- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- E1-579-818/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- J. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl nuteistajam J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Sirijos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), J. G. g., dirbantis (duomenys neskelbtini), už nusikaltimą paskirtos bausmės – baudos vykdymo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J. B., iš anksto susitaręs bei veikdamas bendrai su B. H. ir nuteistaisiais W. I., N. A. S. (jų atžvilgiu įsiteisėjo 2022-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent:
jis, 2021 m. spalio 21 d., apie 9.00 val. iš (duomenys neskelbtini) prieigų, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdamas kaip keleivis, automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo W. I., kartu automobilyje važiuojant B. H., važiuodamas priekyje lydėjo automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent jis žvalgė vietovę ar nėra teisėsaugos pareigūnų, taip sudarydamas sąlygas iš paskos važiuojančiam automobiliui „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. A. S., netrukdomai neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: M. B., B. A., S. A., H. A., tokiu būdu neteisėtai gabeno minėtus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2021 m. spalio 21 d., 10.00 val., kol (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje.
Už šią nusikalstamą veiką J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu buvo paskirta bausmė – 2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų) eurų baudą.
Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 23 d.
Vilniaus miesto apylinkes teisme gautas antstolio D. T. 2023-12-08 patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąją dokumentą vykdyti, nes vadovaujantis LR CPK 651 str. 2 d. 2 p. bei 590 str. 1 d., tais atvejais, kai skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą. Vykdomojoje byloje Nr. E1-2741-818/2022 nustatyta, kad skolininkas J. B. gyvena ir dirba Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
Teismo vertinimu yra pagrindas perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį dalyje dėl baudos paskyrimo J. B. vykdyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje kompetentingai institucijai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. BPK 342 straipsnio 6 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Pagal 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) V skyriaus nuostatas kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti ir Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos. Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustato, jog probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu nuteistasis grįžo arba nori sugrįžti į šioje valstybėje narėje esančią gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 33-1164; TAR, 2014-04-02, Nr. 2014-03998) patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte numatyta, jog piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik, jei: 1) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; 2) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; 3) piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (t. y. 70 Eur) ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; 4) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; 5) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą (Taisyklių 5 p.).
Nustatyta, kad J. B. per teismo nustatytą terminą (iki 2024 m. kovo 22 d.) savanoriškai nesumokėjo baudos. Vykdomasis raštas Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiam antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo nebuvo teiktas, kadangi nuteistasis bylos nagrinėjimo metu deklaravo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, J. B. užimtumo tarnyboje Lietuvoje neregistruotas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis J. B. gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), J. G., dirbantis (duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 590 straipsni nuostatas jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Kadangi kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių nuteistasis J. B. Lietuvos Respublikoje neturi nei gyvenamosios vietos, nei darbo santykių, taigi ir negauna pajamų, priverstinis baudos išieškojimas Lietuvos Respublikoje negalimas.
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra tikslinga perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį dėl nuteistajam J. B. paskirtos bausmės – 2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų) eurų baudos įvykdymo kitai Europos Sąjungos valstybei – Vokietijos Federacinei Respublikai, kurios teritorijoje yra nuolatinė nuteistojo gyvenamoji ir darbo vieta, remiantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms ( toliau – Sprendimo) nuostatomis. Ši išvada grindžiama tuo, kad buvo nustatytos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės, darančios baudos išieškojimą Lietuvos Respublikoje negalimu ar sudėtingu, nuteistasis nuolatinai gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) mieste, J. G. g., dirbantis „(duomenys neskelbtini), jis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną), jis savanoriškai nesumokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos ir yra teisinis pagrindas šią bausmę vykdyti priverstinai, bauda yra didesnė nei Sprendimo 7 straipsnio 2 dalies h) punkte numatyta 70 eurų suma, nėra Sprendimo 7 straipsnyje numatytų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės (baudos) vykdymo perduotinas vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai kompetentingai institucijai. Remdamasis Sprendimo 10 straipsniu, teismas sutinka, kad nesant galimybės išieškoti iš nuteistojo baudą, bauda būtų pakeista alternatyviomis sankcijomis: ne ilgesnės trukmės kaip 300 val. trukmės viešaisiais darbais, nuteistajam sutinkant juos atlikti, arba ne ilgesniu kaip 50 dienų laisvės apribojimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5, 6 dalimis, 362, 364 straipsniais,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-818/2023, kurioje J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje, dalyje dėl 58 MGL (2 900 Eur) dydžio finansinės sankcijos - baudos, perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.