- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- eII-1340-1155/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01374-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- L. R.
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. R., jos atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Renaldo Baliūčio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18912-2025 (ROIK: 25275435508) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18912-2025 (toliau – ir Nutarimas) patraukė L. R. (toliau – ir Pareiškėja) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jai galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur dydžio baudą už tai, kad ji, 2025 m. birželio 10 d. 13.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – ir BBND). Tokiu būdu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimai. Nustatyta Pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas R. Baliūtis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodyta, kad Pareiškėja po darbo išvykdama iš savo darbovietės buvo atsargi, išvažiuodama nepajuto jokio kontakto, kitos transporto priemonės neužkabino, nurodė nežinanti, kaip ant transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo atsirasti minimi apgadinimai. Iš jokios įvykio vietos nepasitraukė. Administracinio nusižengimo byloje buvo vadovautasi tuo, kad ant Pareiškėjos automobilio šono panašiame aukštyje kaip ir ant kito apgadinto automobilio yra matomų pabraižymo požymių. Šie įbrėžimai ant transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado gerokai iki minimo įvykio. Taigi, Nutarimas priimtas neteisėtai, neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių. Šiam faktui pagrįsti pateikia foto fiksaciją iš laikotarpio iki įvykio (2025 m. birželio 10 d.), kuri pagrindžia, kad ant transporto priemonės esantys įbrėžimai atsirado anksčiau. Pateikia ir 2021 m. birželio 13 d. į „Facebook“ platformą įkeltą įrašą, kuriame aiškiai matomi ant automobilio šono esantys nubraižymai. Taip pat Nutarime nurodoma klaidinga informacija, kad Pareiškėja prisipažino padariusi administracinius nusižengimus. Ji niekada savo kaltės nepripažino, o tik išreiškė susirūpinimą dėl susiklosčiusios situacijos. Šie argumentai patvirtina, kad Nutarimas priimtas neteisėtai, neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos atstovo advokato skundą, prašydama jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas tarnybiniu pranešimu, foto nuotraukomis, liudytojos paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Skunde išdėstytus argumentus Institucija vertina kritiškai. Vertindama Pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, kad nustatinėjant nusižengimų aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, nes natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, šis neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nėra kalta. Jos automobilis tą dieną nekontaktavo su jokiu automobiliu. (duomenys neskelbtini) yra jos darbovietė. Automobilį prie darbo stato ten, kur yra vietos. 2025 m. birželio 10 d. jai buvo darbo diena. Negali pasakyti, ar apie 13 val. ji vairavo ar ne, bet ji dirba iki pietų, 13–14 val. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jos automobilis. Ji šį automobilį vairuoja. Retai būna, kad kiti vairuoja jos automobilį. Ji negalėjo užkliudyti kito automobilio. Ji prieš važiuodama apžiūri savo automobilį. Jis buvo seniai apgadintas. Tie subraižymai, kuriuos nufotografavo policija, yra seni, naujų nebuvo. Savo paaiškinime nurodė kitokias aplinkybes, nes galvojo, kad jos automobilis murzinas, subraižytas, ji skubėjo iš darbo, prie „Mados“ ratus prisipūtė ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten yra jų sodas, ji nusiplovė automobilį ir ant jo nieko nebuvo. Pagalvojo „nu va, gal kažkas užkabino, sumurzino“. Kai gavo kvietimą į policiją birželio 19 d., pagalvojo, gal žmogus atsirado, gal nežinojo, kaip ją surasti, kas ji tokia, o čia pasirodo, kitaip visaip. Nukentėjusioji yra jos kolegė. Kitą dieną užėjo pas kolegę į kabinetą, pasakė „jūsų automobilis apgadintas“. Nukentėjusioji jai pasakė „tai jūs, ką jūs draudimo neturite?“ Kiemuose lygiai toks pats automobilis „BMW“ stovi, tik su liuku, kurio valst Nr. skaičiai tokie patys, tik kitos raidės. (duomenys neskelbtini) pradėjo kalbėti, kad Š. automobilį apgadino, po 19 d.
