- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2-577-151/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- A. V.-J.
- Atsakovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB banko
- Advokatai
- Skaidrė Varapnickaitė, Rasa Bradauskienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Ninai Linartienei, dalyvaujant ieškovei A. V.-J., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei, atsakovui M. J., atsakovo atstovei advokatei Rasai Bradauskienei, nedalyvaujant trečiojo asmens AB SEB banko atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V.-J. ieškinio pareiškimą atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (II t. b.l. 6-I0) prašo: santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę; bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalyti tokiomis dalimis: ieškovei A. V.-J. (a/k (duomenys neskelbtini)), priteisti lengvąjį automobilį - markė - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt vertės; atsakovui M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)), priteisti lengvąjį automobilį - markė - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reg.dok. Nr. (duomenys neskelbtini) - 15 000 Lt vertės. Visos teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su 2004-08-12 kredito sutartimi Nr. 1850418010771-3, po santuokos nutraukimo pereina M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)); visos teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su 2006-09-13 kredito sutartimi Nr. 1850618071204-09-12, po santuokos nutraukimo pereina A. V. – J. (a/k (duomenys neskelbtini)); priteisti A. V.-J. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) 15 500 Lt kompensaciją už bendriems šeimos reikalams panaudotą asmeninį kreditą; priteisti A. V.-J. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) 14 500 Lt neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog santuoka iširo ir bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas leisdavo savo laisvalaikius be ieškovės, negrįždavo į namus savaitėmis, o grįžęs moraliai ieškovę terorizuodavo. Jam esant namuose negalėdavo tvarkyti kambarių, turėdavau tyliai būti kitame kambaryje (netgi, pro jį nevaikščioti). Atsakovas sureikšmindavo tik savo asmenį ir savo polinkius. Ieškovės atžvilgiu elgdavosi arogantiškai ir tironiškai. Žemindavo ieškovę ne tik namuose, bet ir pažįstamų asmenų tarpe. Dėl tokio atsakovo elgesio faktiškai normalaus šeimyninio gyvenimo nebuvo. Nuo kasdieninės nervinės įtampos pašlijo ieškovės sveikata. Savo veiksmais atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas iš esmės: lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ( LR CK 3.27 str. l d.). Dėl atsakovo elgesio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, darbingumo pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl iš atsakovo prašo priteisti 14 500 Lt neturtinės žalos.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų ieškovė nurodė, jog netiesa, kad atsakovo didžioji dalis skolintų lėšų dalis buvo panaudota pagerinant ieškovei priklausant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš AB SEB bankas atsakovas 2004-08-12, pagal kredito sutartį Nr. 1850418010771-3 per kelis kartus yra gavęs 23 808,14 EUR kreditą. Ši sutartis buvo sudaryta beveik metai iki santuokos, o kredito tikslas buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Todėl atsakovo teiginiai, kad šis kreditas buvo panaudotas buto (duomenys neskelbtini) pagerinimui yra klaidinantys. Tik nedidelė dalis atsakovo paskolos paimtos santuokos metu buvo naudojama ieškovės buto remontui. 