- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2905-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37161-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys E. S., atstovaujama įstatyminių atstovų J. S. ir E. S., D. K. (A. D. K.), Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti jai terminą palikimui į turtą, likusį po palikėjo, V. R. mirties, priimti.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. R (duomenys neskelbtini) Iki palikėjo mirties jam nuosavybės teise (kartu su sutuoktine S. R.) priklausė nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Palikėjas buvo sudaręs du testamentus. (duomenys neskelbtini) Oficialiu testamentu, notarinio registro (duomenys neskelbtini), palikėjas visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam mirties dieną, paliko dukrai, pareiškėjai (toliau – senas testamentas). (Duomenys neskelbtini) Oficialiu testamentu, notarinio registro (duomenys neskelbtini), palikėjas atliko patvarkymą ir nekilnojamąjį turtą padalino E. S., S. R. ir A. D. K. (toliau – pareiškėjos sūnus), (duomenys neskelbtini) akcijas paliko pareiškėjos sūnui (toliau – naujas testamentas). Taigi, nauju testamentu buvo tik iš dalies pakeistas senas testamentas.
3. Pareiškėja dėl ne nuo jos priklausančių objektyvių priežasčių praleido įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, jis atnaujintinas. Pareiškėja neturėjo galimybės laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi ji buvo suklaidinta dėl jos galimybės dalyvauti paveldėjimo procese. Pareiškėja notarų biuro buvo patikinta, kad kreiptis dėl palikėjo turto paveldėjimo, nėra pagrindo, nes nauju testamentu turtas paliktas ne jai, todėl ji neturi teisės paveldėti. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad nauju testamentu senas testamentas gali būti tik iš dalies pakeistas. Pareiškėjai buvo nežinomas naujojo testamento turinys. Neturint pakankamai teisinių žinių apie būtinumą laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, ji patikėjo notarų biuro teisininkės žodžiais. Įvertintinos ir tos aplinkybės, kad pareiškėja yra Izraelio pilietė ir daugybę metų gyvena Izraelyje, todėl jai nėra žinoma Lietuvos teisinė sistema. Ji taip pat nežinojo ir nebuvo laiku informuota, kad turi teisę paveldėti. Tai sužinojo tik 2020 m. gruodžio mėnesį, kai jos sūnų paveldėjimo procese atstovaujantys atstovai - advokatai, susipažino su notarų biuro vedama paveldėjimo byla ir nustatė, kad nauju testamentu pakeistas ne visas testamentas, rado dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja netinkamai ir tik formaliai (paskutinę termino priimti palikimą dieną) buvo informuota apie jos teisę paveldėti. Notarų biuro pranešimas buvo surašytas bei išsiųstas vieną dieną iki įstatyme nustato termino palikimui priimti pasibaigimo. Pranešimas buvo išsiųstas į Izraeli, ne pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, todėl akivaizdu, kad ne tik kad negalėjo būti gautas laiku, bet net ir įteiktas. Notarų biuras turėjo pareiškėjos, jos sūnaus kontaktinius duomenis, todėl galėjo susisiekti telefonu. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad notaras kaip tai numato CK 5.33 str. ėmėsi priemonių nustatyti pareiškėjos, kuri apie testamento paskelbimą neturėjo jokios informacijos, tikrąją gyvenamąją vietą ir ėmėsi priemonių pranešti, kad ji turi teisę paveldėti. Priešingai, Notarų biuro pateiktas atsakymas, patvirtina, kad tai nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju dar nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, visi kiti įpėdiniai paveldės turto, todėl kitų asmenų interesai atnaujinus terminą pareiškėjai, nebus pažeisti. Nepaisant to, kad pareiškėja laiku nevykdė visų palikimui priimti būtinų formalumų, ji akivaizdžiai išreiškė valią palikimui priimti. Šiuo atveju taip pat turi reikšmės tai, kad terminas palikimui priimti praleistas nedaug - 9 mėnesiais, skaičiuojant nuo termino palikimui priimti pabaigos, ir pareiškimas parengtas ir pateiktas nedelsiant, kai pareiškėja sužinojo, jog yra testamentinė įpėdinė. Šiuo atveju, reikalinga įvertinti tai, kad pareiškėja galimybių apie tai, kad ji yra įpėdinė, sužinoti neturėjo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo D. K. (A. D. K.) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo tenkinti prašymą ir atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui į turtą, likusį po palikėjo V. R. mirties, priimti.