Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.44 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesterio („Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0104, patikros sertifikato Nr. 1680787) pagalba nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu E. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad šis jo gyvenimo poelgis nulemtas rimtų priežasčių. Buvo nustatyta, kad jam yra blogai su stuburu, jį reikia operuoti. Padarytos trys operacijos. Pirmoji buvo nesėkminga, antroji – su komplikacijomis. Trečioji – net su keliomis narkozėmis. Jam tai buvo didelė psichologinė trauma, labai pasimetė gyvenime po jų. Pradėjo nebeatsiminti savo poelgių, jausti diskomfortą. Įvykio dieną pažįstamo A. paprašė pavežti jį iki „Norfos“, o nuvažiavus – nupirkti parduotuvėje jam alkoholio butelį. A. nesutiko, pasakė, kad alkoholio jam gerti negalima, ir išėjo į parduotuvę. Jų pirmas sustojimas buvo „Lidle“, bet jis tuomet iš mašinos nelipo. Nuvažiavo iki „Norfos“. Paprašė kito žmogaus jam padėti, žmogus padėjo išlipti iš automobilio, palydėjo iki parduotuvės, kur jis įsigijo alkoholio (degtinės). Kai į mašiną grįžo A., tai pamatęs supyko, išvadino jį kvailiu ir trenkęs durimis išėjo. Bet gali būti, kad jiedu susipyko dar prieš šiam išeinant į parduotuvę „Lidl“, jau nepamena. Jis supyko, kad A. atsisako nupirkti alkoholio. Alkoholį gėrė automobilyje, kol draugas buvo parduotuvėje. Tuo metu sėdėjo keleivio vietoje. Išgėrė 100-150 g. Iki namų nuo parduotuvės buvo 100-200 metrų, tad persėdęs į vairuotojo vietą nuvažiavo automobiliu iki namų. Pripažįsta, kad pasielgė neatsakingai. Jam labai gėda prieš šeimą, padarė didžiulę nesąmonę. Jau neatsimena, bet jam atrodo, kad vairuotojo pažymėjimo jis įvykio metu neturėjo. Atsimena, kad 2014 m. buvo sustabdytas girtas. Tada buvo atimtos teisės. Kad atgautų vairuotojo pažymėjimą, niekur nesikreipė. Administracine tvarka baustas, nes kelis kartus prisiėmė kaltę už A. A. jau daug metų važinėja jo automobiliu. Jis jam kaip brolis. Bet pripažįsta ir tai, kad jis ir pats pavairuodavo savo automobilį neturėdamas teisių. Su žmona susituokęs jau 48 metai. Ji žino apie įvykį, išvadino jį kvailiu. Žmona pati nevairuoja. Prašo neatimti automobilio, nes jis pritaikytas jo poreikiams, kad galėtų įvažiuoti į jį su neįgaliojo vežimėliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. E. M. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nevairavo būdamas neblaivus, o išgėrė alkoholinių gėrimų, kai privažiavo prie namų ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. 