2006 rugsėjo mėnesį atlikus suremontuoto ieškovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) įvertinimą, AB SEB bankas suteikė ieškovei 23 227 EUR paskolą. Ją gavusi pervedė 40 000 Lt į atsakovo sąskaitą, nes jo teigimu, ieškovės buto remontui jis buvo panaudojęs apie 30 000 Lt savo kredito ir apie 10 000 Lt dar bus reikalinga, kad pilnai baigti remontą. Už likusią ieškovės paskolos dalį buvo nupirktas automobilis Audi A3, šio automobilio pirkimui 2007-01-10 ieškovė pervedė atsakovui 20 000 Lt. Dar 10 000 Lt pervedė atsakovui 2007-05-25, kai jam pirko automobilį (duomenys neskelbtini). Šio automobilio pirkimui atsakovas panaudojo dar ir 20 000 Lt sumą iš savo kredito. Be to, 2004-08-12 atsakovas už 50 000 Lt pirko butą, (duomenys neskelbtini). Tuo metu bankas jam suteikė tik 30 000 Lt paskolą. Trūkstamus 20 000 Lt atsakovas buvo priverstas pasiskolinti. Atlikus remontą ir gavęs iš ieškovės 40 000 Lt, jis grąžino skolintus pinigus savo buto pirkimui. Siekiant teisingai nustatyti dabartinę pagerinto buto vertę, buvo atliktas ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymas. Tuo pat metu buvo atliktas analogiško buto, esančio vienu aukštu žemiau tik be remonto, rinkos vertė nustatymas. Šių dviejų analogiškų butų rinkos vertė skiriasi 30 000 Lt. Galima daryti išvadą, kad atliktas remontas ieškovės buto vertę pakėlė tokia suma. Tačiau reikia atsižvelgti, kad dalis remonto buvo padaryta iki santuokos (pakeisti langai ir durys), be to, atsakovas beveik metus pats naudojosi pagerintu turtu, o per tą laiką jau spėjo sutrūkinėti sienos ir atsirado sienose pelėsis. Į tai atsižvelgiant man priklausančio buto pagerinimo santuokos metu vertė turėtų būti 20 000 Lt. Abu yra skolingi trečiajam asmeniui AB SEB bankui, abu yra įkeitę savo asmeninius butus. Kiekvieno gauta kredito suma buvo panaudota asmeninės nuosavybės teise turimų būstų įgijimui ir gerinimui. Atsakovo gautas kreditas beveik trigubai didesne suma sumokėtas santuokoje negu ieškovės, o būtent, 2005-07-01 iki 2007-09-01 atsakovo kreditas yra sumokėtas 12 523 Lt, o ieškovės kreditas yra sumokėtas tik 4508 Lt. Siūlo kreditorinių įsiskolinimų nedalinti, o kiekvieno gautą kreditą laikyti jo prievole. Iš aukščiau paminėtų duomenų akivaizdu, jog pagal šį pasiūlymą nei atsakovo, nei trečiojo asmens teisės nebus pažeidžiamos.
Bendro gyvenimo su atsakovu metu buvo įsigyti du automobiliai (duomenys neskelbtini)už 15 000 Lt ir (duomenys neskelbtini)už 10 000 Lt. Ieškovei priklausantis butas pagerintas 20 000 Lt verte. Dalis atsakovui priklausančio buto buvo pagerinta 3000 Lt verte. Atsakovas santuokos metu šeimos reikmėms panaudojo 27 000 Lt iš savo paskolos. Ieškovė panaudojo 70 000 Lt. Atsakovui lieka jo buto pagerinimas 3000 Lt vertės ir automobilis AUDI A6,15 000 Lt vertės, viso turto -18 000 Lt. Po santuokos nutraukimo ieškovei lieka buto pagerinimas 20 000 Lt vertės ir automobilis AUDI A3, 10 000 Lt vertės. Viso turto 30 000 Lt. Ieškovė šeimos reikalams panaudojo 70 000 Lt asmeniškai pasiskolintų lėšų, o turto gauna 30 000 Lt tai yra 40 000 lt mažiau nei panaudojo asmeniškai pasiskolintų lėtų. Atsakovas panaudojo 27 000 Lt asmeniškai pasiskolintų lėšų, o turto gauna automobilį audi A6 15 000 Lt vertės, bei 3000 lt vėtės savo buto pagerinimą viso 18000 Lt. Taigi skirtumas tarp atsakovo šeimos reikalams panaudotų 27 000 Lt ir gauto turto 18 000 Lt yra 9000 Lt. Kadangi bendriems šeimos reikalams ieškovė panaudojo 40 000 lt asmeniškai pasiskolintų lėšų daugiau nei gauna turto, kai tuo tarpu atsakovas 9000 lt daugiau nei gauna turto atsakovas privalo man sumokėti 15 500 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį (b.l. 79-82), kuriuo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: M. J., a/k (duomenys neskelbtini), priteisti automobilį AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos; A. V. – J., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m. laidos. M. J., a/k (duomenys neskelbtini), priteisti iš A. V.