- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- e2-2060-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00204-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- UAB „Italbaltic“, L. D.
- Atsakovas
- BUAB „Gintos tekstilė“, UAB „Lanksti linija“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „Italbaltic“ ir L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2619-524/2016, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, byloje pagal ieškovų UAB „Italbaltic“ ir L. D. ieškinį (skundą) atsakovėms BUAB „Gintos tekstilė“ ir UAB „Lanksti linija“ dėl 2016-08-22 kreditorių susirinkimo nutarimų dėl nekilnojamojo turto pardavimų kainų ir tvarkos nustatymo, turto perdavimo be varžytinių protokolo Nr. 1 ir turto be varžytinių perdavimo priėmimo akto Nr. 1/2016 pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Gintės tekstilė“ 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. Š., o 2016 m. vasario 8 d. nutartimi BUAB „Gintės tekstilė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Ieškovai UAB „Italbaltic“ ir L. D. (BUAB „Gintos tekstilė“ trečiosios eilės kreditoriai) teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais BUAB „Gintos tekstilė“ kreditorių 2016-08-22 susirinkimo nutarimus dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini) 195/1000 dalių, t. y. 1 555,21 kv. m bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo nekilnojamasis turtas), pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo kaip nepagrįstus ir neteisėtus, pažeidžiančius kreditorių interesus; 2) pripažinti negaliojančiais 2016-09-08 Turto perdavimo be varžytynių protokolą Nr. 1 ir 2016-09-14 Turto be varžytynių perdavimo priėmimo aktą Nr. 1/2016 nurodant, kad ginčo nekilnojamasis turtas parduotas nesąžiningai, nes jis parduotas atsakovei UAB „Lanksti linija“ už neatitinkančią rinkos vertės kainą, kurią ši pirkėja siūlė administratorei dar iki ginčijamo kreditorių susirinkimo; 3) taikyti restituciją – grąžinti BUAB „Gintos tekstilė“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, UAB „Lanksti linija“ sumokant jos pervestus 32 114 Eur.Reikalavimams užtikrinti ieškovai (kreditoriai) teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti UAB „Lanksti linija“ ginčo nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti. Ieškovų nuomone, sužinojęs apie pareikštą reikalavimą, atsakovas UAB „Lanksti linija“ ginčo nekilnojamąjį turtą gali perleisti trečiajam asmeniui, tokiu atveju restitucijos taikymas ir turto sugrąžinimas bankrutuojančiai įmonei taptų itin sudėtingas; 2) uždrausti BUAB „Gintos tekstilė“ administratorei V. Š. išmokėti (paskirstyti) BUAB „Gintos tekstilė“ kreditoriams lėšas bei savo administravimo išlaidas (atlyginimą) iki šis ginčas dėl kreditorių susirikinimo nutarimų ir ginčo nekilnojamojo turto pardavimo sandorio teisėtumo bus išnagrinėtas teisme. Nurodė, kad paskirsčius gautas už parduotą turtą lėšas, jas sugrąžinti turėtų kreditoriai ir administratorius, kurie turėtų būti įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad nors ieškovų ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, t. y. atitinka pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei faktinių, ne teisinių prielaidų daryti išvadą, kad galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (CPK 144 str.). Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad ieškovai (kreditoriai) nenurodė (neįrodė) aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti apie netinkamus atsakovės UAB „Lanksti linija“ veiksmus, siekiant perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą, sumažinti jo vertę ar pan., taip pat, kad bankroto administratorė ketina už ginčo nekilnojamojo turto pardavimą gautas lėšas skirstyti kreditoriams, kai jie ginčija 2016-08-22 kreditorių susirinkimo nutarimus (CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde apeliantai teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės: 1) uždrausti BUAB „Gintės tekstilė“ administratorei V. Š. išmokėti (paskirstyti) BUAB „Gintos tekstilė“ kreditoriams lėšas bei savo administravimo išlaidas (atlyginimą) iki ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ir pardavimo sandorio teisėtumo bus išnagrinėtas teisme; 2) areštuoti UAB „Lanksti linija“ ginčo nekilnojamąjį turtą uždraudžiant šiuo nekilnojamuoju turtu naudotis.