- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- B2-852-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00781-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Pamario troba“
- Atsakovas
- UAB „Danės krantas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui A. J., direktoriui E. G., atsakovės atstovui advokatui A. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pamario troba“ ieškinį atsakovei UAB „Danės krantas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo iškelti atsakovei bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Tamtamas“. Nurodė, kad atsakovė 2013-07-12 šalių sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu yra jai skolinga 500 000 Lt avansą ir 500 000 Lt baudos, tačiau savo skolos negrąžina. Ieškovės manymu, atsakovė yra nemoki, kadangi atsakovė nevykdo veiklos, jos 2012 metų balanso duomenimis, atsakovės turtas vertas 2 519 415 Lt, visi įsipareigojimai yra trumpalaikiai (1 030 182 Lt), o trumpalaikis atsakovės turtas sudaro tik 81 335 Lt. Hipotekos registro duomenys patvirtina, jog atsakovės turtas apsunkintas 695 000 EUR (2 399 696 Lt) įsipareigojimais už trečiąjį asmenį. Atsakovė nesugeba sumokėti savivaldybei teismo priteisto 56 860,70 Lt žemės nuomos mokesčio. Atsakovės pateikto balanso duomenys yra netikslūs, siekiant nuslėpti sunkią turtinę padėtį. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turi likvidumo problemų ir iš esmės yra nemoki.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ieškovė nuslėpė faktą, jog dėl preliminariosios sutarties tinkamo vykdymo tarp šalių kilo ginčas. Atsakovės įsitikinimu, būtent ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį, t. y. atsisakė sudaryti joje numatytą pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovė informavo ieškovę, jog ieškovės sumokėtas 500 000 Lt avansas pagal preliminariosios sutarties sąlygas laikomas bauda ir paliekamas atsakovei. Atmetus ieškovės pretenzijas dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, matyti, kad atsakovė yra moki. Be to, atsakovės materialaus turto rinkos vertė yra žymiai didesnė nei balansinė. Nepriklausomo turto vertintojo pažyma ir ataskaita patvirtina, jog atsakovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų (statinių) ir žemės sklypo nuomos teisės bendra vertė yra 7 500 000 Lt. Pati ieškovė preliminariąja sutartimi įsipareigojo šį turtą pirkti už 10 500 000 Lt. Atsakovės turtas yra įkeistas trečiojo asmens prievolių įvykdymui užtikrinti, tačiau įkaito turėtojas nėra atsakovei pareiškęs jokio reikalavimo ir nėra pradėjęs išieškojimo iš įkeisto turto, kadangi trečiasis asmuo savo prievoles vykdo tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Ieškovė inicijavo ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo tuo pagrindu, kad atsakovė neturi finansinių galimybių ieškovei grąžinti 1 000 000 Lt skolos (Įmonių bankroto įstatymo 4 d. 2 p.), kilusios šalių 2013-07-12 sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu, t. y. ieškovės teigimu, atsakovė yra nemoki. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė nesutinka su ieškovės pretenzijomis, t. y. atsakovės teigimu, būtent ieškovė yra kalta dėl preliminariosios sutarties pažeidimo (pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo), todėl atsakovė neprivalo ieškovei grąžinti 500 000 Lt sumokėto avanso ir mokėti 500 000 Lt preliminariojoje sutartyje numatytos baudos už šios sutarties neįvykdymą. Priešingai – atsakovė ieškovės sumokėtą avansą įskaitė kaip ieškovės baudą už preliminariosios sutarties pažeidimą. Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl piniginės prievolės egzistavimo.
Pastaruoju klausimu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir, tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2014-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-118/2014). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad ieškovė dėl skolos pagal preliminariąją sutartį iš atsakovės priteisimo su ieškiniu į teismą nesikreipė. Tokiomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl atsakovės mokumo, nėra pagrindo vertinti ieškovės pagal preliminariąją sutartį reikalaujamą sumą kaip atsakovės pradelstą įsipareigojimą.
Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009).
Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Be to, tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010).
Pagal į bylą pateikto 2013-10-31 balanso duomenis (t. 1, b. l. 97), atsakovės turtą sudaro 2 679 527 Lt vertės ilgalaikis ir 112 325 Lt trumpalaikis turtas, t. y. viso turto vertė yra 2 791 852 Lt. Atsakovės įsipareigojimai sudaro 933 216 Lt, iš jų tik 58 605 Lt – per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Byloje nėra duomenų, kad į atsakovės turtą išieškojimą nukreipė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. Į bylą pateiktas kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013-09-25 sutikimas dėl įkeisto turto pardavimo (t. 1, b. l. 137). Aplinkybė, kad minėtai kredito unijai inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, nepatvirtina, kad trečiasis asmuo, kurio piniginių prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas atsakovės turtas, negalės įvykdyti savo prievolių savarankiškai.
Ieškovė abejoja atsakovės pateiktų finansinių dokumentų patikimumu, tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant dėl įmonės mokumo nepakanka formaliai vadovautis įmonės pateikiamais finansinės atskaitomybės duomenimis, teismas turi įvertinti įrodymus, galinčius patvirtinti realią įmonės turimo turto rinkos vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).
Atsakovė į bylą pateikė UAB „Ober-Haus“ atliktą turto, dėl kurio pirkimo–pardavimo pardavimo preliminariąja sutartimi buvo susitarusios šalys, įvertinimą (t. 1, b. l. 109–129), kurio metu nustatyta, kad minėto turto (iš esmės – žemės sklypo numos teisė) rinkos vertė yra 7 500 000 Lt. Sprendžiant dėl atsakovės turto rinkos vertės atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad pagal preliminariąją sutartį pati ieškovė įsipareigojo už šį turtą sumokėti 8 677 685 Lt + 1 822 315 Lt PVM. Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-01 raštas Nr. 13ST-(14.13.5.)-626 patvirtina, kad atsakovė gali turimą žemės nuomos teisę perleisti (t. 1, b. l. 138).
Įvertinus realią atsakovės turto rinkos vertę, netenka teisinės reikšmės ieškovės argumentai dėl atsakovės atskirų piniginių prievolių dydžio (neva jie didesni), kadangi netgi vertinant minėtus ieškovės argumentus atsakovės nenaudai, netgi kartu su įkeitimu užtikrinta trečiojo asmens prievole ir ilgalaikiais atsakovės įsipareigojimais, akivaizdu, kad turimo atsakovės turto pakanka visiems įsipareigojimams įvykdyti, įsipareigojimai neviršija atsakovės pusės turimo turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė yra moki, todėl atsisakytina atsakovei iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d.).
Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistinos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šias išlaidas sudaro 3 000 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą + 630 Lt PVM (t. 1, b. l. 194, 195). CPK 98 str. 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyta, kad maksimalūs užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 3 MMA, t. y. 3 000 Lt. Pažymėtina, kad šie dydžiai nustatyti jau su visais privalomais mokesčiais. Rekomendacijų 2. punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teismo nuomone byla nebuvo sudėtinga, tačiau atsakovės advokatas dalyvavo valandos trukmės teismo posėdyje, todėl atsakovei priteistina 1 800 Lt išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi (nutartyje nurodytas bylos Nr. B2-1740-524/2013) atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti UAB „Danės krantas“ iškelti bankroto bylą.
Iš ieškovės UAB „Pamario troba“ atsakovei UAB „Danės krantas“ priteisti 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi atsakovės UAB „Danės krantas“, įmonės kodas 300659587, buveinė Senvagės g. 3, Klaipėdoje, adresas korespondencijai Herkaus Manto g. 40, Klaipėda, turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.