Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. e2S-339-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e2S-339-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36611-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
V. M., R. V., V. L., O. R., J. S., J. J.
Atsakovas
M. C.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-339-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36611-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. (V. M.), R. V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. ieškinio atsakovui M. C. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)), tvarką pagal UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtą planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė ieškovams 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Nurodė, kad ieškinį elektroniniu būdu pateikė ieškovų atstovas advokato padėjėjas M. R., kuris pasirašė teikiamą dokumentą sisteminiu elektroniniu parašu. Prie ieškinio turi būti pateikti duomenys, jog Lietuvos advokatūra patvirtino advokato padėjėjo M. R. vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą, o tokie duomenys teismui nepateikti. Ieškovai nepateikė duomenų, kad esama prielaidų kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo. Ieškinys reiškiamas atsakovu nurodytam M. C., kuris nutarties priėmimo dienai nėra ginčo žemės sklypo bendrasavininku. Žemės sklypas priklauso bendraturčiams: Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Š., H. V., V. R., G. M. ir A. S., V. M., R. V., V. L., O. R., J. S., J. J., Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovų siūlomai tvarkai prieštarauja (nepritaria) trečiuoju asmeniu nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taigi ieškovai turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pasinaudojo teise kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl konkrečios siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodyti išreikštą poziciją dėl siūlomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovai dalies žemės sklypo bendrasavininkų (Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Š., H. V., V. R., G. M. ir A. S.) nenurodė byloje dalyvaujančiais asmenimis, nepateikta duomenų, kad su šiais bendrasavininkais buvo derinta ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ir bendrasavininkai siūlomai tvarkai nepritarė. Ieškovų siūlomoje konkrečioje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nėra įvardyta, kokia tvarka ieškovai siūlo minėtu žemės sklypu naudotis bendrasavininkams Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Š., H. V., V. R., G. M. ir A. S., be kita ko, UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtame plane nėra ir ieškovais įvardytų V. M. (V. M.), R. V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. parašų, patvirtinančių, jog jie sutinka su konkrečiame plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu plotu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

6. Nurodo, kad iš teismo nutarties turinio negalima padaryti jokios išvados, kokius trūkumus ieškovai turi pašalinti, nes skundžiamos nutarties argumentai prieštaringi. Nėra aišku, ar teismas atsisakė priimti ieškinį ar, vis dėlto, jis gali būti priimtas. Šia nutartimi yra iš esmės siekiama užkirsti kelią ieškovams pateikti ieškinį ir reikalauti teismo apginti ieškovų pažeidžiamas teises. Jeigu, teismo nuomone, privaloma kažkokia ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka prieš pateikiant teismui ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tai teismas privalėjo nurodyti, kokia konkreti tvarka yra privaloma ir kokiais teisės aktais ji yra nustatyta. Jeigu ieškovai privalėjo pateikti kažkokius įrodymus dėl nesutarimo tarp ieškovo ir atsakovo M. C., kuris ieškinio pateikimo teismui metu buvo vienintelis žemės sklypo savininkas su kurio kilo ginčai dėl žemės sklypo naudojimo, tai tokia teismo nuomonė nėra pagrįsta jokiais teisės aktais.

7. Ieškovai pareiškė ieškinį dar tuomet, kai dalies žemės sklypo savininku buvo tik M. C.. o ne teismo nurodyti asmenys. Sąžiningas, nešališkas ir objektyvus teismas būtų tik nurodęs, kad pasikeitė žemės sklypo savininkai, todėl ieškovai privalo spręsti klausimą dėl tinkamų atsakovų byloje. Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. S., H. V., V. R., G. M. ir A. S. nebuvo žemės sklypo bendraturčiais nei prieš ieškinio pateikimą teismui, nei ieškinio teismui pateikimo momentu, todėl ieškovai su jais derinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos neturėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas ilgai nesprendė ieškinio priėmimo klausimo ir jį sprendė tik M. C. perleidus žemės sklypą kitiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui spręsti atsakovo pakeitimo tinkamais atsakovais klausimą. Ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu yra kilęs ir jis privalo būti sprendžiamas teisme. Ieškovai neturi abejonių dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiks su naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodyta ieškovų pateiktame plane. Teismas nenurodė, kodėl ieškovų pateiktas planas yra netinkamas ir kodėl pagal jį negalėtų būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismas tokiais nutarties argumentais iš esmės kelia įrodymo tinkamumo klausimą - bet šis klausimas negali būti nagrinėjamas ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje ir tai yra tik bylos nagrinėjimo dalykas. Tai negali būti kliūtimi priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).

10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovai nepateikė duomenų, kad esama prielaidų kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka ir pažymi, jog ieškovai neturi pareigos pateikti įrodymus, jog kiti bendraturčiai nepritaria siūlomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo, tačiau šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Sisteminis CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies aiškinimas reiškia, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, aplinkybė, jog ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, rodo, jog tarp bendraturčių nėra sutarimo ir šios aplinkybės atsakovai įrodinėti papildomai neturi. Taigi reikalavimą pateikti įrodymus, jog ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir į kitus bendraturčius su konkrečia siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir še asmenys jai nepritarė, pirmosios instancijos teismas ieškovams nustatė nepagrįstai.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovams, jog atsakovas nebėra žemės sklypo bendraturtis, jog žemės sklypas yra perleistas kitam asmeniui, jog į bylą nėra įtraukti kiti bendraturčiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Taigi įtraukiamų šalių į bylą, kurioms yra reiškiamas reikalavimas, yra ieškovų pasirinkimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 45 straipsnis numato, jog teismas, byloje nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Tokiu atveju teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti asmenį, kuris gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir potencialai gali būti vertinamas kaip tinkamas atsakovas byloje, trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi, CPK yra įtvirtinta tvarka, kaip teismas gali siūlyti ieškovams pakeisti netinkamą šalį tinkama, taip pat kaip šalį gali keisti savo iniciatyva. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo reikalavimas dėl šalių įtraukimo/pakeitimo yra perteklinis ir jis netrukdo teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovų į bylą pateiktas planas yra su trūkumais, jame nėra įvardyta, kokia tvarka ieškovai siūlo žemės sklypu naudotis bendrasavininkiams Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Š., H. V., V. R., G. M. ir A. S., taip pat, jog plane nėra ir ieškovais įvardytų V. M. (V. M.), R. V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. parašų, patvirtinančių, jog jie sutinka su konkrečiame plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu plotu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog ieškovų teikiamo ieškinį reikalavimus pagrindžiančio įrodymų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir teismas jo neatlieka, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo. Ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti renkami, kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra ieškovo apsisprendimo dalykas, kaip ir nuspręsti kam jis reiškia savo reikalavimą, kokia šalis traukiama į bylą trečiaisiais asmenimis ir kaip formuluoja savo reikalavimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, kuriuos atskiruoju skundu skundžia ieškovas, negali būti laikytini trūkumais priimti ieškinį. Tokie pirmosios instancijos teismo įvardyti netikslumai negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Be to, ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti sprendžiamas ir parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).

14. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos nutartis yra panaikinama dalyje dėl ieškovams nustatytų trūkumų, išskyrus dėl reikalavimo pateikti Lietuvos advokatūros patvirtintą vienerių metų advokato padėjėjo praktikos atlikimo ataskaitą, kadangi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis nėra skundžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo V. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti dalyje, paliekant galioti teismo nustatytą ieškinio trūkumą dėl Lietuvos advokatūros patvirtintos vienerių metų advokato padėjėjo praktikos atlikimo ataskaitos pateikimo. Nustatyti 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nurodyto trūkumo pašalinimui.

Teisėjas Dainius Rinkevičius