-J., a/k (duomenys neskelbtini) 72151 Lt kompensaciją už santuokos metu pagerintą ieškovės turtą. Skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui padalinti taip: pripažinti, kad šalys asmeniškai yra atsakingos trečiajam asmeniui AB SEB bankui už turimas savo prievoles, užtikrintas kiekvieno asmeniško turto įkeitimu, t.y. ieškovė A. V. – J. atsakinga pagal 2006-09-13 kredito sutartį Nr. 1850618071204-09, atsakovas M. J. yra skolingas pagal 2004-08-12 kredito sutartį Nr 1850418010771-3. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinį nurodė, jog santuoka nutrauktina dėl ieškovės A. V. –J. kaltės. Ieškovės nenoras kurti šeimą, susilaukti vaikų buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko santuoka iširo. 2007 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė paliko namus, kuriuose gyveno. Mano, kad ieškovė santuoką sudarė tik siekdama pasipelnyti ir dėl akių, nes santuokos metu buvo gauti iš AB SEB banko kreditai, kurie buvo panaudoti pagerinant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat tenkinant kitus jos poreikius. Santuokos metu įsigijo automobilius AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos ir AUDI a3, v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m. laidos. Šie automobiliai turėtų būti padalinti taip: M. J., priteistinas automobilis AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos, o A. V. - Jančiukienei priteistinas AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m. laidos.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų ir turto pagerinimo nurodė, jog 2004-08-12 pagal kredito sutartį Nr. 1850418010771-3 buvo gautas 23 808,14 EUR kreditas, o pagal 2006-09-13 kredito sutartį Nr. 1850618071204-09 buvo gautas 23 227,46 EUR kreditas. Pažymėtina, kad už dalį skolintų lėšų buvo įgytas ir ieškovei priklausantis automobilis AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini) Taip pat už kreditoriaus skolintas ir su ieškove bendrajungtines lėšas buvo įgyti vertingi baldai: virtuvės baldų komplektas - 7000 litų vertės, šaldytuvas AEG 3000 litų vertės, virtuvės valdomasis stalas su kėdėmis ir salono laikraščių stalelis - 1500 litų vertės, akvariumas su visa įranga - 1500 litų vertės, salono odinis komplektas - 3000 litų vertės. Į šį turtą pretenzijų nereikšiu, tačiau vertintina, kad ieškovei tenka didesnė turto dalis. Didžioji skolintų lėšų dalis buvo panaudota pagerinant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, butą esantį (duomenys neskelbtini). Buto pagerinimui buvo panaudotos ir atsakovo gaunamos pajamos. Bute buvo atliktas remontas, nupirkti baldai, buitinė technika. 2009 m. gegužės mėnesį UAB „Kauno komprojektas" atliko buto (duomenys neskelbtini) atliktų remonto (pagerinimo) darbų įvertinimą. Atlikus ekspertizę pateikta išvada - 2009-03-01 kainų lygiu paskaičiuota, kad bute (duomenys neskelbtini) remonto (pagerinimo) darbų atlikta už 144 302 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus du litus). Kadangi tokia pinigų suma santuokos metu buvo pagerintas turtas, atsakovas ir ieškovė pretenduojame lygiomis dalimis į sukurtą 144 302 Lt vertės turtą. Kiekvienam tenka po 72 151 Lt pagerinto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausančia pagerinto turto dalimi, kuri lygi 72151 Lt naudojasi ieškovė, t.y. suremontuotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, ir šios dalies natūra atsakovas atgauti negaliu, iš ieškovės priteistina 72151 Lt kompensacija. Ši kompensacija lygi atsakovui priklausančio pagerinto turto daliai. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) nebuvo pagerintas, tai patvirtina 2008-08-06 statinio dalinės ekspertizės aktas, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti kompensacijos. Pripažintina, kad kiekvienas asmeniškai yra atsakingi trečiajam asmeniui AB SEB bankui už turimas savo prievoles, užtikrintas kiekvieno asmeniško turto įkeitimu, t.y. ieškovė atsakinga pagal 2006-09-13 kredito sutartį Nr. 1850618071204-09, atsakovas yra skolingas pagal 2004-08-12 kredito sutartį Nr. 1850418010771-3 .
