Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2012-07-09 · Byla Nr. A2.1.-100-327/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.1.-100-327/2012Nutarimas · 2012-07-09Alytaus apylinkės teismas
  2. ATP-721-508/2012Nutartis · 2012-08-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-07-09
Bylos Nr.
A2.1.-100-327/2012
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00073-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.1.-100-327/2012Proceso Nr. 4-27-3-00073-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 39.2. (S) 40.1.2.; 52.3.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2012 m. liepos 9 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Joanai Kardo­kie­nei, dalyvaujant adminis­tracinėn at­sa­ko­my­bėn traukiamam asme­niui, jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, išnagri­nėjęs E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Res­pub­likos pi­liečio, vedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu, gyve­nan­čio (duomenys neskelbtini), neteisto, administraci­nio tei­sės pažei­di­mo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J., būdamas savo įmonės vadovu ir būdamas at­sa­kin­gas už įmonės dar­buo­tojų įdarbinimą, 2012 m. vasario 10 d. leido nele­ga­liai dirbti A. P. ir S. M., ne­pra­ne­šęs apie jų įdarbi­ni­mą Valsty­binio so­cia­li­nio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teri­to­ri­niam skyriui, tuo pa­žeis­damas Lie­tuvos Res­pub­likos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. rei­ka­la­vi­mus, tai yra padarė pa­žei­di­mą, numa­ty­tą Lie­tuvos Res­pub­likos ad­mi­nistracinių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Šalies argumentai

E. J. paaiškino, kad A. P. ir S. M. vasario 10 d. apie 8 val. at­vyko į jo individualią įmonę prašytis darbo. Sutarė su jais dėl darbo sąlygų ir nurodė buhalterei M. T. paruošti darbo sutartis. Kai sutartys (po vieną egzempliorių) buvo paruoštos, jis ir dar­buotojai jas pasirašė. Netrukus su reikalais išvyko ir skubėdamas dėl neapsižiūrėjimo kartu su kitais do­ku­mentais pasiėmė ir sutartis. Apie sudarytas darbo sutartis Sodrai turėjo pranešti vyr. bu­halterė B. K., kuri pagal įsakymą įpareigota tai daryti. Ji paskambino E. J. tele­fo­nu ir pasakė, kad įmonėje vyksta patikrinimas ir ji nerado darbo sutarčių. E. J. telefonu pa­kal­bė­jo su tikrinimą atlikusiu pareigūnu Butkumi. Tą pačią dieną informacija apie darbo sutartis buvo pateikta Sodrai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 008640 (b. l. 1-4), operatyvaus patikri­ni­mo pažymos Nr. O2-217 (b. l. 5-7) ir faktų fiksavimo pažymos (b. l. 9-11) matyti, kad 2011 m. va­sa­rio 10 d. 13 val. E. J. įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikto pa­ti­krinimo metu, gamybi­nia­me ceche rasti nelegaliai dirbantys A. P. ir S. M. – su jais ne­su­darytos rašytinės dar­bo sutar­tys, apie jų įdarbinimą nepra­neš­ta VSDFV Lazdijų skyriui. Iš Sodros informacijos (b. l. 12) matyti, kad duomenų apie A. P. ir S. M. įdar­binimą E. J. įmonėje patikrinimo metu (11:57 val.) nebuvo, paskutinis pranešimas apie asmens įdarbinimą Sod­­rai pateiktas 2012 m. vasario 6 d. Iš įmonės darbo sutarčių registravimo žurnalo (b. l. 13) ma­ty­ti, kad jame duomenų apie A. P. ir S. M. nėra, paskutinis įrašas padarytas 2012-01-19.

Liudytojas R. B., mokesčių inspekcijos pareigūnas, parodė, kad vasario 10 d. su kitais pareigūnais atliko patikrinimą E. J. kepykloje. Rado du darbuotojus A. P. ir S. M., dirbančius be darbo sutarčių. Vėliau įmonės savininkas paaiškino, kad sutartis su šiais darbuotojais buvo sudaręs, apie juos nebuvo pranešta Sodrai.

Liudytojai A. P. ir S. M. parodė, kad vasario 9 d. pasiprašė darbo pas E. J.. Vasario 10 d. atvyko į kepyklą, sutarė dėl darbo sąlygų, pasirašė darbo sutartis ir pradėjo darbą. Apie 11 val. prasidėjo patikrinimas. Darbo sutarties egzemplioriaus su savimi neturėjo.

