litų (kas sudaro daugiau kaip 10 000 Lt išlaidų pagerinti 1 m² ploto), yra nepagrįstas. Mano, kad turtas, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas neatitinka BK 72 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti konfiskuotas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama galioti.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2008 m. sausio 15 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. J. ir jo žmonos V. J. turtui. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis iki 2008 m. spalio 15 d., o baudžiamąją bylą perdavus teismui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi nuosavybės teisės į G. J. priklausantį turtą apribojimas buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 15 d. Šią Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartį kaltinamasis G. J. jau buvo apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi (Nr. 1N-60/2008) jo skundą atmetė, o minėtą nutartį paliko galioti. 2009 m. lapkričio 9 d. G. J. pateikė Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam šią baudžiamąją bylą, prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartį arba sumažinti areštuoto turto kiekį. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi kaltinamojo prašymas buvo atmestas ir iš naujo laikinai apribotos kaltinamojo G. J. nuosavybės teisė į jo turtą. Vėliau Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas G. J. priklausančiam turtui buvo pratęstas, o Apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartimi (Nr. 1N-17/2010) palikta galioti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu G. J. nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai konstatuoja, kad procesinės prievartos priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi pagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. J. priklausančiam turtui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusių su asmens konstitucine teise į nuosavybės neliečiamumą. Minėta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje nukentėjusysis V. N. pareiškė 2 432 000 Lt civilinį ieškinį, o I. Ž. Z. prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš kaltų asmenų. Baudžiamojoje byloje G. J. kaltinamas kelių, tarp jų labai sunkių, nusikaltimų padarymu. Apeliacinis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarsto, ar G. J. padarė jam inkriminuojamas veikas, nevertina faktinių bylos aplinkybių, ar pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti. Teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat nesvarsto ir nenagrinėja, kokia yra turto, kuriam taikoma minėta procesinė prievartos priemonė, tikroji rinkos vertė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ekonominius pokyčius, įvykusius po įvykių, kuriu metu atsirado turtinė žala, taip pat į tai, kad turto, į kurį apribotos nuosavybės teisės, kaina nuolatos kinta. Nuosavybės teises apribojanti priemonė nustato teisingą bendrojo intereso ir reikalavimo, keliamo individualių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Todėl egzistuoja pagrįstas proporcingumo santykis tarp pritaikytų priemonių ir siekiamo tikslo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog G. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turtui nėra aiškiai neadekvatus pareikštų civilinių ieškinių dydžiui, todėl minėta procesinė prievartos priemonė paskirta nepažeidžiant proporcingumo principo, kuris įtvirtintas BPK 11 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas nekilnojamajam turtui, kuris nėra pagrindinis kaltinamojo G. J. darbo įrankis. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamasis gali gauti pajamų ir išlaikyti šeimą užsiimdamas kitu verslu ar dirbdamas kitą darbą. Šioje byloje kaltinamojo užsiėmimas (verslas), jo, sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis ar sveikata nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje būtina užtikrinti ne tik civilinį ieškinį, bet ir galimą turto konfiskavimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas konstatavo, kad kaltinamojo G. J. turtas gali būti konfiskuotas, t. y. padarė ne kategorišką išvadą, o tik prielaidą. Tai neprieštarauja BK 72 straipsnio nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali spręsti, ar turtas, kuriam taikoma minėta procesinė prievartos priemonė, gali būti konfiskuotas, ar ne, ar jis atitinka proporcingumo principo reikalavimus, nes byloje pateikti skirtingi jo (turto) įvertinimai. Tai, kad P. K. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) sudegęs, todėl jis neva neturi vertės, arba šis turtas priklauso keliems bendrasavininkiams ir nėra padalintas, dėl ko negali būti atliekami šio pastato renovacijos darbai, nėra kliūtimi taikyti šį apribojimą. Susipažinęs su pateikta skundui nagrinėti medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju kaltinamojo G. J. konstitucinės teisės ir BPK normos nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.