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus V. R.. Dėl palikimo priėmimo 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi mirusiojo vaikaitis D. K.. Šiame pareiškime jis kaip vieną iš įstatyminių įpėdinių nurodė ir T. K.. Kartu su D. K. buvo atvykusi ir jo motina (mirusiojo dukra) T. K.. Šio vizito metu buvo nustatyta, kad mirusysis V. R. buvo sudaręs (duomenys neskelbtini) testamentą ir (duomenys neskelbtini) testamentą. Atvykusių įpėdinių teigimu, jie nežinojo apie vėliau sudarytą testamentą ir jo turinio. Pagal vizito metu surinktus duomenis, įpėdiniams buvo paaiškinta, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina anksčiau sudarytą testamentą (CK 5.35 str. 2 d.). Vizito metu mirusiojo dukrai išaiškinta, kad ji gali priimti palikimą kaip įstatyminė įpėdinė, nepaisant vėliau sudaryto testamento turinio, tačiau, jei testamentu jai nebus palikto turto, ji nors ir priėmusi palikimą, nieko nepaveldės. Įpėdiniai patys nusprendė, kad palikimą priims tik D. K., o teiginys, kad notaras atsisakė priimti mirusiojo dukros pareiškimą, neatitinka tikrovės. Po vizito notaras, nedelsdamas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) testamentą patvirtinusį notarą dėl šio testamento kopijos gavimo. Praėjus maždaug mėnesiui į notarų biurą iš Sofijos (Bulgarija) telefonu kreipėsi D. K.. Jis buvo informuotas, kad antruoju testamentu dalis turto yra palikta jam. Jis pasiteiravo, ar (duomenys neskelbtini) testamente paminėta jo motina. Buvo atsakyta, kad testamentas sudarytas ne jos naudai, taip pat buvo paaiškinta, kad mirusiojo dukra, t. y. jo motina, galėtų paveldėti tik tuo atveju, jei mirusysis turėtų kilnojamojo turto, kuris nepaminėtas antrajame, t. y. (duomenys neskelbtini) testamente. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notaras 2020 m. kovo 23 d. išdavė liudijimą apie tai, kad mirusiojo palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė S. R., mirusiojo vaikaitis D. K. ir E. S.. Taip pat teismas leido priimti palikimą nepilnametei E. S. tik su antstolio apyrašu, todėl notaras 2020 m. kovo 23 d. išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Tik iš antstolio sudaryto ir notarui pateikto paveldimo turto apyrašo Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras sužinojo apie mirusiojo turėtą kilnojamąjį turtą, kurio dalį galėtų paveldėti mirusiojo dukra. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, mirusiojo dukra T. K. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 25 d. raštu „Dėl paveldėjimo bylos“ Nr. S-43 buvo informuota apie užvestą paveldėjimo bylą, išaiškintas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio bei CK 5.20 straipsnio bei 5.50 straipsnio turinys. Paveldėjimo byloje duomenų apie kitą jos adresą, nei nurodytas (duomenys neskelbtini) testamente, nebuvo, todėl Raštas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju notaras atliko veiksmus, atsižvelgdamas į tuo metu turėtus duomenis, todėl įpėdinio teiginiai, kad notaras pateikė klaidingą informaciją (ar visai jos nesuteikė) yra neteisingi. Paveldėjimo byla nėra baigta, t. y. byloje nei nuosavybės teisės, nei paveldėjimo teisės pagal įstatymą, nei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai neišduoti. Terminą palikimui priimti T. K. praleido ne dėl notaro veiksmų (neveikimo), tačiau siekiant įgyvendinti visų įpėdinių teisę paveldėti, notaras neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.
6. Suinteresuotas asmuo S. R. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E. S. įstatyminė atstovė prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad terminas palikimui priimti praleistas be svarbių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos T. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo).
Atsiliepimas
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes bei posėdyje išdėstytus motyvus, teismo posėdyje apklaustos liudytojos E. B. parodymus, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad iš liudytojos E. B. (notarų biuro teisininkė), kuri bendravo su pareiškėja ir jos sūnumi 2019 m. gruodžio 28 d. ir teikė jiems konsultacijas teisiniais klausimais bei suinteresuoto asmens D. K. paaiškinimų seka, jog notarų biure jis su motina svarstė klausimą kas priims V. R. palikimą, ir jo motina (pareiškėja T. K.) nusprendė nepriimti palikimo, nes nežino ar yra įrašyta į Naująjį testamentą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pati pareiškėja išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo, t. y. nusprendė nepriimti palikimo, kuris atsirado po tėvo V. R. mirties. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus ir motyvus, kad ji laiku negalėjo išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo, nes buvo suklaidinta notarų biuro darbuotojų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos kokius nors aktyvius veiksmus, atliktus po apsilankymo Vilniaus miesto 4-jame notarų biure, siekiant išreikšti valią dėl palikimo priėmimo (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad po apsilankymo notarų biure su notaro biuro darbuotojais aktyviai bendravo ir paveldėjimo procesu domėjosi tik suinteresuotas asmuo D. K.. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ne notarės bei notaro biuro darbuotojų veiksmai, kokios nors kitos aplinkybės, o paties pareiškėjos apsisprendimas nepriimti palikimo lėmė, kad įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas, todėl tenkinti pareiškimą nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir pareiškimą tenkinti –atnaujinti terminą palikimui į turtą, likusį po palikėjo, V. R. mirties, priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
11.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad pareiškėja neįrodė suklaidinimo, kaip svarbios priežasties, pripažinimui, kad pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 179 str., 185 str.).
11.2 Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atvykus į notarų biurą, jai buvo paaiškinta, kad palikėjui sudarius naują testamentą senasis netenka galios, nes yra pakeičiamas naujuoju. Pareiškėja nepateikė notarui pareiškimo, kad ji atsisako priimti palikimą, o susidariusi klaidingą įspūdį, kad jos naudai surašytas testamentas visa apimtimi neteko galios, nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nes tokio notarinio veiksmo forminimas (iš anksto žinant, kad palikimo negaus) sąlygotų tik papildomas išlaidas.
11.3 Pareiškėja ir jos sūnus negyvena Lietuvoje, pareiškėjos lietuvių kalbos žinios nėra stiprios, o sūnus apskritai nekalba lietuviškai. Į Lietuvą per Covid-19 pandemiją pareiškėja su sūnumi atvyko į laidotuves, todėl neturėjo fizinės galimybės sužinoti naujojo testamento turinio. Jai nėra žinoma Lietuvos teisinė sistema ir jai nebuvo žinoma, kad ji net ir turėdama informaciją apie testamento pakeitimą, naują testamentą, galėjo per tris mėnesius kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Ji taip pat nežinojo ir nebuvo laiku informuota, kad turi teisę paveldėti nes testamentas pakeistas nauju testamentu tik iš dalies.
11.4 Teismas suabsoliutino liudytojos E. B. parodymus ir neįvertino to, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta jos teisė į palikimo dalį. Susitikimo 2019 m. gruodžio 28 d. notarų biure metu to niekas negalėjo padaryti, nes notarui nebuvo žinomas naujojo testamento turinys, todėl notaras net negalėjo informuoti pareiškėjos, kad ji gali pretenduoti į palikimo dalį nes pirminis testamentas nėra pakeistas pilna apimtimi.
11.5 Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į itin reikšmingą rašytinį įrodymą 2020 m. kovo 25 d. surašytą notaro pranešimą pareiškėjai dėl paveldėjimo bylos Nr. S-43, kuriuo pareiškėja informuojama apie testamentą ir naują testamentą, pranešimas išsiunčiamas adresu, kuriuo pareiškėja negyvena. Taigi, darant prielaidą, kad pareiškėja neva pas notarą atsisakė priimti palikimą, nėra aišku, kodėl toks pranešimas buvo siunčiamas. Nėra jokių duomenų, kad notaras ėmėsi priemonių nustatyti pareiškėjos, kuri apie testamento, naujo testamento paskelbimą neturėjo jokios informacijos, tikrąją gyvenamąją vietą ir ėmėsi priemonių pranešti, kad ji turi teisę paveldėti. Vienintelis pranešimas buvo išsiųstas likus dienai iki sueinant terminui priimti palikimą. Notaras procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad nei senas, nei naujas testamentas nebuvo skelbiami kaip tai numato CK 5.33 str.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti prašymą grindė tuo, kad 2019 m. gruodžio 29 d vizito pas notarą metu nei pareiškėjai, nei notarų biurui nebuvo nežinomas naujojo testamento turinys ir kad senasis testamentas nebuvo pakeistas visa apimtimi, akcentavo, jog yra Izraelio pilietė ir daugybę metų gyvena Izraelyje, todėl jai nėra žinoma Lietuvos teisinė sistema, pažymėjo, kad nėra duomenų, jog senas ir naujas testamentai būtų paskelbti CK 5.33 str. nustatyta tvarka, o pranešimas, kuriuo pareiškėja informuojama apie seną testamentą ir naują testamentą bei teisę paveldėti buvo surašytas bei išsiųstas vieną dieną iki įstatyme nustato termino palikimui priimti pasibaigimo adresu, kuriuo pareiškėja negyvena. Pirmosios instancijos teismas teisingai pacitavo kasacinio teismo praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t.y. kad teismas spręsdamas tokio pobūdžio klausimą turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad šios reikšmingos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėtos.
17. Pažymėtina, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015).
18. Spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino visų pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių, apsiribodamas tik proceso dalyvių ir liudytojos teikusios pareiškėjai ir jos sūnui konsultaciją paaiškinimais apie jų vizitą notarų biure 2019 m. gruodžio 29 d. Nebuvo įvertintos aplinkybės susijusios su pareiškėjos elgesiu siekiant priimti palikimą, atsižvelgiant į individualius jos savybes (gyvenamąją vietą, kalbos supratimą). Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pareiškėja nusprendė nepriimti palikimo padarė neatsižvelgdamas į CK 5.60 str. 3 d. numatytą teisinį reglamentavimą, numatantį, jog įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
25. Atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė visapusiškai neišanalizavęs termino palikimui priimti atnaujinimui reikšmingų aplinkybių, todėl byla išnagrinėta neatskleidus jos esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios apimties aplinkybių, kurios įvardytos 16, 18 nutarties punkte aiškinimasis ir vertinimas ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų šalių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo ginčas bus išnagrinėtas iš esmės. Tai reiškia, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337, str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.