2022 m. rugpjūčio 17 d., po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jis kartu su savo giminaičiu A. B. jam priklausančiu automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo į parduotuvę „Lidl“, esančią (duomenys neskelbtini). Už vairo buvo A. B., o jis sėdėjo šalia jo ant priekinės keleivio sėdynės. Kai jie privažiavo prie parduotuvės, jis paprašė A. B., kad šis nupirktų jam alkoholinių gėrimų, o pastarasis nesutiko to padaryti, nes dėl sveikatos problemų jam (įtariamajam) negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Dėl to jie susipyko ir A. B. nuėjo į parduotuvę vienas, o jis liko sėdėti automobilyje. Sėdėdamas automobilyje pagalvojo, kad A. B. jau nebegrįš, o automobilio užvedimo spynelėje buvo įstatytas raktas. Jis nusprendė pats nuvažiuoti, todėl išlipo iš automobilio ir nuėjo iki vairuotojo durelių bei jas atidaręs atsisėdo ant vairuotojo sėdynės ir užvedė automobilį. Po to jis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir nuvažiavo prie parduotuvės „Norfa“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Pastatęs automobilį prie parduotuvės „Norfa“, jis išlipo ir nuėjo į parduotuvę, kur nupirko alkoholinių gėrimų, t. y. 200 ml talpos degtinės butelį ir 3 vnt. alaus skardinių. Išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sustojęs aikštelėje, sėdėdamas automobilyje, išgėrė 200 ml talpos degtinės ir vieną alaus skardinę. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir pasiūlė jam patikrinti jo blaivumą. Jis sutiko ir pirmu pūtimu pripūtė 1,64 promilės, po kurio laiko jis pūtė antrą kartą ir pripūtė 1,77 promilės. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį ir nuvežė jį į automobilių saugojimo aikštelę. Jam labai reikalingas automobilis, nes jam kiekvieną dieną reikia važiuoti į procedūras, kadangi jis yra po stuburo operacijos ir jo automobiliu jį vežioja jo giminaitis (1 t., b. l. 123-126).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja, visai jų nevartoja. 2022 m. rugpjūčio 17 d. būdamas namuose, nusprendė nuvykti kartu su A. B. į parduotuvę, kad nusipirktų alkoholinių gėrimų, nes žmona D. M. nesutiko jam jų duoti. Kadangi jis nevairuoja, paprašė jį nuvežti A. B., kuris vairavo jo automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės jis susipyko su A. B. ir liko laukti automobilyje, o pastarasis nuėjo į parduotuvę. Po kiek laiko A. B. jam atnešė 0,33 l talpos alkoholinio gėrimo (degtinės ar trauktinės, neatsimena) buteliuką, kurį jis išgėrė ir jie su A. B. vėl susipyko. Tuomet jis vienas savo automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo namo ir prie namo jį sulaikė policijos pareigūnai. Pastarieji patikrino jo blaivumą. Kiek kartų jis tikrinosi, nepamena. Jam buvo pasidarę negera ir dėl to pasikvietė savo žmoną, kuri padėjo jam pakilti iki buto. Dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį, savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. Jo žmona nematė, kaip jis išvažiavo iš namų, ji tikrai jam nebūtų leidusi sėsti už vairo neblaiviam (1 t., b. l. 144-147).

Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2022 m. rugpjūčio 17 d. jis dirbo nuo 12.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 00.30 val., o patruliuodamas su kolege E. J. apie 16.29 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilio „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas išgėrė skardinę alaus ir ruošiasi važiuoti. Atvykę nurodytu adresu pastebėjo, kad automobilio „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas statosi automobilį atbuline eiga prie daugiabučio įrengtoje stovėjimo aikštelėje. Priėjo prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. M., kuris automobilyje buvo vienas. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paprašius pateikti dokumentus E. M. pateikė policijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad yra buvęs komisaras, todėl apsieis be įforminimo. Buvo paaiškinta, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas, todėl prašo pateikti kitą dokumentą, bet vairuotojas kito dokumento su savimi neturėjo. Jo buvo paklausta, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, o E. M. atsakė, kad vakar, t. y. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad jam bus patikrintas blaivumas. Apie 16.44 val. E. M. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, o apie 17.00 val. antru bandymu – 1,77 promilės neblaivumas. Bendraujant su E. M. šis elgėsi neadekvačiai, grasino, kad nuolat rašys skundus dėl jų veiksmų. E. M. taip pat nuolat keitė parodymus, aiškino, kad yra neįgalus ir negali pasirašinėti dokumentų, todėl už jį dokumentus pasirašė jo žmona D. M. Apžiūrint automobilį jis buvo tvarkingas ir alkoholinių gėrimų jame nebuvo. Automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o E. M. buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą (1 t., b. l. 46-50).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. yra jo giminaitis. Prieš kurį laiką E. M. buvo atlikta stuburo operacija ir po jos jis sunkiai vaikšto, todėl jis padeda jam ir beveik kiekvieną dieną jo automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veža jį į ligoninę procedūroms atlikti. 2022 m. rugpjūčio 17 d. E. M. žmona paprašė jo nuvažiuoti į parduotuvę apsipirkti, o liudytojas sutiko. E. M. irgi panoro kartu važiuoti, todėl jie kartu minėtu automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo E. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. iki parduotuvės „Lidl“, kuri yra (duomenys neskelbtini). A. B. teigimu, jis vairavo automobilį, o E. M. sėdėjo šalia jo ant priekinės keleivio sėdynės. Ar tuo metu E. buvo išgėręs, liudytojas nurodyti negalėjo, tačiau jam atrodė, kad E. M. nebuvo apsvaigęs. Prie parduotuvės jis pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje, o E. M. paprašė, kad jis nupirktų jam degtinės. Jis atsisakė tai daryti, nes E. M. vartoti degtinės negalima, ir jie abu dėl to susiginčijo. Palikęs E. M. automobilyje jis nuėjo į parduotuvę, o automobilio raktelis tuo metu liko automobilio spynelėje, nes liudytojas pagalvojo, kad E. M. norės paklausyti muzikos. Kiek laiko užtruko parduotuvėje, nepamena, bet išėjęs iš jos nei E. M., nei minėto automobilio neberado. E. M. telefonas buvo išjungtas, liudytojas dėl to supyko ir nuėjo namo. Tą vakarą jam paskambino E. M. žmona ir pasakė, kad policija konfiskavo E. M. automobilį (1 t., b. l. 52-57).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. jis buvo parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tačiau tiksliai nurodyti negali, būdamas minėtoje parduotuvėje pastebėjo apie (duomenys neskelbtini) metų vyrą, kuris jam buvo matytas, tačiau jo duomenų nežino. Po tam tikro laiko išėjęs iš parduotuvės nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Atsisėdęs už vairo pamatė, kad aikštelėje stovi automobilis „Honda“, kurio vairuotojo durelės buvo atidarytos. Už vairo sėdėjo aukščiau liudytojo minėtas vyras, kuris rankoje laikė galimai alaus skardinę ir iš jos gėrė. Liudytojo teigimu, minėtas vyras skardinę vis nuleisdavo žemyn, tarsi norėdamas ją slėpti, todėl jam tai sukėlė įtarimą, kad minėtas vyras galimai vartojo alkoholinius gėrimus, o po to galimai vairuos. Jis mėgino vyrą fotografuoti ir po to paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei pranešė apie įvykį. Pokalbio su operatore metu pamatė, kad minėtas vyras pradėjo važiuoti automobiliu „Honda“, todėl jis įjungė vaizdo registratorių bei nuvažiavo minėtam vyrui iš paskos. Automobilis „Honda“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, po to apsisuko ir toliau tęsė judėjimą link sankryžos. Privažiavęs prie sankryžos, automobilis „Honda“ pasuko į dešinę pusę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilio „Honda“ vairuotojas nuvažiavęs apie 100 metrų pasuko į dešinę ir nuvažiavo į kiemus prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių daugiabučių namų. Jis sustojo šiek tiek atokiau ir matė, kad automobilis „Honda“ irgi sustojo priekyje. Kiek tuo metu dar matė, automobilis „Honda“ bandė parkuotis. Kaip tik tuo metu prie automobilio „Honda“ privažiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais (1 t., b. l. 58-63).