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog atsakovas netinkamai su ja elgėsi išeidavo nakvoti pas motina, kuri buvo išvykusi pusantro mėnesio, reikalaudavo idealios tvarkos, jam ji buvo reikalinga kaip tarnaitė, o ne kaip žmona, nenorėjo vaikų, nesiskaitydavo su jos nuomone, todėl ji buvo priversta palikti vyrą ir gyventi atskirai.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad ieškovė pati nenorėjusi vaikų, darant remontą, net buvo numatęs vaikui kambarį, pati išėjo iš namų gyventi pas kitą vyrą, nors aiškino, kad ten butą nuomojasi, tačiau su buto savininku bei jos darbdaviu, tuo pačiu ir kaip jau teismo nustatyta vaiko tėvu, buvo jam neištikima. Jis norėjo išsaugoti šeimą siūlė taikytis ir net nežinodamas, kad ji laukiasi kūdikio, prašė grįžti ir gyventi šeimoje kartu, tačiau ieškovė atsisakė. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės.
Ieškinys ir priešieškinis tenkinti dalinai.
Šalys susituokė 2005 06 05 Kauno miesto CMB akto įrašo Nr. 903 (priedas) ir abi šalys sutinka santuoką nutraukti, todėl santuoka nutrauktina (CPK 3.60 str.2d.).
Santuokoje vaikų nesusilaukė. Išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Šalys nutraukus santuoką prašo palikti: ieškovei – V., atsakovui – J. pavardes (CK 3.69str. 1d. str.). Šis prašymas tenkintinas.
Šalys sutarė dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, t.y. kiekvienas pasilieka prie savo prisiimtų įsipareigojimų. Kreditoriai apie tai informuoti nurodė, kad neprieštarauja (II t. b.l. 92, 93), todėl tenkintinas šalių prašymas pasilikti prie savo prisiimtų įsipareigojimų.
Ieškovai santuokoje įsigijo du automobilius Audi A3 ir Audi A6. dėl automobilio pasidalijimo ginčo tarp šalių nėra, todėl ieškovei paliktinas automobilis Audi A3, atsakovui - Audi A6. Ieškovė nurodė, kad jos automobilio Audi A3 vertė yra 10000 Lt, atsakovo 15000 Lt, tačiau posėdžio metu pareiškė, kad automobilių vertės yra panašios (b.l. 105).
Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka bei, dėl kompensacijos dydžio už ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą. Teismas dėl kiekvieno pasisako atskirai.
Dėl kaltės
Ieškovė nurodo, kad santuoką iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo nedėmesingas, išeidavo, kai jo motina buvo pusantro mėnesiams išvykusi, nakvoti motinos bute (prižiūrėti katiną). Grįždavo namo tik persirengti, todėl ieškovė pareikalavo, kad jis grįžtu namo, o jei negrįš ji išeisianti gyventi pas tėvus. Nurodė, kad atsakovas jos negerbdavo, žiūrėdavo televizorių, nepadėdavo buityje, kontroliuodavo šeimos pinigus.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė buvo jam neištikima, nuomojosi, kaip ji teigė, butą iš bendradarbio, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra jos vaiko gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Jis buvo nuvykęs į ieškovės nuomojamą butą, bandė taikytis, siūlė grįžti, tačiau ji kategoriškai atsisakė. Ieškovės vaiko tėvas yra ir jos darbdavys, ieškovė vis ilgiau užtrukdavo darbe, įvairiuose, kaip sakė, priėmimuose dėl to kildavo ginčai. Santuokiniai ryšiai pašlijo būtent nuo 2007 metų vasaros.
