- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-130-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04642-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, UAB „Nemenčinės komunalininkas“
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M., tretieji asmenys – AB SEB bankas, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, antstoliai D. Š., Arminas Naujokaitis, D. M., I. B. ir R. V., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių kitų klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles. Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1991 m. lapkričio 9 d. Gyvenant santuokoje šalims gimė dvi dukros, kurios yra pilnametės. Šalys jau daugiau kaip dešimt metų gyvena skyrium. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi nuo 2006 m., kai šalys pradėjo gyventi atskirai, o 2007 m. ieškovė kartu su dukromis išvyko į Jungtinę Karalystę. Atsakovas gyvena Lietuvoje, šalių įgytame bute.
2. Ieškovė prašė dalinti turtą nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2006 m., padalinti turtą sekančiai: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., priteisti natūra ieškovei, atsakovui priteisiant ½ turto vertės (34 175/2), atėmus iš atsakovo ieškovei priteistą 1 499,65 Eur piniginę kompensaciją, priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nurodė, kad priteistina atsakovui kompensacijos suma sudaro 15 588 Eur, kurios sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per dvejus metus, t. y. po 7 794 Eur per metus.
3. Atsakovas R. M. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas prašė prievolę UAB „Nemenčinės komunalininkas“, susijusią su buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu, pripažinti solidaria; atmesti reikalavimą padalinti turtą, priteisiant minėtą butą natūra ieškovei, kartu įpareigojant ją išmokėti R. M. 15 588 Eur kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Sprendimu nuspręsta nutraukti ieškovės L. M. ir atsakovo R. M., santuoką, įregistruotą 1991 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
5. Priteisė ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Išsprendė dėl prievolės pobūdžio kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004 m. rugsėjo 22 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei prievolės pobūdžio kitiems kreditoriams, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui iš ieškovės priteisė 8 382,29 Eur kompensaciją, nustatė šešių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kompensacijos išmokėjimui.
6. Teismas sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio. Teismas, padalindamas butą natūra po 1/2 kiekvienam sutuoktiniui, nurodė, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Teismas nenustatė pagrindų taikyti šios taisyklės išimčių, priteisiant visą butą natūrą vienai iš šalių.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas iš savo asmeninių lėšų, laikotarpyje nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. gruodžio 31 d., AB SEB bankui yra padengęs dalį solidarios skolos (paskolos ir palūkanų) – 19 763,89 Eur (delspinigiai į šią sumą nėra įtraukti), kuri yra atsiradusi 2004 m. rugsėjo 22 d. sutarties pagrindu. Todėl sprendė, kad nutraukiant santuoką atsakovui 1/2 dalis sumokėtų lėšų turi būti kompensuota iš bendro turto, t. y. 9 881,94 Eur (19 763,89 Eur/2) (CK 3.98 straipsnis).
8. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. M. buvo priteista L. M. piniginė kompensacija - 5 178 Lt (1 499,65 Eur). Šias sumas įskaitė galutinai atsakovui iš ieškovės priteisė 8 382,29 Eur (9 881,94 Eur – 1 499,65 Eur) kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė L. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti dalyje dėl kompensacijos atsakovui R. M. priteisimo iš ieškovės L. M., bei dėl turto padalinimo būdo kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas nustatė, jog prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2004 m. rugsėjo 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos buvo skirtos ūkinėms ir kitoms reikmėms yra solidari. Pažymi, kad teismas iš ieškovės priteisė atsakovui kompensaciją už sumokėtą kredito dalį. Teigia, kad teismas atliko įskaitymą sumos, kurią atsakovas privalėjo išmokėti ieškovei remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio nevykdymo ieškovė kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
11. Apeliantė nurodo, kad teismas nepriėmė priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos, už sumokėtą prievolę AB SEB bankas, iš ieškovės priteisimo, kaip nesusijusio su santuokos nutraukimo byla, tačiau sprendimą dėl šio reikalavimo priėmė.
12. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesirūpino bendro turto priežiūra, todėl susidarė eilė įsiskolinimų (per 10 000 EUR), susijusių su būsto priežiūra. Be kita ko, atsakovas turi daugybę asmeninių skolinių įsipareigojimų. Mano, kad teismas skundžiamu sprendimu padalindamas ginčo butą natūra po ½ kiekvienai iš šalių, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesirūpino bendru turtu, be to jis turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams dėl ko gali būti nukreiptas išieškojimas į bendrą turtą. Pažymi, kad ieškovei šis butas taip pat yra vienintelis turtas, nes Anglijoje ji gyvenamąją patalpą nuomojasi. Ieškovė būtų pajėgi išmokėti kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, ir tai suponuotų atsakovui galimybę nuomotis būstą.
13. Atsakovas R. M. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė neginčijo faktinės aplinkybės, kad solidari sutuoktinių prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2004 m. rugsėjo 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo šalių gyvenimo skyrium, tai yra nuo 2006 metų rugpjūčio mėnesio buvo vykdoma išimtinai atsakovo. Atkreipė dėmesį, kad kreditoriui, AB SEB bankui, prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, kurį apeliantė ieškiniu prašo priteisti jai.
14. Teigia, kad teismas pagrįstai į priteistos atsakovui kompensacijos sumą atliko įskaitymą sumos (1 499,65 Eur), kurią atsakovas privalėjo išmokėti ieškovei remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pati ieškovė savo patikslinto ieškinio reikalavimu, prašė teismo sumažinti jos mokėtiną kompensaciją už turtą priteista kompensacija.
Atsiliepimas
15. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl turto padalinimo priteisiant šį turtą natūra ieškovei, įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui kompensaciją pinigais ir sudarančią 15 588 Eur, ją išmokant per dvejus metus. Mano, kad teismas, pagrįstai nurodė, jog nustatant bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertę turi būti remiamasi rinkos kaina, kuri yra šiuo metu ir pagrįstai laikė, kad ginčo turto rinkos vertė yra 74 900 Eur. Teigia, kad ieškovė pagal savo gaunamas pajamas nebūtų pajėgi sumokėti atsakovui kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl turto padalijimo.
17. Skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesutiko su turto padalijimo būdu, apeliavo į tai, kad atsakovas aplaidžiai prižiūrėjo ir valdė bendrą turtą.
18. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
20. Pirmosios instancijos teismas padalindamas ginčo butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), po ½ nurodė, kad – dalijamas turtas yra keturių kambarių, tad techniškai tokį turtą sutuoktiniams padalinti natūroje, t. y. po 1/2 dalį, nėra jokių kliūčių, ieškovė nuo 2007 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje, nuomojasi ten būstą, tuo tarpu atsakovas visą laiką gyveno ginčo bute, ginčo turtą visą priteisus ieškovei, atsakovas iš esmės liktų be gyvenamojo ploto, atsakovui iš ieškovės turėtų būtų priteisiama kompensacija – 37 450 Eur (74 900 Eur / 2), tačiau pagal bylos duomenis ieškovė iš karto negalėtų sumokėt tokio dydžio kompensacijos, jos mokėjimas turėtų būti išdėstomas mažiausiai per vienerių metų laikotarpį; be to, atsakovas dar turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti, tad atsakovas iš karto negalėtų įsigyti reikiamo būsto, ieškovė nuo pat jos išvykimo į Angliją iš esmės nėra prisidėjusi prie ginčo turto išlaikymo. Teismas sprendė, kad visą turtą natūroje priskirti vien atsakovui, įpareigojant jį ieškovei išmokėti atitinkamo dydžio kompensaciją – 37 450 Eur, taip pat nėra jokio pagrindo. Pagal bylos duomenis atsakovas realiai yra nepajėgus išmokėti tokio dydžio kompensacijos ieškovei, netgi kompensacijos mokėjimą išdėstant per tam tikrą terminą; atsakovo pajamos yra minimalios, jis turi ne vieną uždelstą skolinį įsipareigojimą kreditoriams, iš esmės jokio kito vertingo turto neturi. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdytų turtą bendrai valdyti ir naudoti.
