Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjusi ieškovo I. M. ieškinį atsakovams T. M. ir G. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 d. nustatyta tvarka 2016-09-13, t.y. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovams į Angliją registruotu paštu ir iš siuntų paieškos nustatyta, kad siuntos pristatytos gavėjams. Atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas T. M. 2006-10-27 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 40 000 Lt (11 584,80 EUR) sumą, o atsakovas šią paskolą įsipareigojo grąžinti per 1 metų laikotarpį, taip pat sumokėti 5 procentų palūkanas už naudojimąsi paskola (b.l. 9-10). Vėliau ieškovas su atsakovu sudarė dar dvi paskolos sutartis: 2007-01-31 paskolos sutartį dėl 20000 Lt (5792,40 EUR skolos) su 10 proc. metinėmis palūkanomis bei 2007-01-31 paskolos sutartį dėl 17 000 Lt (4923,54 EUR skolos) su 20 proc. metinėmis palūkanomis. Paskolos terminai buvo numatyti 3 mėnesiams (b.l. 11-14).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos suma) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų ir mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.).

Paskolos sutartis yra realinė sutartis. Tai reiškia, kad tokia sutartis laikoma sudaryta tik nuo to momento, kai pinigus skolinantis asmuo (paskolos davėjas) perduoda sulygtą pinigų sumą ar kitą paskolos objektą besiskolinančiam asmeniui (paskolos gavėjui).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-10-27 ieškovas suteikė 40 000 Lt (11 584,80 EUR) paskolą, nurodant rašytinėje sutartyje, jog šia sutartimi perdavė atsakovui minėtą sumą, o atsakovas įsipareigojo šią sumą ir sutartas palūkanas sumokėti ieškovui per 1 metų laikotarpį, taip pat 2007-01-17 sudarytos dar dvi paskolos sutartis, kuriuose nurodyta, jog šiomis sutartis perdavė atsakovui dar 20000 Lt (5792,40 EUR) sumą ir 17 000 Lt (4923,54 EUR) sumą. Pažymėtina, kad ieškovas klaidingai ieškinyje nurodė 17 000 Lt konvertuotą į eurus sumą – 5792,40 EUR, kai reali konvertuota 17 000 Lt suma yra 4923,54 EUR (17 000 : 3,4528). Todėl iš viso pagal šias sutartis ieškovas bendrai paskolino atsakovui T. M. 22 300,74 EUR sumą. Paskolų grąžinimo terminai yra suėję. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad yra grąžinęs ieškovui šią sumą pagal suteiktas paskolas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo minėtą 22 300,74 EUR skolos sumą, tačiau šią skolos sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovų kaip sutuoktinių solidariai, remiantis CK 3.109 str., jog prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp šalių yra jau buvęs ne vienas teisminis ginčas dėl paskolinių santykių. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-680-565/2011, kurioje ieškovas buvo suteikęs kitas paskolas tam pačiam kaip šios bylos atsakovui T. M., tačiau taip pat prašė paskolas priteisti solidariai iš atsakovų T. M. ir G. M.. 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinys atsakovės G. M. atžvilgiu buvo atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-27 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismai minėtose bylose išaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pažymėtina, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t.y., kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Kadangi ieškovas siekia, kad paskolos sutartys būtų pripažintos bendromis atsakovų prievolėmis, jis turi įrodyti, kad paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovų šeimos interesais (CPK 178 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Pažymėtina, kad minėtoje byloje atsakovė G. M. teismui buvo nurodžiusi, kad apie sutuoktinio sudarytas paskolų sutartis ji nieko nežinojo, šeimai nebuvo poreikio skolintis. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškinio dėl skolos ir kitų reikalavimų atsakovės G. M. atžvilgiu tenkinti, kadangi byloje nėra įrodymų, kad paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovų šeimos interesais, nėra pagrindo pripažinti paskolos sutarčių bendromis atsakovų prievolėmis, todėl ieškinys atsakovės G. M. atžvilgiu atmetamas, o ši skolos suma ( 22 300,74 EUR) priteistina tik iš atsakovo T. M..

Ieškovas taip pat prašo priteisti paskaičiuotų 4416,69 EUR palūkanų už naudojimąsi paskolos suma. CK 6.872 straipsnis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Šiuo atveju šalys rašytinėse sutartyse buvo susitarusios dėl konkrečių palūkanų dydžio, pagal šį dydį ieškovas ir apskaičiavo ieškinyje nurodomą bendrą palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai ir atsakovui neginčijant palūkanų dydžio, iš atsakovo T. M. priteistina 4416,69 EUR palūkanų suma už naudojimąsi paskola.

Atsakovui praleidus terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsnių pagrindais, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi atsakovo T. M. atžvilgiu, ieškovui iš atsakovo T. M. priteistina 801,52 EUR bylinėjimosi išlaidų sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 7-8) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d., CPK 98 str.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (LR CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 str., 285 – 288 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 22 300,74 EUR skolos, 4416,69 EUR palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (26717,43 EUR) nuo bylos iškėlimo (2016-09-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 801,52 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atsakovei G. M. atmesti.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.