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Nesutiktina su teismo išvada, kad apeliantai nepagrindė galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Bankrutuojančios įmonės likvidavimo procese pardavus jos vienintelį turtą, tolesnis veiksmas pagal ĮBĮ – gautų lėšų paskirstymas kreditoriams. Be to, telefonu bankroto administratorė apeliantų atstovams yra nurodžiusi, kad ketina nedelsiant lėšas paskirstyti. Tokiu atveju ieškovų teisių gynyba pasunkėtų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (draudimas bankroto administratorei skirstyti lėšas) atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Tai, kad apeliantai turi didžiąją dalį patvirtintų finansinių reikalavimų nieko nereiškia, nes nagrinėjamu atveju gautomis lėšomis bus dengiamas hipotekos turėtojo finansinis reikalavimas (ĮBĮ 33 str. 6 d.).Pasisakydami dėl laikinosios pasaugos priemonės – ginčo nekilnojamojo turto, perleisto UAB „Lanksti linija“ arešto, nurodo, kad ji turi teisę bet kada šį turtą perleisti tretiesiems asmenims.BUAB „Gintės tekstilė“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas informavo VĮ Registrų centrą apie nagrinėjamą civilinę bylą eB2-2619-25/2016 dėl daiktinių teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą. Dėl šio fakto išviešinimo tikėtinai jokie sandoriai dėl ginčo nekilnojamojo turto nebus sudaryti. Be to, UAB „Lanksti linija“ iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo ginčo nekilnojamojo turto bendraturtė, todėl darytina išvada, kad sandorio sudarymo tikslas buvo išplėsti valdomo turto apimtį, o ne jį perleisti. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovei UAB „Lanksti linija“ priklauso ir daugiau nekilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju ĮBĮ 33 str. 6 d. netaikoma dėl to, kad VĮ Turto bankas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos įgijusi hipoteka užtikrintą reikalavimą šio sandorio hipotekos registre neįregistravo. Po hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimo hipotekos turtinės teisės neįregistravus viešajame hipotekos registre šio fakto negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir hipotekos turtinės teisės neįregistravęs turtinių prievolių teisių įgijėjas yra trečiosios eilės kreditorius bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1391-516/2015). Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorė gali laukti šios civilinės bylos išnagrinėjimo ir neskirstyti kreditoriams lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą. Be to, pripažinus bankrutavusios įmonės turto perleidimo sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją, pirkėjo sumokėtos lėšos turi būti grąžintos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų (ĮBĮ 36 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2014). Atsakovė UAB „Lanksti linija“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo: 1) palikti galioti skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta areštuoti UAB „Lanksti linija“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; 2) pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties likusią dalį, t. y. iš dalies tenkinti apeliantų atskirąjį skundą ir uždrausti BUAB „Gintos tekstilė“ bankroto administratorei išmokėti (paskirstyti BUAB „Gintos tekstilė“ kreditoriams lėšas bei savo administravimo išlaidas iki šio ginčo išnagrinėjimo teisme pabaigos. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Sutikimas su apeliantų prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, susijusiomis su draudimu bankroto administratorei skirstyti lėšas, grindžiamas būtinybe užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo realumą ir proceso šalių status quo išsaugojimą tuo atveju, jei ieškovų ieškinys būtų tenkintas.Pasisakydama dėl laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto arešto, nurodo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti turto areštą ginčo nekilnojamajam turtui. Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio UAB „Lanksčios linijos“ nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti turtą ir kt.). Siekis vykdyti bendrovės plėtrą įgyjant šalia esantį pastatą pagal bankrutuojančios bendrovės patvirtintą kainą ir pardavimo tvarką, negali per se suponuoti teisinių santykių subjekto nesąžiningumo dėl to, kad įstatymas papildomai gina bendraturčių ketinimus įsigyti kito bendraturčio parduodamą nuosavybės objektą.Nesutiktina, kad UAB „Lanksti linija“ ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo mažesne, nei rinkos kaina. Pirma, patys kreditoriai ĮBĮ nustatyta tvarka tvirtino nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainą, o UAB „Lanksti linija“ tam neturėjo jokios įtakos; antra, atsakovės siūlyta kaina atitiko rinkos kainą, įvertinus ginčo nekilnojamojo turto būklę; trečia, ginčo nekilnojamasis turtas ilgą laiką nesėkmingai buvo bandomas parduoti bankroto procedūros metu. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad rinkos kaina yra tokia, už kurią daiktas nuperkamas atitinkamo pirkėjo, o ne ta, kuria yra įvertinamas. Be to, teismų praktikoje sąžiningumo aspektu įvertinama faktinė parduodamo turto specifika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimų (nutarčių) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ginčo nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir draudimas bankroto administratorei skirstyti lėšas), pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nurodytos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, jog jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė, o paskirtis – išvengti nurodytos grėsmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė siekiant užtikrinti ieškinio (skundo) dėl 2016-08-11 kreditorių susirinkimo nutarimų, susijusių su ginčo nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina, bei turto be varžytynių protokolo ir perdavimo-priėmimo akto, kuriais ginčo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise perduotas UAB „Lanksti linija“, pripažinimo negaliojančiais reikalavimus. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju netaikė nustatęs, kad ieškovai neįrodė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui (CPK 144 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą taip pat atskirojo skundo argumentus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu, būdingi civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.Pažymėtina, kad apeliantai, turėdami pareigą pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (šiuo atveju – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui), o pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad byloje esančių duomenų pagrindu nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo spręsti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo vykdymas gali būti pasunkintas, teikdami atskirąjį skundą, kartu su juo nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priešingai vertinti susiklosčiusią situaciją, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad kitoks faktinių aplinkybių vertinimas, nepateikus jokių objektyvių įrodymų, negali paneigti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kuriais atsisakyta uždrausti BUAB „Gintos tekstilė“ administratorei V. Š. išmokėti (paskirstyti) BUAB „Gintos tekstilė“ kreditoriams lėšas bei savo administravimo išlaidas, remiasi ĮBĮ 33 str. 6 d. ir joje įtvirtintu 10 d. terminu hipotekos kreditoriui sumokėti priklausančią sumą, taip pat telefono pokalbiu, kuriuo, jų teigimu, bankroto administratorė informavo apie tai, kad lėšos nedelsiant bus paskirstytos kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad ieškinyje patys ieškovai nurodė, kad UAB „Lanksti linija“ už ginčo nekilnojamąjį turtą visiškai su bankroto administratore atsiskaitė 2016-09-13, tačiau į bylą duomenų, kad bankroto administratorė pagal ĮBĮ 33 str. 6 d. ar kitas ĮBĮ nuostatas būtų lėšas paskirsčiusi kreditoriams, nėra, nors nuo pinigų gavimo momento praėjo beveik 3 mėnesiai. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje neįrodyta, jog bankroto administratorė, žinodama apie ginčijamus 2016-08-22 kreditorių susirinkimo nutarimus, lėšas gautas už ginčo nekilnojamąjį turtą skirstytų kreditoriams (CPK 178 str., 185 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ būtent bankroto administratorius atstovauja įmonės ir visų kreditorių interesams, organizuoja ir atlieka visus būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.), ĮBĮ nustatyta tvarkia valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis disponuoja (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p.), atidaro kreditorių sąskaitą ir jose esančias lėšas naudoja teismo, administravimo išlaidoms apmokėti bei kreditorių reikalavimams tenkinti (ĮBĮ 11 str. 5 d. 5 p.), vykdo teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p.) bei atlieka kitas ĮBĮ nustatytas funkcijas tam, kad būtų užtikrinti bankroto proceso tikslai, tinkamai įgyvendinamos bankroto procedūros. Kitaip tariant, bankroto administratorius yra tas asmuo, kuris geriausiai žino susiklosčiusią situaciją ir atitinkamus veiksmus atlieka laikydamasis ĮBĮ nuostatų pagal konkrečias aplinkybes, o dėl tinkamo pareigų nevykdymo administratoriui gali kilti pareiga atlyginti nuostolius (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Atsižvelgiant į šias nuostatas spręstina, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą bankroto administratorei skirstyti lėšas gautas už ginčo nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis netenkintas prašymas taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – ginčo nekilnojamojo turto areštą, uždraudžiant juo disponuoti (CPK 178 str.). Vien nuosavybės teisės turėjimas, apeliantams nepateikiant jokių objektyvių įrodymų dėl UAB „Lanksti linija“ nesąžiningumo ar ketinimų perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą (pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Lanksti linija“ teigia, kad ginčo nekilnojamojo turto nežada perleisti), neįrodo būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo rizikos, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir tinkamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su ginčo turto verte, jo pardavimo tvarka yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl dėl jų šioje proceso stadijoje nepasisakoma. Kitų duomenų ir (ar) argumentų ir (ar) įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantai nenurodo (nepateikia).Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, galima pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.