- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-673-618/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00010-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- S.V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., O. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S.V. (S. V.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys G. V., O. V., išvadą teikianti institucija – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas pripažinti G. V. neveiksnia nurodytose srityse. Pareiškėjas nurodo, kad yra G. V. sūnus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi sutiko su pareiškėjo S.V. atskiruoju skundu, panaikino 2026 m. sausio 8 d. nutartį ir nustatė pareiškėjui 40 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pareiškimo trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo S. V. pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi, be kita ko, nustatė 40 d. terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo pripažinti savo mamą neveiksnia tam tikrose srityse, tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas būtų pranešęs Ukrainos atitinkamai įstaigai apie esantį pagrindą pripažinti jo mamą neveiksnia tam tikrose srityse ir Ukrainos atitinkama įstaiga būtų suteikusi teisę atlikti tolimesnius veiksmus, t. y. spręsti asmens neveiksnumo / veiksnumo apribojimo klausimą Lietuvos Respublikos teisme, o būtent Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose. Be to, kompetentinga Ukrainos įstaiga turėtų nurodyti, ar pagal Ukrainos įstatymus būtų pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu remiantis pareiškime nurodytomis priežastimis (psichikos liga ir negebėjimas suprasti ir valdyti savo veiksmus). Kadangi iš bylos medžiagos visiškai neįmanoma nustatyti prašomo pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse asmens gyvenimo aplinkybių iki šiam asmeniui atvykstant laikinai gyventi į Lietuvą, anksčiau nurodytus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų įvykdymu, įpareigotas atlikti pareiškėjas, kuris yra atstovaujamas profesionalaus teisininko. Pažymėta, kad apie tokią teismo teisę dėl trūkumų nustatymo analogiškoje situacijoje yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-664-796/2022.