Liudytoja M. T., įmonės buhalterė, parodė, kad vasario 10 d. ryte įmonės sa­vi­nin­kas E. J. pakvietė ją ir nurodė paruošti darbo sutartis su A. P. ir S. M.. Pa­ruo­šė sutartis po vieną egzempliorių ir pateikė įmonės savininkui, kuris netrukus išvyko ir per klai­dą išsivežė sutartis. Prieš pietus įmonėje buvo pradėtas patikrinimas. Po pietų, kai savininkas grįžo, darbo sutartis įtraukė į žurnalą, apie jas buvo pranešta Sodrai.

Liudytoja I. Ž., įmonės technologė, parodė, kad vasario 10 d. į darbą įmonėje kepėjais buvo priimti A. P. ir S. M.. Sutvarkius dokumentus jie buvo instruktuoti ir pradėjo darbą kepykloje.

Liudytoja B. K., įmonės buhalterė, parodė, kad vasario 10 d. atvykusi į darbą tu­rė­jo pranešti Sodrai apie sudarytas darbo sutartis su A. P. ir S. M., tačiau nerado su­tar­čių. Telefonu sužinojo, kad sutartis per klaidą išsivežė įmonės savininkas E. J.. Apie 15-16 val. savininkas grįžo ir pateikė darbo sutartis, apie kurias ji pateikė informaciją Sodrai.

Iš E. J. įmonės 2012 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 03 (b. l. 70) matyti, kad B. K. paskirta atsakinga už savalaikį priimamų ir atleidžiamų darbuotojų pranešimų pa­tei­kimą Sodrai.

Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo išrašo (b. l. 72-73) ir Įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo išrašo (b. l. 74-76) matyti, kad S. M. ir A. P. 2012 m. vasario 10 d. pasirašė šiuose žurnaluose.

ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų dar­­bą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrė­žian­­čių ne­le­ga­laus darbo sampratą, aiškinimu. DK 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu lai­­­ko­mas dar­bas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar tei­sės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

DK 99 str. 3 d. nu­sta­tyta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad siekiant veiką kva­li­fikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina kon­­s­­ta­tuo­ti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pa­žei­­dimo, sudėties objek­ty­viuosius po­žymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darb­da­vio ir nelegalaus dar­buotojo san­ty­kiai turi tu­rė­ti darbo sutarties požymių, tai yra darbas dirbamas darb­daviui ir darbuotojui su­sitarus, dir­­ba­mas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos dar­bas arba einamos tam tikros pareigos, as­­muo dir­ba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvar­kai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilai­ky­­ta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriau­sio­jo administracinio teismo nu­tartis admi­nis­­tracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Teisėjas sprendžia, kad anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog E. J. ir A. P. bei S. M. san­tykiuose bu­vo visi DK 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, A. P ir S. M. realiai dirbo E. J. vado­vau­ja­mo­je įmonėje – formavo duonos ga­mi­nius, susi­ta­rus dėl darbo sąlygų, atly­gi­nimo už atliktą darbą. Nors patikrinimo momentu tik­ri­ni­mą atlikusiems pareigūnams dar­bo sutartys su A. P. ir S. M. nebuvo pateiktos, iš pačių darbuotojų ir liudytojų M. T., I. Ž. ir B. K. parodymų teisėjas sprendžia, kad nėra paneigtas atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad darbo sutartys su S. M. ir A. P., nors ir pažeidžiant DK 99 str. 2 d. reikalavimus (sudarytos vienu eg­zemp­lioriumi, kuris neįteiktas darbuotojui, darbo sutartys neįregistruotos darbo sutarčių regis­tra­vimo žurnale, darbuotojui neįteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas), tačiau buvo sudarytos ir pasirašytos su šiais naujai priimtais darbuotojais prieš jų darbo pradžią. Šių DK reikalavimų pažeidimas nesudaro nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, su­dė­ties ir neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ str. Todėl šį pažeidimo sudėties elementą tei­sė­jas iš kaltinimo pašalina.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK 41³ str. 1 d. nu­ma­tytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lie­tu­vos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Res­pu­bli­kos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų re­gistro nuostatų“ (toliau – Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. p., pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atve­jį, kai, vadovaujantis DK 99 str. 5 d., su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pra­džios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo su­tar­tis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento (Lietuvos vyriau­sio­jo administracinio teismo nu­tartis admi­nis­­tracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-331/2012).