2022 m. rugpjūčio 17 d. neblaivumo nustatymo akte bei alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest“ 7510 Nr. ARKB01074 (metrologinė patikra pagal sertifikatą Nr. 1680787 galiojo iki 2022 m. lapkričio 15 d.) duomenimis E. M. 2022 m. rugpjūčio 17 d. 16.44 val. nustatytas 1,64 promilės girtumas, antru patikrinimu 17.00 val. nustatytas 1,77 promilės girtumas, taip pat neblaivumo nustatymo akte E. M. konstatuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. Pažymėta, kad asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Taip pat pažymėta, jog asmuo nurodė, kad su tikrinimo rezultatais nesutinka (1 t., b. l. 27).

2022 m. rugpjūčio 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų transporto priemonė neturi (1 t., b. l. 16-24).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso E. M. (1 t., b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis (rugpjūčio mėnesio leidinys), vidutinė automobilio „Honda CR-V“, 2.0 LS, kategorija M1G, visureigis, 2006 m. gamybos vertė Lietuvos rinkoje 3570 eurų su PVM (1 t., b. l. 31).

2022 m. lapkričio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo garso įrašo apžiūra. Iš pranešėjo ir BPC operatorės pokalbio matyti, jog pranešėjas informuoja apie neblaivų vairuotoją „Norfos“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad šis ką tik išgėrė alaus skardinę, rūko ir matomai ruošiasi vairuoti. Pranešėjas nurodo, kad žino šį asmenį, todėl mano, kad jis yra girtas. Kad jis netoliese kaimynystėje gyvena, nuolatos vaikšto girtas, ne kartą buvo pagautas, bus dar gerai, jei ir šį kartą niekur neįvažiuos. Nurodo stebimo automobilio markę ir numerį – Honda (duomenys neskelbtini). Sujungtas su policija, pranešinėja, kad stebimas asmuo išpylė skardinės likučius ant žemės ir ruošiasi važiuoti. Praneša, kad išvažiuoja, spėja, kad važiuos namo adresu (duomenys neskelbtini), vėliau seka iš paskos ir policijai pranešinėja galimai girto vairuotojo manevrus (1 t., b.l.73-77).

2022 m. lapkričio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo R. B. pateiktų 3 registratoriaus vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimi 3 vaizdo įrašai, 2022 m. rugpjūčio 23 d. gauti per programą WeTransfer iš R. B., kurių pavadinimai: „2022_0817_1622.mp4“; „2022_0817_1633.mp4“; „2022_0817_1636.mp4“.

Apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimu „2022_0817_1622.mp4“ trukmė – 37 sekundės. Paleidus vaizdo įrašą, ekrano apatiniame dešiniame kampe matoma data ir laikas „2022/08/17 16:22:36“. Vaizdas fiksuojamas vaizdo kamera, esančia automobilio salone. Fiksuojamas vaizdas yra spalvotas. Vaizdo įraše matomas pastatas, ant kurio užrašas „NORFA XXL“, prieš pastatą yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai, vaikšto žmonės. Fiksuojamo vaizdo dešinėje pusėje automobilių stovėjimo aikštelėje užfiksuotas pilkos spalvos automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekiu stovintis į pastato pusę, kurio vairuotojo durelės atidarytos.

Apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimu „2022_0817_1633.mp4“ trukmė – 3 minutės. Paleidus vaizdo įrašą, ekrano apatiniame dešiniame kampe matoma data ir laikas „2022/08/17 16:33:27“. Vaizdas fiksuojamas vaizdo kamera, esančia automobilio salone. Fiksuojamas vaizdas yra spalvotas. Vaizdo įraše matomas asfaltuotas kelias, kurio kairėje pusėje randasi automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatas, ant kurio užrašas „NORFA XXL“, o iš dešinės pusės yra pastatas. 16:33:33 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoja pilkos spalvos automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis su vaizdo kamera juda šiam automobiliui iš paskos. Automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privažiuoja prie nukreipiamojo kelio ženklo „Važiuoti į dešinę“, įjungia posūkį ir pasuka į dešinę, į kelią. Automobilis su vaizdo kamera juda šiam automobiliui iš paskos. Minėtas automobilis persirikiuoja į antrą juostą, privažiuoja nurodomojo kelio ženklo „Apsisukimo vieta“, pasuka į kairę ir apsisuka bei toliau važiuoja priešpriešinio eismo juosta. Automobilis su vaizdo kamera praleidęs priešinga kryptimi judantį traktorių, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir juda automobiliui „Honda“ bei traktoriui iš paskos. Visos transporto priemonės sustoja pirmoje judėjimo juostoje prie sankryžoje reguliuojamo šviesoforo. 16:35:19 val. priekyje stovintis traktorius pradeda judėti. Privažiavus sankryžą, automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasuka į dešinę, o traktorius juda jam iš paskos. Automobilis su vaizdo kamera pasuka į dešinę pusę ir važiuoja automobiliui „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir traktoriui iš paskos. 16:35:49 val. traktorius pasuka į kairę pusę, o automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tęsia judėjimą tiesiai gatve. 16:36:07 val. automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasuka į dešinę pusę ir važiuoja link raudonos spalvos plytinių daugiabučių namų.

Apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimu „2022_0817_1636.mp4“ trukmė – 2 minutės 14 sekundžių. Paleidus vaizdo įrašą, ekrano apatiniame dešiniame kampe matoma data ir laikas „2022/08/17 16:36:26“. Vaizdas fiksuojamas vaizdo kamera, esančia judančio automobilio salone. Užfiksuotas vaizdas daugiabučių namų kieme, kur priekyje matomas važiuojantis pilkos spalvos automobilis „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pravažiuoja palei gatvę stovinčius automobilius ir pastatus. 16:37:37 val. automobilis, iš kurio fiksuojamas vaizdas sustoja ir prisiparkuoja atbulai automobilių stovėjimo aikštelėje. Prieš automobilį matomi trys stovintys automobiliais, tvora, pastatai. 16:38:11 val. pravažiuoja policijos automobilis (V1750) su įjungtais švyturėliais (1 t., b. l. 80-82).

2022 m. lapkričio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo R. B. pateiktų 2 fotonuotraukų apžiūra. Jos metu apžiūrimos 2 nuotraukos, kurias 2022 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu atsiuntė R. B. Nuotraukų pavadinimai: „IMG_20220817_ 161955.jpg“ ir „IMG_20220817_161933.jpg“. Nuotraukoje pavadinimu „IMG_20220817_ 161955.jpg“ užfiksuotas pilkos spalvos automobilis iš kairės pusės. Automobilio vairuotojo durelės atidarytos. Automobilyje už vairo ant vairuotojo sėdynės sėdi vyras, kuris apsirengęs languotomis kelnėmis. Vyras kairėje rankoje laiko ant kairės kojos šlaunies pastatytą skardinę. Prieš automobilio variklio dangtį matomas vyras su trumpų rankovių baltos spalvos marškinėliais. Nuotraukoje pavadinimu „IMG_20220817_161933.jpg“ užfiksuotas pilkos spalvos automobilis iš kairės pusės. Automobilio vairuotojo durelės atidarytos. Automobilyje už vairo ant vairuotojo sėdynės sėdi vyras, kuris apsirengęs languotomis kelnėmis. Vyras kairėję rankoje laiko ant kairės kojos šlaunies pastatytą skardinę. Tolumoje matomos įėjimo durys į pastatą, ant kurių užrašas „7-22“ (1 t., b. l. 86-88).

2022 m. spalio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo-garso įrašo iš policijos tarnybinio automobilio kameros Nr. V1750-220817 apžiūra. Minėtame įraše matyti, kaip tarnybinis automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir stabteli praleisti raudonos spalvos automobilio, kuris parkuojasi šonu praleisdamas tarnybinį automobilį, už jo 16:34:41 iš karto matomas rusvos spalvos automobilis, kuris parkuojasi galu (įrašas stabdomas ir daroma vaizdo įrašo foto Nr. 1 (16:34:41)). Pareigūnams važiuojant arčiau prie minėto automobilio, jis toliau parkuojasi galu į laisvą parkavimo vietą (įrašas stabdomas ir daroma vaizdo įrašo foto Nr. 2 (16:34:43)), toliau policijos pareigūnams važiuojant automobilis visiškai prisiparkuoja. Tarnybinis automobilis sustoja ir galu taip pat parkuojasi. Iš automobilio išlipa policijos pareigūnė moteris ir eina link minėto automobilio ta pačia kryptimi (įrašas stabdomas ir daroma vaizdo įrašo foto Nr. 3 (16:36:14)) (1 t., b. l. 101).

2022 m. spalio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų Body kameros įrašų apžiūra. Jame užfiksuota, kaip bute, neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam vyriškiui pareigūnai įteikinėja šaukimą atvykti pas tyrėją, vyras aiškina, kad negali jo pasirašyti, nes nevaldo nei rankų, nei kojų. Šaukimą už jį rašosi žmona. Moteris aiškina pareigūnams, kad vyras su A. susipyko, ji skambino. Vyras tik turėjo pasėdėti mašinoje, jis (A.) prekes rinkosi sau ir jiems, išėjęs neberado automobilio. Moteris pyksta, ko jiedu išvis važiavo į parduotuvę, nes jau kelios dienos švenčiamas jos gimtadienis, turėjo svečių ir alkoholio yra namuose. Spėja, kad jie išvažiavo nusipirkti alaus (1 t., b. l. 102-104).