Ant jos automobilio buvo šie apgadinimai – nubrauktas dešinės pusės galinis sparnas ir durelės. Čia atsitiko labai seniai, net nežino, kaip atsitiko. Vyras sakė, kad ji tokį pirko 2017 m. Negali būti, kad ji užkliudė automobilį ir nepastebėjo. Jos automobilyje priekyje ir gale yra „parktronikai“. Jos automobilio policija neapžiūrėjo po įvykio, bet nufotografavo birželio 19 d., kai ją kvietė atvykti.
Nukentėjusioji M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną dirbo ir sulaukė skambučio. Išėjo po darbo ir pamatė apgadintą savo automobilį. Policija klausė, ar galėjo žmogus nejausti. Tikrai ne, nes siūlė yra prasiskyrusi. Yra liudininkė, kuri matė eismo įvykį. Policija paprašė, kad ji nepatrauktų automobilio. Gavo iš policijos automobilio numerį, kad turi kreiptis į Lietuvos draudimą, kur ji ir kreipėsi. Jos automobilis yra garantinis. Jis buvo sveikas iki to įvykio. Automobilis buvo priparkuotas (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš darbo išėjo apie 14 val. Pamatė, kad buvo nubrauktas priekinis kairys bamperis, lempoje skylėje, siūlė pasirodė. Servise pakeitė visą priekinį bamperį, buvo paskaičiuota virš 800 Eur. Ji bendravo su merginomis, kaip taip žmogus gali pabėgti. Per kitus asmenis kalbėjo. Ji matė automobilį „BMW“, apgadinimus pamatė, kai gavo informacijos iš policijos, kas jai padarė žalą (vardą, pavardę, automobilio valst. Nr.). Pažeidimai atitinka jos automobiliui padarytą žalą. Buvo įbrėžimai ant dešinės pusės arkos, galinių durelių. Nekreipė dėmesio, kas šalia parkuojasi. Ant automobilio „BMW“ ji matė šviežius įbrėžimus. Jos automobilis dabar yra pilnai suremontuotas. Policija nufotografavo automobilį įvykio dieną.
Liudytoja E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra liudytoja eismo įvykio, kuris įvyko apie 13 d. automobilių stovėjimo aikštelėje. Tą dieną vežė tėtį į (duomenys neskelbtini) įstaigą ,,A.“. Prie (duomenys neskelbtini) įstaigos įsuko į ganą didelę ir plačią aikštelę, ieškojo laisvos vietos. Prieš save pamatė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ruošėsi pajudėti iš vietos. Ji sustojo ir laukė, kol automobilis išvažiuos ir jai atsilaisvins vieta. Automobilio „BMW“ dešinėje pusėje stovėjo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). O priešais automobilį ,,BMW“ skersai kelio stovėjo kitas automobilis. ,,BMW“ vairuotoja pavažiavo šiek tiek į priekį, užsuko vairą dešinėn, sustojo ir pradėjo mosuoti rankomis priešais jos automobilį stovinčiam automobiliui, kad pasitrauktų iš vietos. Ji papypino „BMW“ vairuotojai, kad ji išvažiuodama būtų atsargi, nes jos automobilis sustojo labai arti automobilio „Toyota“. Bet „BMW“ vairuotoja nesuragavo į garsinį signalą, ji toliau mosikavosi rankomis. Kai skersai stovėjęs automobilis pajudėjo į priekį ir atsilaisvino kelias, tada ,,BMW“ vairuotoja iš to paties sustojimo taško, tuo pačiu užsuktu kampu, neišlygindama automobilio, išvažiavo, nesustojo, neatsigręžė, neišlipo. Ji kliudė „Toyota“ priekinį kampą, šoną. „BMW“ vairuotoja neišlipo įvertinti padarytos žalos. „BMW“ vairuotoja pravažiavo pro ją ir sustojo iš galo. Ji atsigręžė, „BMW“ vairuotojai buvo kliūtis toje aikštelėje, todėl ji turėjo laiko atsigręžusi įsiminti automobilio numerius. Kai ji prisiparkavo, išlipo iš automobilio, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį.