Kaip minėta, nėra paneigta, kad darbo sutartys su A. P. ir S. M. buvo su­darytos vasario 10 d. (b. l. 38, 39). DK 99 str. 5 d. nustatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. Darb­da­vys ne­ga­li leisti dar­buo­tojui vyk­dyti jo­kių darbinių funkcijų, kol apie naujo darbuotojo įdarbinimą nepranešta VSDFV teri­to­ri­niam skyriui. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad pra­ne­ši­mai apie nurodytų asmenų įdar­binimą VSDFV teri­to­ri­niam skyriui nebuvo pateikti prieš jiems pradedant darbą. Šis veiksmas, įvykdytas po to, kai buvo atliktas pa­tik­rinimas, patvirtina, jog A. P. ir S. M. darbas E. J. įmonėje 2012 m. vasario 10 d. pagal DK 98 str. 1 d. 1 p. lai­ko­mas ne­le­ga­liu.

Ad­mi­nistracinėn atsako­my­bėn pagal ATPK 41³ str. trau­kia­mi fi­ziniai asmenys, tu­rin­tys specia­lų­jį po­žy­mį – darb­da­vys arba jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 str. 1 d. nustato, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmo­nės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės val­dy­mo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip. Kai indi­vi­dua­lios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija, tai yra priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo su­tar­tis, skatinti juos ir skirti nuobaudas. E. J., būdamas įmonės vado­vu, bu­vo at­sa­kin­gas už savalaikį pra­nešimą VSDFV teri­to­ri­niam skyriui apie naujai sudarytas darbo sutartis, todėl atsako­my­bė dėl nustatyto nelegalaus darbo fakto kyla jam.

Lie­tu­vos vy­riausiojo ad­mi­nistracinio teismo praktika nurodo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str., gali būti pada­ro­mas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų prak­ti­ka Nr. 7, psl. 241). Aplinkybė, kad įmonėje vadovo įsakymu nustatyta, kad apie naujai sudarytas darbo sutartis VSDFV teritoriniam skyriui praneša kitas darbuotojas – buhalterė B. K., neat­lei­džia darbdavio nuo atsakomybės už nelegalų darbą. Įmonės vadovas, būdamas pakankamai rū­pes­tingas, privalo užtikrinti, jog įmonės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, nu­ma­tytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu. Teisėjas pažymi, kad ad­mi­nis­tracinėn traukiamo asmens neveikimas šiuo atveju pasireiškė kaip nepakankama darbo teisinių san­tykių kontrolė. Byloje nenustatyta, kad įmonės direktorius veiklos organizavimą, darbuotojų pri­ė­mimo ir atleidimo iš darbo funkcijas būtų perleidęs kitam įmonės darbuotojui. Įmonės vadovas turėjo imtis visų priemonių, kad apie naujai priimtus darbuotojus būtų pranešta Sodrai prieš jiems pra­dedant dirbti. Todėl teisėjas sprendžia, kad E. J. kaip įmonės vadovas laikytinas tin­ka­mu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., subjektu, jis nesilaikė darbo su­tarties sudarymo taisyklių, todėl jo veika teisingai kva­li­fi­kuota pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau teisėjas, skirdamas nuobaudą atsižvelgia į tai, kad E. J. kaltė šio pažeidimo padaryme pasireiškė neatsargumu, nėra duomenų apie tyčią, kad netrukus po fakto apie nelegalų darbą paaiškėjimo Sod­rai buvo pateiktas reikiamas pranešimas, tai yra buvo pašalintos nelegalaus darbo aplinkybės, dar­buo­tojai nelegaliai dirbo neilgą lai­ko­tar­pį, pažeidimas sunkesnių pasekmių nesukėlė, darbuotojai ir toliau dirba E. J. įmonėje, į E. J. asmenybę (duome­nų apie teis­tumą nėra, ga­lio­jančių ad­ministracinių nuobaudų neturi – b. l. 30-32), į tai, kad E. J. įmonėje yra palyginti daug darbuotojų, kas turi įtakos nedarbo lygiui ir jo mažinimui Lazdijų rajone, vadovau­jan­tis teisingumo ir protingumo kriterijais, už kiekvieną ne­le­galiai dir­bu­sį asmenį jam skirtina mi­nimali straipsnio sankcijoje nustatyta bauda (ATPK 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p. teisėjas

nutaria:

E. J. pripažinti padariusiu pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti jam 3000 Lt dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 6000 (šešių tūks­tan­čių) litų baudą.

Dėl nutarimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas skundas Kau­no apy­gardos teis­mui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktoras Preikšas

Papildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo patrauk­tam ad­mi­nistracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasde­šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po baudos sumokėjimo banko kvitą būtina pateikti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Jeigu baudos patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo sumokėti negali, jis turi teisę rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Lazdijų rajono apylin­kės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per lai­kotarpį iki dvejų metų. Jeigu pažeidė­jas nesumoka baudos per nurodytą terminą, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6020. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.