Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32454-19, kurioje

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neturintis galiojančio teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. N. 2019 m. liepos 30 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį E. A., o būtent sudavė ranka vieną smūgį jam į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, po to koja sudavė jam du smūgius į galvą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, smakro dešinėje pusėje ir kaktos kairėje pusėje.

Kaltinamasis K. N. kaltę pripažino. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2019 m. liepos mėn. pabaigoje jis vartojo alkoholinius gėrimus su nukentėjusiuoju E. A. ir dar trimis pažįstamais, išgertuvės vyko pavėsinėje. Jis susiginčijo su nukentėjusiuoju, konflikto priežasties neatsimena. Konflikto metu jis sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nuo ko pastarasis pargriuvo ant žemės, tada sudavė jam dar du smūgius koja į viršutinę kūno dalį ir pasišalino. Šį konfliktą matė tik tie vyriškiai, su kuriais vartojo alkoholį, pašalinių asmenų nebuvo. Sekančią dieną jis susitiko su E. A. ir jo atsiprašė, jie susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 42–44).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2019 m. liepos 30 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame turgelyje vartojo alkoholinius gėrimus su K. N. ir dar trimis nepažįstamais vaikinais. Išgertuvių metu tarp jo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, K. N. pradėjo ant jo šaukti, užgaulioti ir sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. T. K. sudavė jam du smūgius koja į galvą. K. nuo jo atitraukė vienas iš kartu su jais buvusių vaikinų. Nukentėjusysis nuėjo į namus ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Dėl kokios priežasties kaltinamasis sudavė jam smūgius, nežino. Po įvykio bendravo su kaltinamuoju ir jie abu susitaikė, todėl pretenzijų kaltinamajam jis neturi ir civilinio ieškinio nereikš (b. l. 30–32).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. J. surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2019 m. liepos 30 d. 22.16–22.30 val. priimtas E. A. pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 4 esančios turgavietės pavėsinėje su K. N. bei dar trimis asmenimis, kurių jis nepažįsta, vartojo alkoholinius gėrimus; K. pradėjo jį įžeidinėti, užgaulioti ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu K. trenkė jam į veidą; dėl suduoto smūgio jis pargriuvo ant žemės, tuomet pajuto dar kelis smūgius, suduotus koja; po konflikto jis paskambino policijai. Protokole fiksuota, kad E. A. alkotesteriu „Alcotest ARKB-0237“, patikros sertifikato Nr. 0968356, 22.15 val. nustatytas 1,66 promilės neblaivumas; apžiūrėta įvykio vieta – turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini), pirmoji pavėsinė, apžiūros metu konflikto pėdsakų nerasta, vieta tvarkinga (b. l. 1–4, 9–10).

Specialisto išvadoje Nr. G 692/2019 (06) nurodyta, kad E. A. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, smakro dešinėje pusėje ir kaktos kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. kad 2019 m. liepos 30 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje išgertuvių metu E. A. buvo sumuštas, suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 19).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. N. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis K. N. tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. A., t. y. sudavė ranka vieną smūgį jam į veidą ir koja du smūgius į galvą. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už kaltinamojo K. N. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi, šiuo atveju prokuroro sprendimas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu įstatymui (BPK 418 straipsnis) neprieštarauja. Kaltinamajam buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam išaiškinta BPK 418–425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 72–74).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis K. N. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas du kartus, bet šiuo metu teistumai išnykę (b. l. 49–52), todėl asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 57–64). Dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 68, 70), į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 71). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį bei pagrindus, pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis K. N. 2019 m. rugsėjo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-479-878/2019, nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių, tačiau nuosprendis yra neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), todėl bausmės nesubendrintinos, šis klausimas spręstinas vėliau BPK 347 straipsnio tvarka.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45–47) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti K. N. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.