Atpažįsta teismo posėdžio salėje sėdinčią Pareiškėją kaip „BMW“ vairuotoją. „BMW“ pavažiavo į priekį ir pilnai atsilaisvino vieta. „BMW“ vairuotoja tuo metu buvo susijaudinusi, gal ne jos buvo diena. Mosikavosi rankų judesiais, kad greičiau, greičiau. Ji stovėjo netoli tos vietos, turi aikštelės nuotrauką. Iš pradžių ji sustojo, kai dar nebuvo kontakto, jo buvo galima išvengti, jei būtų pavažiavusi atgal. Ji matė „BMW“ prisilietimą prie „Toyotos“. Mano, kad „BMW“ vairuotoja turėjo pajusti kontaktą, nebent pas ją mašinoje grojo garsi muzika. „BMW“ vairuotoja greitai pravažiavo, nesustojo, neišlipo įvertinti padarytos žalos.
Ji pati garso negirdėjo, bet matyti matė. Matė, kaip automobilis „BMW“ savo dešiniuoju šonu, kampu, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, kliudė automobilį „Toyota“ ir nubraižė priekinį kairės pusės „Toyotos“ kampą ties žibintais. Nemano, kad kontaktas buvo švelnus. Po to ji priėjo prie „Toyota“, tai nebuvo švelniai. Tai buvo šviežiai padarytas apgadinimas. Ji matė, kaip vyko, kaip apgadino. „BMW“ vairuotoja apgadino automobilį „Toyota“. Ji nuo „BMW“ sustojo taip, kad nebūtų kliūtis, ties trečiu automobiliu (pirmas „BMW“ automobilis, antras „Toyota“, o ji stovėjo ties trečio priparkuoto automobilio valstybiniu numeriu, arčiau šio automobilio). „BMW“ vairuotoja mojavo pro priekinį automobilio langą, kad greičiau pravažiuotų. Kai automobilis „BMW“ pajudėjo, šiek tiek kabino. Su „BMW“ pradinis kontaktas buvo ties vairuotojo, keleivio pusės, ties viduriu.
Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad Pareiškėja yra jo žmonos motina. Jis pastebėjo, kad Pareiškėjos automobilio šonas yra nubrauktas jau senų seniausiai, ir jie juokėsi, kad šonas subraižytas ir reikia susitvarkyti. Ten aplink ratą eina sparnas, galinis sparnas ir jis nusileidžia į apačią, ties rato viduriu. Apgadinimus pamatė prieš 5–6 m. Pareiškėja jam sakė, kad ji pastebėjo, kad kažkas negerai su jos mašina, kad ji yra kaltinama dėl jo šono, kad kyla dabar bėdų. Įbrėžimai tokie patys, tiesiog jie aprūdiję. Kaip galinis ketvirtis buvo nubrėžtas taip ir yra. Mašiną matė gal prieš mėnesį. Po Pareiškėjos nusiskundimų jis apžiūrinėjo mašiną ir naujų įbrėžimų nepamatė. Koncentravosi ir žiūrėjo į galinį ketvirtį. Po birželio 10 d. matėsi nubraukta maža ketvirčio dalis, kitų pažeidimų nepastebėjo.
Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad Pareiškėja yra jo geriausio draugo žmona. Ji važinėja su „BMW“ 6–7 metus. Ji buvo atvažiavusi į sodą (duomenys neskelbtini), buvo nusipirkusi automobilį, jį plovė. jis pasakė „kas per automobilis“, „matosi, kad pabraukytas dešinės pusės“. Buvo braukta per rato vidurį, durelės kažkiek ir tiek. Automobilį matė prieš 2–3 savaites. L. R. minėjo, kad buvo įvykis, kad ją kaltina. Jis pasižiūrėjo ir jam atrodė, kad tai tie patys pažeidimai, ką jis matė, kad yra braukta kažkas.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas el. paštu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Pareiškėjos L. R. atstovo advokato R. Baliūčio skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 126 punkte – vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. <...>; 222 punkte – jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius, kas užtraukia baudą nuo 10 iki 12 Eur.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 BBND, kas užtraukia baudą nuo 1100 iki 2000 Eur <...>.
Siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, reikia nustatyti šias aplinkybes: 1) eismo įvykį, 2) su šiuo eismo įvykiu susijusio vairuotojo tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos, 3) Kelių eismo taisyklių pažeidimą ar pažeidimus, 4) žalą, neviršijančią penkiolikos BBND (1 dalis) arba viršijančią penkiolika BBND (2 dalis).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėja skundžiamu Nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, 2025 m. birželio 10 d. 13.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 BBND.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Pareiškėja teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėja teismo posėdyje ginčijo tiek eismo įvykio faktą, tiek savo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Pareiškėja paaiškino, kad jos automobilis tą dieną nekontaktavo su jokiu automobiliu, apgadinimai ant jos automobilio (nubrauktas dešinės pusės galinis sparnas ir durelės) yra seni, jokių naujų apgadinimų neužfiksuota, prieš važiuodama ji visada apžiūri savo automobilį. Negali būti, kad ji užkliudė automobilį ir nepastebėjo. Kartu Pareiškėja parodė, kad ji viena (su retomis išimtimis) vairuoja automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 10 d. jai buvo darbo diena, buvo atvažiavusi į darbą adresu (duomenys neskelbtini), jos darbas baigiasi apie pietus, 13–14 val., kas, teismo vertinimu, kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, patvirtina Nutarime nurodytų aplinkybių, kad Pareiškėja Nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW“, teisingumą. Toliau vertinant Pareiškėjos parodymus, kuriais ji neigia eismo įvykio faktą ir savo kaltę dėl pasitraukimo iš jo vietos, pažymėtina, kad Pareiškėja 2025 m. birželio 19 d. paaiškinime Institucijai nurodė, jog 2025 m. birželio 10 d. 13.00 val. iš darbo važiavo namo, nieko nepastebėjo; 2025 m. birželio 12 d. po darbo iš (duomenys neskelbtini) važiavo prisipūsti padangas, pūsdama galinį keleivio pusės ratą pastebėjo, kad jos automobilis pagadintas; subraižytos durelės, slenkstis, sparnas, stipriai apgadintas ratlankis ir galinis bamperis; skubėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), į sodą, kur išplovė automobilį, apipoliravo įbrėžimus, bet vis tiek matosi. 2025 m. birželio 20 d. el. laiške Institucijai Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. birželio 12 d. po darbo pastebėjo, kad jos automobilis lengvai nubrėžtas, kai nuvažiavo patikrinti padangų slėgį, policijos nekvietė, nes pagalvojo, kad vis tiek nesuras kaltininko. Teismo posėdžio metu aiškindama šias aplinkybes Pareiškėja nurodė, kad galvojo, jog jos automobilis murzinas, subraižytas (purvai buvo senuose įbrėžimuose), ji skubėjo iš darbo, prie „Mados“ ratus prisipūtė ir važiavo į (duomenys neskelbtini); ten yra jų sodas, ji nusiplovė automobilį ir ant jo nieko nebuvo; pagalvojo „nu va, gal kažkas užkabino, sumurzino“; kai gavo kvietimą į policiją birželio 19 d., pagalvojo, gal žmogus atsirado. Taigi, iš pradžių Pareiškėja teigė 2025 m. birželio 12 d. ant savo automobilio pamačiusi subraižytas keleivio pusės dureles, slenkstį, sparną, stipriai apgadintą ratlankį ir galinį bamperį, kuriuos ji nuplovė ir nupoliravo; vėliau paaiškino pamačiusi lengvą nubrėžimą, o galiausiai teisme – užkabinimą, ankstesnio apgadinimo sumurzinimą, kurio nesimato. Šį Pareiškėjos paaiškinimų pokytį teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos vėlesniais paaiškinimais nesiremia. Prieš tai aptarti pirminiai Pareiškėjos paaiškinimai, kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, patvirtina, kad Pareiškėjos automobilis buvo apgadintas ne tik seniau (tai parodė ir liudytojai T. V. bei G. K.), bet ir 2025 m. birželio 10 