Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. L., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei S. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu, prieš tai paskelbus atsakovės paiešką. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimų nepareiškė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad R. ir S. L. šeima skyriui žinoma nuo 2010 m., gavus informacijos, kad vyras bedarbis, žmona serga depresija, tačiau nesigydo, šeima neturi lėšų būtiniausių poreikių tenkinimui. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu ieškovo ir atsakovės šeima įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku, 2013 m. spalio 3 d. įsakymu iš apskaitos išbraukta. Kauno rajono socialinių paslaugų centras 2010 m. rugsėjo 2 d. raštu skyrių informavo, kad lankymosi šeimoje metu R. L. paaiškino, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsidarbino, stengiasi spręsti šeimos problemas, rūpinasi sūnumi, jo sveikata, palaiko ryšį su mokykla, 2010 m. spalio 7 d. raštu informavo, kad R. L. suteiktos vienkartinės bendrosios paslaugos, šeimai nėra tikslinga tęsti socialinių paslaugų teikimą, į namus iškvietus psichiatrą S. L. gydytis atsisakė, nepilnamečiu vaiku visapusiškai rūpinasi tėvas. Skyriaus specialistas 2015 m. lapkričio 5 d. lankėsi ieškovo ir atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena S. L. tėvui nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame yra visi patogumai, namuose švaru, tvarkinga. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, miegui, pamokų ruošai. R. L. nurodė, kad dirba, darbo užmokestis apie 470 Eur. Šeimą išlaiko jis vienas, nes sutuoktinė jau daug metų niekur nedirba, neregistruota darbo biržoje, dėl sveikatos būklės nesikreipia pas gydytojus, todėl negauna jokių išmokų. S. L. Lietuvos Respublikos paso galiojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau ieškovui nepavyksta prikalbinti sutuoktinės kreiptis dėl naujo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pokalbio su V. L. metu vaikas paaiškino, kad su tėčiu labai gerai sutaria, o mama su juo mažai bendrauja, pritartų tėvo pasirinkimui ir išvyktų gyventi kartu su juo. Skyriaus atstovo lankymosi šeimoje metu bandyta bendrauti ir su S. L., tačiau ji nebendravo, į klausimus apie sūnų neatsakė. Įvertinus skyriaus turimą medžiagą apie atsakovės sveikatos būklę bei moters elgesį lankymosi šeimoje metu, darytina preliminari išvada, kad motina galimai dėl savo sveikatos būklės yra abejinga vaiko poreikių tenkinimui, nėra pajėgi visapusiškai rūpintis vaiku. Skyriaus nuomone, nepilnamečio V. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu R. L. ir išlaikymo vaikui priteisimas iš atsakovės S. L. atitinka vaiko interesus. Teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5). Šalys yra nepilnamečio V. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8).

Dėl santuokos nutraukimo.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog atsakovė visiškai nesirūpina šeima, šalys nors ir gyvena vienuose namuose, tačiau santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2007 m. Ieškovo teigimu, atsakovė turi sveikatos problemų, serga depresija, tačiau problemos nesprendžia ir į gydytojus nesikreipia, jom siūlomos pagalbos nepriima. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2009-09-15 psichiatro lankyta namuose, diagnozė nenustatyta, psichiatriniam ištyrimui neatvyko (b. l. 87), atsakovei išduoto asmens dokumento – Lietuvos Respublikos paso – galiojimas baigėsi 2011-05-11 (b. l. 32), atsakovė iki šiol neturi galiojančio asmens dokumento. Atsakovė savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimų nereiškė, teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovei esant procese neaktyviai, nenurodant savo pozicijos dėl šalių santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Šalys santuokos metu nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo (b. l. 12,122).

Ieškovas nurodė, kad turi kreditorių AB SEB banką pagal 2009 m. vasario 9 d. kreditinės kortelės sutartį. Trečiasis asmuo AB SEB bankas sutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolė liktų asmenine ieškovo prievole. Darytina išvada, kad ieškovas asmeniškai atsakingas dėl šios prievolės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti pavardę L., atsakovei – L., todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės L. ir L.

Ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnametis V. L. šiuo metu gyvena su abiem tėvais adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovė sūnumi nesirūpina, jam išlaikymo neteikia. Sūnumi ir jo poreikiais rūpinasi vienas ieškovas. Išvadą byloje teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad R. ir S. L. šeima skyriui žinoma nuo 2010 m., Vaiko teisių apsaugos skyrius daro išvadą, kad motina galimai dėl savo sveikatos būklės yra abejinga vaiko poreikių tenkinimui, nėra pajėgi visapusiškai rūpintis vaiku, nepilnamečio V. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus.

CK 3.164 str. 1 d. nustato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Nepilnametis V. L. išreiškė norą gyventi su tėčiu, kadangi tėtis domisi jo gyvenimu, su tėčiu sutaria, tėtis padeda (b. l. 69).

Teismas sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečiu sūnumi visapusiškai rūpinasi ieškovas, nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio V. L. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. L..

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalingi 300 Eur. Nors ieškovas jokių duomenų, pagrindžiančių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas sumas, nepateikė, tačiau atsakovė ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimų nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (14 metų), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad 300 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių, todėl abu tėvai turėtų skirti šią sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos – apie 471 Eur darbo užmokestis (b. l. 19-20), ieškovas nuosavybės teise nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi (b. l. 12, 122.), jo teigimu, atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovė nedirba, galimai turi sveikatos problemų, tačiau į gydytojus nesikreipia. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas vaikams išlaikyti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovės nepilnamečiam sūnui V. L. priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-09-22) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas R. L..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo.

Iš atsakovės valstybei priteistina 54 Eur žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), ir 7,09 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. L. palikti prigimtinę pavardę L., atsakovei S. L. palikti santuokinę pavardę L.

Nustatyti, kad ieškovas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeniškai atsakingas dėl įsipareigojimų pagal 2009 m. vasario 9 d. kreditinės kortelės sutartį AB SEB bankui.

Nustatyti nepilnamečio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-09-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 54 Eur žyminį mokestį ir 7,09 Eur už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.