- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-419-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00481-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. G.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- A. G., E. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. G., E. G., antstolių R. A. ir D. P. kontora.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė prašymą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkui A. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. G. gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi prašymą tenkino - nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. G. gaunamų pajamų.
3. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad A. G. ir E. G. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
4. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. G. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti klausimą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie išieškotojos VMI prašymą teismui, pareiškimo turinį ir jai nebuvo pasiūlyta teikti kokius nors paaiškinimus ar nesutikimo su išieškotojos prašymu argumentus, todėl laikytina, kas nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į procesą asmens - E. G. - teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus nutarties panaikinimo pagrindas.
5.2. E. G. ir A. G., nors ir nėra išsituokę, tačiau gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, šeima faktiškai yra iširusi, todėl E. G. nėra ir negali būti atsakinga už A. G. skolas, apie kurias E. G. nieko nežino, jų susidaryme nedalyvavo ir minėti įsiskolinimai yra išimtinai asmeninė A. G. prievolė, o ne abiejų sutuoktinių kartu.
6. Atsiliepimai įstatymo nustatyta tvarka nėra pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, yra pagrįsta ir teisėta.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 72,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos VMI naudai. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė E. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pastovias pajamas, todėl antstolė 2019 m. vasario 28 d. areštavo skolininko sutuoktinės pajamas ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Tokio sutikimo skolininkui nepateikus, antstolė 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. G., nustatymo.
10. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė, todėl antstolė 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. G., nustatymo. Išieškotoja VMI kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo informuota apie šioje byloje gautą pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl buvo pažeistos apeliantės teisės dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti savo paaiškinimus, vertina, kad skundžiama nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į procesą asmens - E. G. - teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
13. Pažymėtina kad iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė į bylą yra įtraukta suinteresuotu asmeniu, todėl apeliantės argumentas, jog skundžiama nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į procesą asmens - E. G. - teisių ir pareigų, atmestinas kaip nepagrįstas.
14. CPK 593 straipsnis numato, kad pareiškimus vykdymo procese teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, suteikiant teisę šalims pateikti atsiliepimus į pareiškėjos pateiktą pareiškimą, o apie posėdžio vietą ir laiką teismas šalis informavo teismo pranešimu apie posėdį viešai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantei, kuri pasinaudojo teise skųsti teismo nutartį, todėl jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.
15. Apeliantė teigia, jog, nors ir yra santuokoje su skolininku, tačiau gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, šeima faktiškai yra iširusi, todėl apeliantė nėra ir negali būti atsakinga už A. G. skolas, apie kurias ji nieko nežino, jų susidaryme nedalyvavo ir minėti įsiskolinimai yra išimtinai asmeninė A. G. prievolė.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas A. G. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio A. G. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė teigia, kad minėti įsiskolinimai yra išimtinai asmeninė A. G. prievolė, nėra teisiškai reikšmingi.
17. Apeliantė byloje patvirtina, kad A. G. ir E. G. santuoka nėra nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktinių turtas yra padalintas (pvz., sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis). Jokių įrodymų, kad sutuoktiniai negyvena kartu, byloje nėra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad sutuoktiniai A. G. ir E. G. nėra kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.
18. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
19. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi sutuoktinių gaunamos pajamos yra priskirtinos bendrai jungtinei nuosavybei, todėl abiejų sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendros, t. y. sutuoktinis gali pretenduoti į savo sutuoktines gaunamų pajamų, kaip jam priklausančio turto, dalį (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalis).
20. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kaip jau anksčiau minėta, byloje nėra duomenų, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalytas ar kitais pagrindais pasibaigusi sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
21. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. G. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų.
22. Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinės gaunamų pajamų.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.