2022 m. spalio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų Body kameros įrašų apžiūra. Įraše Nr. 2022_0817_164312_006 užfiksuota, kaip pareigūnai tikrina alkotesteriu rudos spalvos automobilyje sėdinčio vyro blaivumą, ant mašinos padėtas E. M. neįgaliojo pažymėjimas, vyras aiškina, kad jam bloga, jam reikia pagalbos užlipti iki 4 aukšto, nes jam tuoj atims kojas. Kitame įraše Nr. 2022_0817_164811_007 vyras policijos pareigūnei aiškina, kad prie „Norfos“ važiavo susitikti su kolega. Dar viename įraše Nr. 2022_0817_165809_009 fiksuojamas alkotesterio rezultatas 1,77. Prie automobilio stovinti moteris su suknele aiškina, kad išvažiavo vyras dviese su A., o grįžo vienas. A. greičiausiai paliko parduotuvėje. Vyras aiškina, kad jis tik atsigėręs alaus (1 t., b. l. 110-115).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis E. M. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paaiškino, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. su savo giminaičiu A. šio vairuojamu automobiliu atvyko į parduotuvę „Lidl“ apsipirkti. A. paprašė jam nupirkti alkoholio, šis nesutiko, dėl ko jiedu susipyko. Supykęs sėdo už savo automobilio vairo, nuvažiavo į parduotuvę „Norfa“, kur pats įsigijo alkoholio, jį vartojo, po to važiavo automobiliu namo, nes A. taip ir negrįžo. Prie namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jį patikrino alkotesteriu ir konstatavo girtumą. E. M. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojų parodymai, vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolai, alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas. Liudytojas R. B. parodė, kad parduotuvės „Norfa“ aikštelėje pastebėjo iš matymo pažįstamą asmenį, kuris sėdėdamas automobilio „Honda“ vairuotojo vietoje iš skardinės vartojo gėrimą. Įtardamas, kad jis vartoja alkoholį ir netrukus vairuos, pranešė apie situaciją Bendrajam pagalbos centrui, bendraudamas su operatore stebėjo, kaip jo įtarimas pasitvirtino, vyras išvažiavo automobiliu, sekė ir pranešinėjo jo maršrutą važiuodamas iš paskos, filmuodamas vaizdo registratoriumi, kol automobilis pradėjo parkuotis daugiabučio kieme ir tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Liudytojas policijos pareigūnas A. Z. patvirtino, kad patruliuodamas gavo pranešimą apie automobilio „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuri išgėręs skardinę alaus ruošiasi važiuoti, atvykę nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), rado besiparkuojantį prie daugiabučio įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje minėtą automobilį. Automobilyje buvo tik vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – E. M., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, klausiamas apie alkoholio vartojimo aplinkybes, nurodė, kad alkoholį vartojo vakar, tikrinant jį alkotesteriu pirmu bandymu nustatytas 1,64 promilės girtumas, antru – 1,77 promilės girtumas. Liudytojas A. B. patvirtino kaltinamojo nurodomas aplinkybes, jog kaltinamojo automobiliu jiedu važiavo į parduotuvę „Lidl“, parduotuvės kieme susipyko, kai liudytojas atsisakė E. M. nupirkti degtinės, kurios jam vartoti dėl sveikatos negalima, palikęs kaltinamąjį automobilyje išėjo į parduotuvę apsipirkti, o grįžęs neberado nei kaltinamojo, nei jo automobilio. E. M. vairavimo faktą, be liudytojų R. B. bei A. Z. parodymų, objektyviai patvirtina tiek liudytojo R. B. automobilio vaizdo registratoriaus, tiek policijos pareigūnų automobilio vaizdo registratorių įrašai, kuriuose užfiksuotas automobilio „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimas, o šio automobilio vairuotojo E. M. girtumo faktą objektyviai patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuoti E. M. koordinacijos sutrikimai ir kiti girtumo požymiai, bei alkotesterio rodmenys. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Teismo vertinimu kaltinamojo E. M. situacija tik iš dalies atitinka išvardintas sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. M. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo įvykio buvo baustas tik administracine tvarka. Taip pat E. M. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Žalos nagrinėjamu nusikaltimu nepadaryta. Atitinkamai yra pagrindas konstatuoti tris pirmas įstatymų leidėjo numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.