Nustatytina, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, nes ji išėjo iš namų, gyveno su kitu vyru, susilaukė kūdikio. Teismas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo nustato remdamasis šiais motyvais. Išklausius abiejų šalių paaiškinimus nustatyta, kad ieškovė kilus šeimoje nesutarimams nebandė ieškoti būdų kaip atsiradusias problemas spręsti, o kategoriškai nustatė ieškovui sąlygas, jei jis neįvykdys, tai bus įrodyta, kad jis jos nemyli, įspėjo, „kad jos kantrybė baigėsi“, „kad ji išsikraustys pas tėvus ir reikalaus skyrybų“. Po to, kaip teigia ieškovė, ji išsikraustė pas tėvus, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ji nuomojosi butą. Ieškovė pati nurodė, kad atsakovas kvietė grįžti, bet ji nesutikusi. Ieškovė visiškai nutyli periodą nuo 2007 metų vasaros iki 2008 metų gruodžio mėnesio ir neteikė jokių paaiškinimų nei kur ji gyveno, nei su kuo. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad su savo vaiko tėvu pradėjo bendrauti 2008 gruodžio mėnesį, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-782-54/2010 nustatyta, kad su savo vaiko tėvu artimus santykius palaiko ir gyvena nuo 2008 metų (b.l. 126a,126b). Atsakovas paaiškino, kad ne vieną kartą siūlė ieškovei susitaikyti ir gyventi kartu, tačiau ieškovė atsisakė. Tai, kad atsakovas norėjo taikytis ir išsaugoti šeimą, patvirtino ir pakviesta ieškovės liudytoja, jos sesuo D. S. (III t. b.l. 116). Nors nustatytina, kad ieškovė su kitu vyru pradėjo gyventi kartu nuo 2008 metų pradžios, tačiau toks sprendimas nėra priimamas tik susipažinus, todėl visai tikėtinas atsakovo paaiškinimas, kad šeimos santykiai pradėjo šlyti 2007 metų vasarą, o tai manytina sąlygojo, tai kad ieškovė jau turėjo kitą vyrą, t.y. buvo atsakovui neištikima. Paminėtų ieškovės neištikimybės aplinkybių, nagrinėjant šeimos bylas, negalima nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau išklausius šalių paaiškinimų, teismo nustatytinas tam tikras nuoseklumas, kad esminiai nesutarimai šeimoje atsirado tik 2007 metų vasarą, t.y. būtent apie šį periodą savo paaiškinime nurodo ieškovė, ir atsakovas patvirtino, kad nesutarimai šeimoje pradėjo kilti būtent 2007 metų vasarą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau ieškovės nurodyti motyvai, kad atsakovas jos negerbė, ji buvo tik tarnaitė, nėra pagrįsti įrodymais. Pakviesta liudytoja negalėjo paaiškinti kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškovės nurodyti motyvai, kad ieškovas naktimis žiūrėdavo televizorių, reikalaudavo idealios tvarkos, manytina, kad aplamai negali būti atsakovo kaltės motyvas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo kategoriškus teiginius, kad atsakovas išėjo gyventi pas motina, švelnino, nurodė, kad ir ji kartu su vyru nueidavo prižiūrėti katino, kad darant remontą buvo atsižvelgiama ir į jos nuomonę, nes kartu pirkdavo medžiagas baldus ir pan. Ieškovė teigė, kad visus pinigus pervesdavo atsakovui, tačiau klausiant kodėl juos pervesdavo nurodė, kad visas medžiagas pirkdavo atsakovas ir, ji nenorėjo remonto darbais domėtis, t.y. šeimos biudžetą kontroliuoti pavedė vyrui. Taigi ieškovė pati atiduodama šeimos biudžeto valdymą į vyro rankas ieškinyje jau nurodo, kaip vieną iš aplinkybių atsakovo kaltei pagrįsti.