d., t. y. šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu. Kartu pažymėtina, kad AB „Regitra“ duomenimis, Pareiškėja yra automobilio „BMW“ savininkė nuo 2021 m. gegužės 1 d., taigi, ji, 2025 m. birželio 19 d. rašydama paaiškinimą Institucijai, turėjo žinoti apie su skundu pateiktoje 2021 m. birželio 13 d. nuotraukoje matomus savo automobilio apgadinimus ir juos paminėti šiame paaiškinime, tačiau to nepadarė, o paaiškino aplinkybes tik apie pastebėtus naujus automobilio apgadinimus. Be to, kaip pirminiuose paaiškinimuose nurodė pati Pareiškėja, ji ant savo automobilio pastebėtus subraižymus nuplovė ir nupoliravo, kas akivaizdžiai apsunkino administracinio nusižengimo tyrimą ir tiesos byloje nustatymą, taip pat kartu su kitais šioje byloje surinktais duomenimis patvirtina ir Pareiškėjos suvokimą apie sukeltą eismo įvykį bei siekį pašalinti jo pėdsakus. Nepaisant to, byloje esančiose 2025 m. birželio 19 d. Institucijos darytose foto nuotraukose matomi ant automobilio „BMW“ dešinės pusės galinio sparno sulankstymai 40–60 cm aukštyje, taip pat subraižymai ant galinių durelių; kai kurie iš jų atrodo senesni, aprūdiję, kiti naujesni. Pažymėtina, kad šie likę nustatyti automobilio „BMW“ apgadinimai iš esmės atitinka nukentėjusiosios M. Š. automobilio „Toyota“ apgadinimus, matomus byloje esančiose foto nuotraukose, t. y. apgadintas šio automobilio kairės pusės priekinis bamperis 25–60 cm aukštyje, t. y. nuo pat bamperio apačios iki žibinto, ant bamperio kampo matomi subraižymai, kai kurie ir nubraukiant dažus, tarp bamperio ir žibinto matomas tarpas, padarytą žalą UAB „B.“ įvertino 830,76 Eur suma, kas atitinka 16 BBND.
Toliau pažymėtina, kad teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji M. Š. paaiškino, jog tą dieną dirbo ir sulaukė skambučio. Išėjo po darbo apie 14 val. ir pamatė apgadintą savo automobilį „Toyota“. Policija klausė, ar galėjo žmogus nejausti. Tikrai ne, nes siūlė yra prasiskyrusi. Automobilis buvo sveikas iki to įvykio. Automobilis buvo priparkuotas (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Pamatė, kad buvo nubrauktas priekinis kairės pusės bamperis, lempoje skylėje, siūlė pasirodė. Ji matė automobilį „BMW“, apgadinimus pamatė, pažeidimai atitinka jos automobiliui padarytą žalą. Buvo įbrėžimai ant dešinės pusės arkos, galinių durelių. Ant automobilio „BMW“ ji matė šviežius įbrėžimus. 2025 m. birželio 10 d. paaiškinime Institucijai nukentėjusioji nurodė, kad grįžusi prie automobilio, rado jį stipriai apgadintą: stipriai pažeistas kairės (vairuotojo pusės) priekinis bamperis, galimai ir priekinė lempa, nes nesueina siūlė, akivaizdžiai deformuotas bamperis, dažų žymės. Aptarti nukentėjusiosios parodymais ir paaiškinimai patvirtina, kad jos stovintis automobilis „Toyota“ 2025 m. birželio 10 d. iki 14 val. (duomenys neskelbtini), aikštelėje buvo apgadintas, buvo nustatyti įvairūs jo kairės pusės priekinio bamperio pažeidimai.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. Ž., kuri tiek teisme gyvai, tiek bylą nagrinėjant Institucijoje iš foto nuotraukų atpažino Pareiškėją kaip asmenį, 2025 m. birželio 10 d. apie 13.00 val. aikštelėje (duomenys neskelbtini), vairavusį automobilį „BMW“ ir užkliudžiusį stovintį automobilį „Toyota“, parodė, jog prieš save pamatė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ruošėsi pajudėti iš vietos. Ji sustojo ir laukė, kol automobilis išvažiuos ir jai atsilaisvins vieta. Automobilio „BMW“ dešinėje pusėje stovėjo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). O priešais automobilį ,,BMW“ skersai kelio stovėjo kitas automobilis. ,,BMW“ vairuotoja pavažiavo šiek tiek į priekį, užsuko vairą dešinėn, sustojo ir pradėjo mosuoti rankomis priešais jos automobilį stovinčiam automobiliui, kad pasitrauktų iš vietos. Ji