Tačiau teismas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju teismui būtų pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Susipažinus su Administracinių nusižengimų registro duomenimis, matyti, kad priešingai nei teigiama prašyme dėl laidavimo, kaltinamasis praeityje jau buvo baustas už tikrai šiurkščius KET pažeidimus (atsisakymą tikrintis blaivumą, kai įtariama, jog vairuotojas neblaivus, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos). 2015 m. vasario 3 d. jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą vairuojant jam priklausantį automobilį „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams. Šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, jog tuomet transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Tais pačiais metais tuo pačiu automobiliu padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. E. M., 2022 m. rugpjūčio 17 d. sėsdamas vairuoti jam priklausančio automobilio, ne tik ignoravo aplinkybę, jog yra neblaivus, tačiau ir faktą, jog teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, kadangi pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui neįvykdė įstatymų numatytų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis jau ne kartą vairavo automobilį, ignoruodamas, kad tokios teisės neturi. Šios aplinkybės teismui rodo, kad asmuo itin atsainiai žiūri į įstatymo reikalavimus, jų pagrindu jam nustatytus apribojimus, nesvarsto ir nevertina galimų savo poelgio pasekmių. Nagrinėjamu atveju nuo neatsakingo poelgio jį bandė sulaikyti giminaitis, teikiantis jam nuolatinę pagalbą, apeliuodamas į sveikatos būklę, tačiau racionalūs, logiški jo argumentai kaltinamojo neveikė, jis savo nuostatų nekeitė, įsigijo alkoholio, be to jį vartojo tuojau pat, tiesiog parduotuvės aikštelėje, aplinkinių akivaizdoje, sėdėdamas vairuotojo vietoje, kas rodo ganėtinai cinišką požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Sprendžiant iš pareigūnų Body kamerų įrašų, ganėtinai ciniškai bendravo ir su įvykio aplinkybes besiaiškinančiais pareigūnais. Šios aplinkybės teismą verčia abejoti kaltinamojo deklaracijomis, kad jis yra tvirtai pasiryžęs klaidos nebekartoti, gerbti įstatymus ir kritiškai vertina savo elgesį. Tyrimo pradžioje jis mėgino neigti kaltę, aiškindamas, jog alkoholį vartojo tik savo namų kieme, neblaivus nevairavo. Kaltę pripažino tik galutiniame tyrimo etape, surinkus neabejotinus jo kaltės įrodymus. Teismo manymu, nenuoširdus kaltinamasis ir teigdamas, kad alkoholio jis visai nevartojantis. Iš pranešėjo teiginių operatorei matyti, kad jis kaltinamąjį apibūdina kaip iš matymo pažįstamą, kaimynystėje gyvenantį ir problemų su alkoholiu turintį asmenį.

Vertindamas laiduotojos D. M. asmenybę teismas pažymi, kad jos charakteristikos neabejotinai teigiamos, tačiau nepaisant jų teismas linkęs abejoti jos teiginiais, kad ji gali daryti vyrui stiprią teigiamą įtaką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, laiduotoju skirtinas tik toks asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi ir laiduotojas yra autoritetas kaltininko atžvilgiu. Tuo tarpu kaltinamasis pagal savo amžių jau yra visiškai susiformavusi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį, nusistovėjusią vertybių sistemą. Visą gyvenimą dirbdamas atsakingą, teisinio pobūdžio darbą, geriau nei kas kitas turi žinoti gresiančią atsakomybę už įstatymų pažeidimus. Tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio, nepaveikė ir artimo bei jam pagalbą teikiančio žmogaus prašymas ir įtikinėjimas nevartoti alkoholio (pats kaltinamasis nurodo, jog giminaitis A. yra jam kaip brolis, daug padeda). Nors kaltinamojo ir laiduotojos santuoka trunka 48 metus, sprendžiant iš jo teisės pažeidimų praeityje, iki šiol jai ne itin pavyko sulaikyti vyrą nuo neatsakingų poelgių ir įtakoti jo mąstymą ir elgesį teigiama linkme. Teismas neturi pagrindo manyti, kad situacija pasikeis ateityje. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog D. M. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką E. M. yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus.