Ieškovė nurodo, kad jai 2007 m. pašlijo sveikata dėl blogų santykių su sutuoktiniu bei pateikė pažymą (b.l. 21), kurioje nurodoma, kad siūlytina psichoterapija, tačiau ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad gydytojų pasiūlymu būtų pasinaudojusi.
Iš šalių paaiškinimų teismo nustatytina, kad šeimoje būta nesutarimų, tačiau problemos nebuvo sprendžiamos su pagarba ir tolerancija vienas kitam, o atvirkščiai su kategoriškai reikalavimais, nesiaiškinant problemų atsiradimo priežasčių, nesirenkant kompromisinio kelio, nesprendžiant problemų abipusių sutuoktinių nuolaidų principu ir pan.
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Motyvuojamoji dalis
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teismo nustatytina, kad dėl santuokos iširimo kaltą ieškovė, kaip pažeidusi vieną iš esminių santuokos pagrindų (CK 3.60 str. 2d.)..
Dėl kompensacijos priteisimo
Nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise yra įsigijusi butą (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams sudarius santuoką buvo nutarta investuoti į lėšas į šio buto remontą. Tarp šalių kilo ginčas kokio dydžio kompensacija turi būti atsakovui išmokėtina už turto pagerinimą.
Atsakovas pateikė nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą (I t. priedas UAB „Kauno komprojektas“ atlikto remonto (pagerinimo) darbų įvertinimas), kurioje nurodoma, kad pagerinimo darbų atlikta už 144 302 litus. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti pusę, t.y. 72151 Lt
Atsakovas patikslintu prašymu (III t. b.l. 75) sumažino kompensacijos dydį ir prašo priteisti iš ieškovės 65469,4 Lt. Atsakovas sumažino reikalavimą neskaičiuodamas socialinio draudimo išmokų. Ieškovė reikalavimą pripažįsta dalinai ir nurodo, kad į jos būstą buvo investuota ne daugiau nei 30000 Lt. Šis atsakovo reikalavimas tenkintinas dalinai ir priteistina iš ieškovės 40000 Lt kompensacijos už jai nuosavybės teise priklausančio turto, buto, adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimą.
Teismas tenkina reikalavimą dalinai vadovaudamasis šiais motyvais. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pasiėmė paskolas iš banko. Ieškovės paskolos dydis 70000 Lt, atsakovo – 47000 Lt, taip pat į šeimos poreikių tenkinimui buvo panaudota atsakovo 20643 Lt asmeninių santaupų ir 20000 Lt iš atsakovo motinos gautų lėšų. Viso sutuoktiniai santuokos metu (išskyrus atlyginimus) disponavo 157000 Lt. Sutuoktiniai santuokos metu įsigijo du automobilius Audi A3 ir Audi A6, kuriems išleido apie 56000 Lt. Abiejų šalių pajamos buvo panašios, ieškovė uždirbdavo 1500 Lt, atsakovas - 2000 Lt. Teismas mano, kad gaunami atlyginimai buvo naudojami paskolų grąžinimui bei gyvenimo, buities poreikių tenkinimui. Taigi atėmus išlaidas automobilių pirkimui bei jų draudimui įregistravimui bei remontui lieka 101000 Lt, tačiau iš šių lėšų buvo dar panaudota baldų, akvariumo, buities reikmenims įsigyti, todėl manytina, kad minėtoms reikmėms buvo panaudota dar apie 16000 Lt, taigi lieka 85000 Lt. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs butą (duomenys neskelbtini), kurio turto pagerinimui taip pat buvo panaudota santuokoje įgytos lėšos. Atsakovo pateiktame VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės akte (I t. Priedas) nustatyta, kad butas priklausantis atsakovui nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini) esantis neremontuotas, o kai kurių pagerinimų vertė yra 3237,59 Lt. Ieškovė teigė, kad šie pagerinimai buvo atlikti iš santuokoje įgytų lėšų, atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir pats pateikė paskaičiavimą.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys remonto darbus pagrinde atliko ūkio būdu, todėl pagal pateiktą UAB „Komprojektas“ atliktą įvertinimą, atmetus papildomas išlaidas, t.y. neskaičiuojant 8 procentų – kiti darbo užmokesčio priskaitymai, 3 procentų papildomos medžiagų vertės, 3 procentų papildomų mechanizmų vertės, 31 procento socialinio draudimo, 10 procentų statybvietės išlaidų, 45 procentų pridėtinių išlaidų, PVM skaičiuojant ne 19, o 18 procentų už medžiagas ir neskaičiuojant PVM atliktiems darbams, neskaičiuojant šiukšlių išvežimo bei mechanizmų atliktų darbų vertė lieka apie 85000 Lt.