papypino „BMW“ vairuotojai, kad ji išvažiuodama būtų atsargi, nes jos automobilis sustojo labai arti automobilio „Toyota“. Bet „BMW“ vairuotoja nesuragavo į garsinį signalą, ji toliau mosikavosi rankomis. Kai skersai stovėjęs automobilis pajudėjo į priekį ir atsilaisvino kelias, tada ,,BMW“ vairuotoja iš to paties sustojimo taško, tuo pačiu užsuktu kampu, neišlygindama automobilio, išvažiavo, nesustojo, neatsigręžė, neišlipo. Ji kliudė „Toyota“ priekinį kampą, šoną. „BMW“ vairuotoja neišlipo įvertinti padarytos žalos. Ji matė „BMW“ prisilietimą prie „Toyotos“. Mano, kad „BMW“ vairuotoja turėjo pajusti kontaktą. Nemano, kad kontaktas buvo švelnus. Po to ji priėjo prie „Toyota“, tai nebuvo švelniai. Tai buvo šviežiai padarytas apgadinimas. Ji matė, kaip vyko, kaip apgadino. Su „BMW“ pradinis kontaktas buvo ties vairuotojo, keleivio pusės, ties viduriu. Tokius pačius paaiškinimus liudytoja pateikė 2025 m. birželio 18 d. el. laiške Institucijai. Teismas nenustatė liudytojos siekio apkalbėti ar neteisingai apkaltinti Pareiškėją, taip pat kitokio pagrindo netikėti ar kritiškai vertinti liudytojos parodymus, kurie jie yra aiškūs, nuoseklūs, logiški, sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje surinktais duomenimis, todėl teismas jais remiasi.
Aptartų duomenų visuma, kartu su kitais byloje surinktais duomenimis (BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. birželio 10 d. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, administracinio nusižengimo protokolu ir kt.), neabejotinai patvirtina, kad Pareiškėja, 2025 m. birželio 10 d. 13.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 BBND.
Objektyvūs duomenys apie automobiliui „Toyota“ foto nuotraukose užfiksuotus ženklius apgadinimus, taip pat pačios Pareiškėjos pradiniai paaiškinimai apie jos automobiliui „BMW“ iki jo nuplovimo ir nupoliravimo padarytus apgadinimus, kontakto pobūdis – pagal liudytojos E. Ž. parodymus, Pareiškėja vairuojamu automobiliu nuo pat dešinės pusės priekinių keleivio durelių braukė per stovinčios ir nejudančios transporto priemonės kairės pusės priekinį bamperį, taip pat esant nustatytai aplinkybei, kad liudytoja garsiniu signalu bandė atkreipti Pareiškėjos dėmesį dėl per arti stovinčio jos automobilio manevrui atlikti, leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėja suprato, jog kontaktas tarp automobilių įvyko ir dėl tokio kontakto bus apgadinti automobiliai, taigi, ir padarytos žalos mastą bei pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau to nepadarė. Liudytoja E. Ž. parodė, kad Pareiškėja po kontakto nesustojo, neatsigręžė ir neišlipo, tačiau šios aplinkybės prieš tai nustatytų aplinkybių visumoje, įvertinus ir Pareiškėjos elgesį po eismo įvykio – pėdsakų nuo savo automobilio pašalinimą, teismo neįtikina, kad kontakto tarp automobilių Pareiškėja nepajuto. Pažymėtina ir tai, kad nei nukentėjusiajai pagal jos automobiliui padarytų apgadinimo pobūdį ir mastą, nei liudytojai, tiesiogiai stebėjusiai eismo įvykį bei taip pat iš karto po jo apžiūrėjusiai nukentėjusiosios automobilį, nekilo abejonių, kad Pareiškėja pajuto kontaktą tarp automobilių.
Teismas apibendrina, kad aptarti byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog Pareiškėja suvokė, kad įvyko eismo įvykis tarp jos vairuojamo automobilio „BMW“ ir automobilio „Toyota“, po šio eismo įvykio ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus, todėl ji skundžiamu Institucijos Nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Todėl skundžiamas Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjos atstovo advokato skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18912-2025 nepakeistą ir L. R. atstovo advokato Renaldo Baliūčio skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.