Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-718-135/2012

Teisėja Asta Čebatoriūtė Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01563-2010-5

2012 m. rugsėjo 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir jam skirta 50 (penkiasdešimt) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo A. L. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-11-25 17.30 val. iki 2011-12-09 išbūtas laikas pakeistas 15 parų areštu ir įskaitytas į paskirtos bausmės laiką.

Nuosprendžiu iš A. L. priteistos 5900,76 (penki tūkstančiai devyni šimtai litų, 76 ct) Lt proceso išlaidos Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010-10-08 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), prie kavinės „Ž.“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su J. P. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2011-11-21 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., 2012-02-01 nuosprendis įsiteisėjo), liepdamas nukentėjusiajam M. S. atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną pačiam arba patys atims, tai yra grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą – M. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130“ už 359 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. L. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, o skundu nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu bei su priteistomis ekstradicijos išlaidomis, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistajam A. L., įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos dvi bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam ir nusprendęs, kad šiuo atveju nėra sąlygų taikyti LR BK 38 str., t.y. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis nebuvo teistas, tačiau jo atžvilgiu 2012-04-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos prieš tą patį asmenį, baustas administracine tvarka, Šiaulių miesto apylinkės teisme yra gauta baudžiamoji byla Nr. 1-621-77/2012, kurioje A. L. yra kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VTS PP jis charakterizuojamas neigiamai, kaip agresyvaus elgesio asmuo, linkęs daryti nusikaltimus, teisės pažeidimus (2 t., 55 b. l.). Šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, jog nėra vienos iš būtinų sąlygų, reikalingų norint taikyti susitaikymo institutą – nėra pagrindo manyti, kad A. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o nukentėjusiojo prašymas teisiamojo atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. teismui nėra privalomas ir apie galimybes taikyti minėto straipsnio nuostatas sprendžia teismas, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytus reikalavimus.

Nustatydamas paskirtosios bausmės dydį pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos manymu, tinkamai atsižvelgė į LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes bei nepažeidė LR BK 61 str. 2 d. numatytų bausmės skyrimo taisyklių. A. L. pripažintas kaltu padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 180 str. 1 d., 11 str. 4 d.), teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas kartu su kitu vykdytoju bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tinkamai įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę, teismas pagrįstai skyrė arešto bausmę, kuri yra artima šios bausmės rūšies už nusikaltimus numatytos sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.), todėl, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nustatyta arešto bausmės trukmė nelaikytina per ilga ir šiuo atveju jos trumpinti iki apelianto prašomų 30 (trisdešimties) parų nėra pagrindo. Paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams.

Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnyje nustatyta, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Šio straipsnio 6 punkte nustatyta, kad proceso išlaidomis laikomos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog prokuroras prašė iš A. L. priteisti 5900,76 Lt proceso išlaidų, susijusių su nuteistojo ekstradicija (2 t., 138 b. l.), byloje yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (2 t., 20-25 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai tenkino prokuroro prašymą ir iš nuteistojo jas priteisė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistajam A. L. 2010 m. spalio 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, t. y. kiekvieną savaitės trečiadienį 11.00 val. Šiaulių miesto PK, Šiauliuose Tilžės g. 54,. A. L. buvo supažindintas su šios kardomosios priemonės vykdymo sąlygomis, ir tai patvirtino savo parašu (1 t.,87 b. l.). Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad nuo pat kardomosios priemonės paskyrimo laiko A. L. jos nesilaikė ir nevykdavo registruotis į Šiaulių miesto PK (1 t., 88–127 b. l.). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. L. jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje negyvena (1 t., 128 b. l.), o jo motina R. L. 2011-05-26 apklausoje nurodė, kad 2011 m. kovo mėnesį jos sūnus A. L. išvyko į užsienį dirbti (1 t., 131 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-06-08 nutarimu buvo paskelbta A. L. paieška, kadangi jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (1 t., 134 b. l.). 2011-08-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas (1 t., 142–143 b. l.), o 2011-09-16 buvo išduotas A. L. Europos arešto orderis (toliau EAO). A. L. pagal EAO buvo sulaikytas 2011-11-14 Prancūzijoje (1 t., 157 b. l.). A. L. kompetentingų Prancūzijos institucijų buvo išduotas Lietuvos Respublikai ir 2011-11-25 pergabentas į Lietuvą.

Byloje yra dokumentai, kurių turinyje užfiksuoti duomenys įrodo, jog A. L. ekstradicijos iš Prancūzijos išlaidos sudaro penkis tūkstančius devynis šimtus litų ir septyniasdešimt šešis centus (2 t., 20–25 b. l.). Šios išlaidos pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintos proceso išlaidomis, kadangi A. L. slapstantis užsienyje bylos ištirti, išnagrinėti bei priimti atitinkamo sprendimo nebuvo galima. Byloje nustatyta, kad A. L. žinojo, jog jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir be ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo jis neturi teisės išvykti iš savo gyvenamosios vietos, tačiau, nekreipdamas dėmesio į jam paskirtą kardomąją priemonę, nepranešęs išvyko iš Lietuvos Respublikos ir į ją negrįžo, kol Prancūzijos kompetetingų institucijų buvo išduotas Lietuvai. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog ekstradicijos išlaidos buvo patirtos dėl nuteistojo A. L. neteisėtų veiksmų, todėl jos pagrįstai iš jo ir priteistos.

Nuteistojo skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, o pagal EAO buvo sulaikytas pakeliui į Lietuvą, į Šiaulių rajono apylinkės teisme vykstantį teisiamąjį posėdį, šiuo atveju nepaneigia byloje esančių įrodymų, kad bylos ikiteisminis tyrimas užtruko dėl nuteistojo tyčinių veiksmų nevykdant paskirtos kardomosios priemonės ir į Lietuvą jis buvo ekstradijuotas. Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų taip pat matyti, kad Šiaulių rajono apylinkes teisme bylos teisminis nagrinėjimas, į kurį, apelianto teigimu, jis vyko ir buvo sulaikytas 2011-11-14 Prancūzijoje, užtruko nuo 2011-04-29 iki 2012-04-23 taip pat dėl to, kad į teismo posėdžius neatvykdavo kaltinamasis A. L..

Teisėjų kolegijos nuomone, iš nuteistojo priteistos ekstradicijos išlaidos – 5900,76 Lt – Policijos departamentui prie VRM yra visiškai pagrįstos ir įrodytos byloje esančiais dokumentais.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.