Skaičiuojant išlaidas įdėtas į ieškovės būsto pagerinimą tiek pagal sutuoktinių gautas pajamas, tiek pagal UAB „Komptojekto“ įvertinimą, atmetus visas pridėtines išlaidas gaunama panaši suma, todėl nustatytina, kad iš santuokos metu įgytų lėšų ieškovės būsto pagerinimui buvo panaudota apie 80000 Lt, kadangi butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė iš ieškovės priteistina 40000 Lt piniginė kompensacija atsakovui.
Ieškovė vadovaudamasi CK 3.70 str. 2d. prašo priteisti 14500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atmestinas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė emocinį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, darbingumo sumažėjimą. Šias aplinkybes ieškovė ketino įrodyti liudytojų parodymais, tačiau ieškovės pakviesta liudytoja šių aplinkybių nepatvirtino, tik kaip sesuo paaiškino, kad ieškovė yra uždaro būdo ir ji jos problemų nežinojo.
Dalinai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovo ieškovei 300 Lt žyminio mokesčio ir 750 Lt atstovavimo išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistina 1200 Lt žyminio mokesčio ir 1400 Lt atstovavimo išlaidų ir 1266 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 93 str.).
Dalinai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina iš ieškovės 62 Lt pašto išlaidų, iš atsakovo - 31 Lt, pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str.).
Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) 263 – 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti daliai.Ieškovės A. V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. J., a.k. 376o8120944 santuoką, įregistruotą 2005 06 25 (įrašo Nr. 903), nutraukti dėl ieškovės A. V. – J. kaltės.Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – V.Priteisti iš ieškovės A. V. J. 40000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) kompensacijos.Santuokoje įgytą turtą padalyti taip:
- ieškovei A. V. – J. (a/k (duomenys neskelbtini)), priteisti lengvąjį automobilį - markė - AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
- atsakovui M. J. (a/k (duomenys neskelbtini)), priteisti lengvąjį automobilį - markė AUDI A6, VIN kodas - (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reg.dok. Nr. (duomenys neskelbtini) - 15 000 Lt vertės.
6. Nustatyti, kad 2004-08-12 kredito sutartis Nr. 1850418010771-3, po santuokos nutraukimo yra asmeninė M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.
7. Nustatyti, kad 2006-09-13 kredito sutartį Nr. 1850618071204-09, po santuokos nutraukimo yra asmeninė A. V. – J., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.
8. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
9. Priteisti iš A. V. – J., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 3866 Lt bylinėjimosi išlaidų.
10. Priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. V. – J., a.k. (duomenys neskelbtini), 1050 Lt bylinėjimosi išlaidų
11. Priteisti iš A. V. – J., a.k. (duomenys neskelbtini), 62 Lt ir iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 31 Lt pašto išlaidų valstybei.
12. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.