Teismui nenustačius visų BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.

Dėl bausmės skyrimo

E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas E. M. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. M. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 156), per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo penkis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės valdymu, visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 162-165), pensininkas, turi neįgalumą; duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, jog būtų gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. M. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, jo sveikatos būklę, jam skirtina bauda, atitinkanti šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, apvalinant MGL dydį į mažesnę pusę (50 : 3 x 2 ? 33,33 ? 33).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, E. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

E. M. prašė šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti minimaliam terminui. Nors kaltinamasis nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina dėl jo sveikatos būklės, jo žmona nevairuoja ir negalės jo vežioti į gydymo įstaigas, tačiau pasibaigus dvejų metų specialiosios teisės atėmimo terminui (jis baigėsi 2017 m.), pastangų atgauti vairuotojo pažymėjimą E. M. nerodė ir teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino, kas verčia abejoti, kad be teisės vairuoti jis neturi kitų galimybių tenkinti savo judėjimo poreikius. Be to, neturėjimas teisės vairuoti jam nesukliudė tai padaryti. Kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas, vairuodamas tokios būklės transporto priemonę jis kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui ir pademonstravo itin atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl turi priimti neigiamas tokio poelgio pasekmes. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Įvertinus tai, kad E. M. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, turi rimtų sveikatos problemų, bet vis tik praeityje buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus (pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, atsisakymą tikrintis blaivumą), specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas ilgesnis nei prašo kaltinamasis, tačiau nesiekiantis įstatymo nustatyto termino vidurkio.

Kadangi kaltinamasis vairavo neturėdamas tokios teisės, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat E. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamasis E. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo sau pačiam priklausantį automobilį „Honda CR-V“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Nors kaltinamasis apeliavo, kad ši transporto priemonė jam būtina vykti į medicinos įstaigas, nes tik į ją telpa invalido vežimėlis, tačiau tai nėra specializuota, specialiai neįgaliesiems pritaikyta transporto priemonė, kurios nebūtų galima arba būtų sudėtinga pakeisti kita. Juolab, teisės vairuoti transporto priemones E. M. neturi. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Nors E. M. 2015 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams yra seniai pasibaigęs, kaltinamasis pripažįsta, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes teisės aktų nustatyta tvarka jos nesusigrąžino. Nepaisant to, penkis kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su šios transporto priemonės valdymu (1 t., b. l. 162-165). Iš pranešėjo pokalbio su Bendruoju pagalbos centru matyti, jog jis kaltinamąjį apibūdina kaip jo žiniomis alkoholio nevengiantį asmenį. Praeityje kaltinamasis jau buvo įtariamas, kad neblaivus vairavo tą patį automobilį, tuomet jis kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, buvo už tai nubaustas administracine tvarka. Be to, nors, pasak kaltinamojo, administracinės nuobaudos gautos ne dėl jo paties vairavimo, vis tik byloje nėra jokių duomenų, kad administracinius nusižengimus padarė kitas asmuo, nuobaudos E. M. nebuvo panaikintos. Šių aplinkybių kontekste teismas mano, kad automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė šios rūšies teisės pažeidimų prevencijai ateityje. Vilniaus mieste yra pakankamai priemonių nuvykti į medicinos įstaigas netgi judėjimų sunkumų turinčiam asmeniui, pavežėjų firmos teikia įvairaus spektro pavežimo paslaugas, įskaitant pavežėjimus, specialiai pritaikytus vežimėliui, XL (didesnio talpumo) transporto priemonėmis ir pan.

E. M. 2022 m. rugpjūčio 19 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. vasario 18 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. M. priklausančiam automobiliui „Honda CR-V“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – leidžiant automobilį naudoti, uždraudžiant juo disponuoti, turto saugotoju paskiriant E. M. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterinės laikmenos (2 vnt. DVD-R) su vaizdo – garso įrašais paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę bausmę – 33 MGL (1650 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti E. M. priklausantį automobilį „Honda“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. M. į automobilį „Honda“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Kompiuterines laikmenas (2 vnt. DVD-R) palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti E. M., kad baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“:, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.