Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-09-10 · Civilinė byla Nr. e2-7865-341/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-10
Bylos Nr.
e2-7865-341/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02253-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Pareiškėjas
S. V. K.
Suinteresuotas asmuo
E. K., J. P., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-7865-341/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02253-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.1.3; 2.10.1; 3.2.3.1;3.2.6.1; 3.2.6.4.(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 10d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. K., J. P., VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja S. V. K. pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos sutuoktinio A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti pareiškėja S. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini); nagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja pareiškimu nurodo, kad: „(duomenys neskelbtini) pareiškėja S. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Santuokoje jiems gimė du vaikai – dukra J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. 21-9400960. Santuokos metu buvo įgytas šis nekilnojamas turtas:

1. Pareiškėjai ir sutuoktiniui A. K. asmeninės nuosavybės teisme priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įgyti (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. VB7-6379 pagrindu, esantys adresu (duomenys neskelbtini);

2. 655/1762 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-6197, (duomenys neskelbtini) Sutarties Nr. 1-6417, (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-7793-(41) ir (duomenys neskelbtini) Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. VB7-7026 pagrindais, esantis adresu (duomenys neskelbtini);

3. 63/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-6197 ir (duomenys neskelbtini) Sutarties Nr. 1-6417 pagrindais, esanti adresu (duomenys neskelbtini)

Kadangi šis turtas buvo įgytas santuokos su A. K. metu, jis yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Tačiau, mirus A. K., pareiškėja naudojosi nekilnojamame turte likusiais jai ir jos sutuoktiniui priklausančiais daiktais, instrumentais, baldais, patalyne, indais, knygomis ir t. t., atliko aktyvius veiksmus – rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius. Deja, bet po sutuoktinio mirties praėjo nemažai laiko, todėl mokėjimo sąskaitų ir kvitų pareiškėja nėra išsaugojusi, šių duomenų atkurti nėra galimybės. Tačiau faktą, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, patvirtina prie pareiškimo pridedami liudytojų paaiškinimai, prireikus teisme galės paliudyti liudininkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Testamentų registro išrašo duomenimis, į notarų biurą dėl paveldimo turto priėmimo po pareiškėjos sutuoktinio mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos. Atsižvelgdama į tai, kad į pareiškėjos sutuoktiniui priklausančią turto dalį niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė ir ateityje nereikš, pareiškėja kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo po jos sutuoktinio mirties faktiškai jį pradėjus valdyti, kurio pagrindu galėtų būti užvesta paveldėjimo byla. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad jo pagrindu pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl sutuoktiniui priklausančio turto. Notarų biuras suinteresuotu asmeniu šioje byloje netraukiamas, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms (2005-12-29 LAT senato nutarimu Nr. 56 patvirtinta LR teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga). Pareiškėjos dukra J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad turtu po tėvo mirties naudojosi ir faktiškai jį valdė mama, todėl jie neprieštarauja, kad mamai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ši civilinė byla susijusi su pareiškėjos vaikų teisėmis ir pareigomis, todėl jie traukiami šioje byloje suinteresuotais asmenimis. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (toliau - Taisyklės). LR Vyriausybė 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 (Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėtino turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 p. nuostatas, kai turtas valstybės nuosavybė gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, VĮ Turto banką (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 str.). Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir/ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, nuo 2015-03-20 VMI neturi teisinio pagrindo perimti į apskaitą valstybės paveldėtiną nekilnojamąjį turtą, kadangi VMI paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Ši civilinė byla susijusi su VĮ Turto banko teisėmis ir pareigomis, kuris įtrauktinas suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje“.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. V. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjos S. V. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo E. K., J. P. atsiliepimais į pareikštą pareiškimą nurodo, kad pilnai sutinka su pareikštu reikalavimu.

Proceso dalyviams apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad:

- pareiškėja S. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po vyro A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu;

- pareiškėja S. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinis A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), kurių santuoka registruota (duomenys neskelbtini), įgijo bendrasantuokinį turtą – pareiškėjai ir sutuoktiniui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įgyti (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. VB7-6379 pagrindu, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 655/1762 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-6197, (duomenys neskelbtini) Sutarties Nr. 1-6417, (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-7793-(41) ir (duomenys neskelbtini) Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. VB7-7026 pagrindais, esanti adresu (duomenys neskelbtini); 63/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-6197 ir (duomenys neskelbtini) Sutarties Nr. 1-6417 pagrindais, esanti adresu (duomenys neskelbtini);

- S. V. K. po jos sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Be to, ir Testamentų registro išrašo duomenimis, į notarų biurą dėl paveldimo turto priėmimo po pareiškėjos sutuoktinio mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos;

- pareiškėja, mirus A. K., naudojosi nekilnojamame turte likusiais jai ir jos sutuoktiniui priklausančiais daiktais, instrumentais, baldais, patalyne, indais, knygomis ir t.t., atliko aktyvius veiksmus – rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius. Nagrinėjamu atveju byloje esantys kiti faktiniai duomenys – pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pilnai sutinka ir neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip kaip jis reiškiamas pareiškėjos pareiškimu teismui, rašytinais savo paaiškinimais patvirtina, jog pareiškėja (kuri yra jų motina), mirus A. K. (kuris jų tėvas), naudojosi nekilnojamame turte likusiais jai ir jos sutuoktiniui priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Iš esmės tokius faktus patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021-07-30 pažyma Nr. VI-14, kuri nurodo, kad palikėjas su pareiškėja gyveno kartu jų nekilnojamame turte pagal pareiškimą, kita bylos medžiaga.

Teismas laiko, kad aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis nekilnojamuoju turtu - namų valda, šiuo turtu naudojasi kaip savo. Tokiu būdu, pareiškėja S. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po palikėjo (savo sutuoktinio) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal pareiškimą faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad S. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Sprendimo nuorašą pasiųsti pareiškėjos/atstovo, suinteresuotų asmenų žiniai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas