Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Ž. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-VPK) Ukmergės raj. policijos komisariato (toliau-PK) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. sausio 2 d. nutarimas, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d. ir nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 31d., apie 10⁴³ val., dienos metu, Ukmergės mieste, Vasario 16-osios gatvėje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo sniego susiaurėjusia gatvės važiuojamąja dalimi ir kliudė prieš priešais važiavusio automobilio „ Citraen Xantia “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo pil. L. R., kairės pusės išorinį užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9 p. reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. sausio 2 d. nutarimu R. Ž. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Ši nutarimą R. Ž. apskundė Ukmergės rajono apylinkės teismui.

Nubaustojo teigimu, pagal policijos pareigūnų sudarytą įvykio schemą, dešinioji eismo juosta, kuria jis įvykio dieną važiavo, neįskaitant apledėjusios kelio dangos, yra 3 metrų pločio. Tuo tarpu, kairioji eismo juosta, kuria važiavo L. R., neįskaitant suledėjusios kelio dangos, yra 2 metrų pločio. R. Ž. savo skunde nurodo, kad jis iš savo važiuojamosios eismo juostos neišvažiavo, pažymi, jog L. R. parodymai, jog jis važiavo apledėjusia kelio danga yra sunkiai įgyvendinama, kadangi, apledėjusi kelio dangos dalis yra pakankamai aukšta ir jis ja važiuoti negalėjo, be to iš karto po įvykio L. R. nesustojo, todėl policijos pareigūnams buvo sunku nustatyti įvykio vietą. Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, kad jo važiuojamoje kelio juostoje stovėjo lengvasis automobilis, tačiau jis buvo ne pagrindinis veiksnys eismo įvykiui kilti, nes jis stovėjo ant suledėjusios kelio dangos.

Apeliantas savo skunde pažymi, kad jis prižiūri savo močiutę, kuri 2012 m. rudenį patyrė šlaunikaulio lūžį, gyvena viena be priežiūros negali judėti, todėl jis turi ja pasirūpinti nuvežti pas gydytojus, teisė vairuoti jam būtina darbinėms funkcijoms atlikti, taip pat reikalinga važinėjimui į paskaitas Kauno technologijos universitete.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

R. Ž. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., jo kaltę padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą patvirtina tyrimo metu surinkti ir teismo nutartyje aptarti įrodymai. Tai patvirtina:

1) Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus į eismo įvykio vietą L. R. vairavęs automobilį „ Citraen Xantia “ paaiškino, jog jam važiuojant gatve automobilis „Opel Astra“, kurį vairavo R. Ž., lenkdamas stovintį automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė jo automobilio kairės pusės veidrodėlį. R. Ž. paaiškino, kad automobilio „ Citraen Xantia “ vairuotojas L. R. važiavo per arti skiriamosios juostos ir kliudė jo vairuojamo automobilio „Opel Astra“ veidrodėlį (b.l.36);

2) 2012 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. K. sudaryta įvykio schema, kurioje nurodytas automobilio išsidėstymas įvykio metu bei atstumai nuo skiriamosios juostos iki apledėjusių kelio dangos ruožų. Taip pat eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, t.y. tai, jog automobiliui „ Citraen Xantia “ apgadintas kairės pusės veidrodėlis, automobiliui „Opel Astra“ apgadintas kairės pusės veidrodėlis ( b.l.39);

3) 2012 m. gruodžio 31 d. L. R. paaiškinimas, kad jis važiavo savo puse ir dešiniu ratu užvažiavo ant ledo, kadangi iš priekio važiavęs automobilis „Opel Astra“ lenkė stovintį automobilį. Automobilis „Opel Astra“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė jo vairuojamo automobilio veidrodėlį (b.l.38);

Priešingai nei teigiama R. Ž. apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog inkriminuotu laiku ir vietoje R. Ž. vairuodamas automobilį „Opel Astra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo sniego susiaurėjusia gatvės važiuojamąja dalimi ir kliudė prieš priešais važiavusio automobilio „ Citraen Xantia “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo pil. L. R., kairės pusės išorinį užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Nors nubaustasis teigia, kad jis iš savo važiuojamosios eismo juostos nebuvo išvažiavęs, kad jo eismo juosta 3 metrų pločio, kai tuo tarpu kairioji eismo juosta tik 2 metrų pločio,

tačiau iš byloje esančios eismo įvykio schemos matyti, kad R. Ž. važiuojamoje eismo juostoje stovėjo lengvasis automobilis, kuris užėmė dalį jo kelio taip sudarydamas jam kliūtį. Nubaustasis turėjo šį stovintį automobilį apvažiuoti ir nors kaip jis teigia, jam buvo dar likusi plati eismo juostos dalis, tačiau neginčijama, kad su priešingos krypties eismo juosta važiuojančiu automobiliu jis veidrodėliais susilietė ir juos apgadino. Tai patvirtina ir L. R. paaiškinimas, kad jis važiavo savo puse ir dešiniu ratu užvažiavo ant ledo, kadangi iš priekio važiavęs automobilis „Opel Astra“ lenkė stovintį automobilį. Šiuo konkrečius atveju, laikydamasis KET 9 punkto reikalavimų R. Ž. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, t.y. sulėtinti savo automobilio greitį, jeigu reikia sustoti ir įsitikinti ar stovintį automobilį lenkti saugu, ar jis nekelia pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui.

Pažymėtina, kad nesilaikant KET nustatytų atsargumo priemonių, automobiliai veidrodėliais galėjo susiliesti ir jiems neišvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, todėl šios aplinkybės nustatinėjimas negali turėti esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimus. Taip pat, šiuo konkrečiu atveju, negali turėti esminės reikšmės ir tas faktas, jei būtų nustatyta, kad KET pažeidė ir kitas eismo dalyvis.

Pažymėtina ir tai, kad nubaustasis susipažinęs su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. sausio 2 d. nutarimu dėl padaryto pažeidimo savo kaltės neginčijo, paduodamas skundą prašė tik sušvelninti jam paskirtą nuobaudą (b.l.2-4), tačiau vėliau kai jo skundą išnagrinėjo Ukmergės rajono apylinkės teismas savo nuomonę pakeitė, teigdamas, kad dėl eismo įvykio jo kaltės nėra.

Išanalizavus bylos medžiagą sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog R. Ž. nurodytos aplinkybės, jog automobilis jam būtinas jo darbo funkcijoms atlikti, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones jis praras darbą, kad jis turi prižiūrėti senyvo amžiaus močiutę ir tam jam būtina teisė vairuoti automobilį, kad automobilis jam reikalingas važinėti į paskaitas Kauno technologijos universitete negali būti laikomos išskirtinomis sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Tuo labiau, kad nubaustasis ankščiau yra daug kartų baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo 5 galiojančias nuobaudas, paskirtų baudų nemoka. Visos šios ankščiau išvardintos aplinkybes rodo, kad nubaustasis išvadų dėl savo elgesio nedaro ir toliau pažeidinėja įstatymus.

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis, tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties teismas, R. Ž. nuobauda paskirta, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, jog nubaustasis gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, į tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nubaustasis pažeidimo padarymo metu turėjo 5 galiojančias nuobaudas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.)), taip pat įvertinus jo asmenybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, laikytina, kad

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis bei Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. sausio 2 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

n utarė:

R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.