- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eTA-10-789/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02456-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus), apeliacinius skundus administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. R. (toliau– ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurio reikalavimą patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas) (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI)), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas prašo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kalėjimo režimo sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus;
2.2. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo mygtukas. Dėl to pareiškėjui kilo pykčio priepuoliai, bendraujant su Šiaulių TI pareigūnais, budinčiam pareigūnui vis neatsakant į pareiškėjo beldimus į duris. Neįrengus radijo taško, pareiškėjas negalėjo klausyti radijo laidų, transliuojamos muzikos, žinių. Nei radijo taško, nei prižiūrėtojo iškvietimo sistemai įrengti nėra būtina atlikti pastato kapitalinį remontą ir rekonstrukcijos darbus, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016;
2.3. Šiaulių TI nėra įrengti pasikalbėjimo moduliai, kurie sudarytų galimybę Šiaulių TI laikomiems asmenims tiesiogiai iš savo gyvenamųjų kamerų susisiekti su budinčio personalo darbuotojais. Tokiems pasikalbėjimo moduliams įrengti nereikalinga atlikti kapitalinį remontą ar pastato rekonstrukcijos darbus;
2.4. pareiškėjas yra gavęs vieną ar du laikraščius, tačiau pareiškėjas nevedamas į biblioteką, nes baiminamasi, kad nebus užtikrintas saugumas. Pareiškėjas neturi galimybės užsisakyti spaudos leidinių dėl sunkios turtinės padėties;
2.5. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai atviri, neatskirti nuo likusios kameros gyvenamosios erdvės, be atskiros ventiliacijos, todėl, pasinaudojus tualetu, visi nemalonūs kvapai jautėsi ilgą laiką;
2.6. kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo spintelių daiktams susidėti, dėl to pareiškėjas neturėjo vietos susidėti asmeninius daiktus, maisto produktus. Ant sienų įrengta tik po vieną nedidelę lentyną, kurios neužtenka susidėti asmeninius ir kitus daiktus, maisto produktus, elektros prietaisus;
2.7. kitose kalinimo įstaigose, kuriose nuteisti asmenys laikomi iki gyvos galvos bausme, jie laikomi teisės aktų reikalavimus atitinkamomis sąlygomis (kamerose įrengti radijo taškai, prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai, įrengtos atskiros ventiliacijos sistemos, kameros aprūpintos spintelėmis, išduodama spauda, Vilniaus tardymo izoliatoriuje-kalėjime įrengti pasikalbėjimo moduliai). Todėl pareiškėjas mano, kad jis yra diskriminuojamas, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos blogesnėmis sąlygomis nei kiti nuteistieji, kalinami tomis pačiomis kalėjimo režimo sąlygomis;
2.8. 2019 m. rugpjūčio 27 d. gydytojas psichiatras Laisvės atėmimo vietų ligoninėje konsultavo pareiškėją, jam nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės, nemigos sutrikimai, dėl to pareiškėjas yra gydomas vaistais.