21. Byloje nustatyta, kad šalys jau daugiau nei dvylika metų (nuo 2006 metų) gyvena atskirai, ieškovė gyvena Anglijoje. Ginčo objektas iš esmės yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu turto padalijimas po ½ labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, o nagrinėjamu atveju nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės argumentai dėl nesutikimo su sprendimo dalimi, kuria nuspręsta padalinti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šalims po ½, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Ieškovės apeliavimas į tai, kad atsakovas aplaidžiai valdė jų bendrą turtą, nustačius, jog abi šalys yra bendrataučiai, bei turtas jiems priklauso lygiomis dalimis po 1/2 , nesudaro pagrindo spręsti, jog turtą aplaidžiai valdė išimtinai atsakovas, kadangi pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi pareigą išlaikyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą turėjo abi šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovas.
Dėl kompensacijos priteisimo
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
24. Nustatęs, kad šalių 2004 m. rugsėjo 22 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB banku, vykdė tik vienas iš solidarių atsakovų, t. y. atsakovas, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir atsakovas AB SEB bankui yra padengęs dalį solidarios skolos (paskolos ir palūkanų) – 19 763,89 Eur (delspinigiai į šią sumą nėra įtraukti), kuri yra atsiradusi 2004 m. rugsėjo 22 d. sutarties pagrindu, teismas sprendė, kad nutraukiant santuoką atsakovui 1/2 dalis sumokėtų lėšų turi būti kompensuota 9 881,94 Eur (19 763,89 Eur/2). Teismas išskaičiavo iš 9 881,94 Eur kompensacijos dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. M., L. M. priteistą piniginę kompensaciją 1 499,65 Eur ir priteisė atsakovui iš ieškovės 8 382,29 Eur kompensaciją dėl sumokėtų sumų grąžinant kreditą.
25. Apeliantė, teigia, kad teismas visų pirma nepriėmė priešieškinio reikalavimo dėl nurodytos kompensacijos priteisimo, todėl apskritai šioje dalyje negalėjo priimti sprendimo. Su apeliantės argumentais sutiktina.
26. Bylos duomenimis, atsakovas 2018 m. gegužės 24 d. pateikė teismui priešieškinį, kurį teismas atsisakė priimti 2018 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje, protokoline nutartimi. Iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos, 2018 m. liepos 9 d. teismo posėdyje, atsakovas reikalavimų nepareiškė. Priimant sprendimą, atsakovui grąžintas žyminis mokestis.
27. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus kodekse numatytus atvejus. CPK 376 straipsnyje yra nustatyta teismo teisė patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, šeimos bylose.
28. Aiškindamas CPK 376 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
29. Šiuo atveju, teismas vadovaudamasis CK 3.98 straipsnio nuostatomis, sprendė esant pagrindui, iš ieškovės atsakovui priteisiant dalį sumos, sumokėtos vykdant solidarią prievolę. Teismas nenurodė, kokiais argumentais remiantis išnagrinėjo nepareikštus reikalavimus, t. y. nepagrindė, kaip šio klausimo išsprendimas tiesiogiai susijęs su privalomais išspręsti klausimais, nutraukiant santuoką.
30. Pažymėtina, kad sutuoktinių turtinėms teisėms taikant teisines pasekmes nuo faktinio santuokos iširimo, t. y. nuo 2006 metų, atgręžtiniai reikalavimai spręstini pagal solidariųjų skolininkų tarpusavio santykius reglamentuojančias normas. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, vadovaujantis CPK 376 straipsnyje nustatytais, pagrindais, be kita ko teismo sprendimu grąžindamas ir atsakovo sumokėtą žyminį mokestį, o tai reiškia, kad buvo pažeistos CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančios peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Be to, pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato teismui galimybės priimant sprendimą įskaityti kitose bylose priimtų sprendimų pagrindu priteistas sumas.
32. Atsižvelgiant į nustatytus procesinės teisės normų pažeidimus, teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta priteisti atsakovui R. M. iš ieškovės L. M. 8 382,29 Eur kompensaciją, sumokant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, naikintinas.
33. Tačiau, teismas pažymi, kad šiuo atveju panaikinus teismo sprendimą, nurodytoje dalyje, teismui peržengus pareikštų reikalavimų ribas, atsakovui nėra užkertamas kelias reikšti solidariai bendraskolei atgręžtinių reikalavimų, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Atsakovas reiškė prašymą priteisti 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė šių išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas tenkinamas iš dalies, bei vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dalyje, kuria atsakovui R. M. priteista iš ieškovės L. M. 8 382,29 Eur kompensacija, sumokant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 225 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.