Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civiliniams ieškovams D. B. ir O. Š., perėmusiems po nukentėjusiosios M. A. mirties paveldėtas teises, jų atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2022 m. lapkričio 25 d. apie 10.57 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Žirmūnų gatve nuo Kareivių gatvės pusės link Žvalgų gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tai yra, antra eismo juosta priartėjęs prie ties Žirmūnų gatvės pastatu Nr. 143 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Žirmūnų gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją M. A., kuriai dėl patirto sužalojimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. L. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu „Volvo XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo troleibusas. Pravažiuodamas troleibusą, jis išvažiavo, tai buvo trumpas laiko tarpas. Jis stabdė ir sustojo pėsčiųjų perėjoje. Jis tik prilietė nukentėjusiąją, ir ši nugriuvo. Šalia buvo bordiūras. Nukentėjusioji nugriuvo ant to bordiūro. Jei būtų buvusi galimybė, jis būtų sustojęs toliau.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Teismas apibendrina, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo V. L. neatsargūs veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. L. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. L. padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkius padarinius nukentėjusiajai, tačiau jo, kaip vairuotojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl draudimo bendrovė apskaičiavo ir išmokėjo M. A. 8500 Eur neturtinės žalos, 130,01 Eur gydymo išlaidų ir 77 Eur kelionės išlaidų (t. 1, b. l. 70). Be to, V. L. iš karto po eismo įvykio sustojo ir suteikė nukentėjusiajai pagalbą. V. L. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 126), mokosi (t. 1, b. l. 127), dirba (t. 1, b. l. 83–85, 128–131), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 86), anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 79), vieną kartą baustas administracine tvarka už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, paskirta 10 Eur bauda sumokėta (t. 1, b. l. 80–82), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje V. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo draugės R. S. prašymas perduoti V. L. jos atsakomybei pagal laidavimą (t. 1, b. l. 188).

Laiduotoja neteista (t. 1, b. l. 175), dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 168‑172, 173–174), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 166, 181). Laiduotoja parodė, kad su V. L. ir jo šeima yra artimi draugai. Kartu keliauja, leidžia laiką, sutinka visas šventes, gimtadienius. V. L. šeima yra gera, padori, išauklėta, kultūringa. V. L. yra nuostabus vyras ir atsakingas tėvas, gerai išauklėjęs savo vaikus. V. L. yra paslaugus, tvarkingas. Šventes visada švenčia blaiviai, niekada nėra jokio alkoholio. Ateityje visą laiką bus šalia, o V. L. elgesys bus tinkamas. V. L. turėjo būti dėmesingesnis už vairo. Kalbėsis su juo apie atsargesnį vairavimą. V. L. visada klauso jos patarimų, atsižvelgia į jos nuomonę. Mano, kad šis įvykis bus jam labai didelė pamoka ir jis daugiau nenusikals. Šios aplinkybės leidžia laikyti R. S. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise <...> gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2 dalyje – teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, 2K-366/2008, 2K-121/2014).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, padarytas administracinis nusižengimas nebuvo grubus, bauda sumokėta laiku, kas rodo, jog asmuo nelinkęs sistemingai pažeisti nustatytas elgesio taisykles bei nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiosios M. A. atstovas advokatas pareiškė civilinį ieškinį 16500 Eur neturtinei žalai atlyginti – 260 Eur iš draudimo bendrovės ir 16240 Eur iš kaltinamojo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po eismo įvykio M. A. patyrė 183,30 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos vaistams ir gydymosi priemonėms pirkti, taip pat 25000 Eur neturtinę žalą, kurios dalį (8500 Eur) jau atlygino draudimo bendrovė. Neturtinės žalos dydis grindžiamas tuo, kad eismo įvykis įvyko dėl V. L. didelio neatsargumo, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie M. A. kaltę dėl eismo įvykio ir jo metu atsiradusių žalingų pasekmių, M. A. taikytas pakankamai sudėtingas chirurginis gydymas, po kurio seka pooperacinis gydymas ir reabilitacija. Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 2 d. stacionaro epikrizės nustatyta, kad po traumos apsunkintas M. A. mobilumas; skausmingi, ribotos amplitudės abiejų kubų sąnarių judesiai; riboti skausmingi kairio dilbio ir riešo judesiai; mobilumo sutrikimų nulemtas ribotas savarankiškumas, apsunkintas apsitarnavimas ir kasdieninės veiklos užduočių atlikimas; eina naudodamasi aukšta vaikštyne, stebimas šlubavimas; skausmingi kairės rankos judesiai; sutrikęs mobilumas, netaisyklinga laikysena, šlubavimas, nemoka lipti laiptais. Tokiu būdu M. A. sveikata ir darbingumas buvo sutrikdyti itin ilgam laikui, kurio metu ji negalės gyventi jai įprasto gyvenimo, patirs fizinį skausmą ir dvasinius sukrėtimus. M. A. yra visiškai vieniša, todėl savimi pasirūpinti turi pati. M. A. gyvena daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, kas dėl eismo įvykio tapo didele problema, nebegali rūpintis artimųjų kapais. M. A. iki įvykio sveikata nesiskundė, chroniškomis ligomis nesirgo, vaistų nevartojo, o dabar dėl nuolatinio skausmo ji turi kasdien vartoti vaistus, jaučia nuovargį, kamuoja aukštas kraujo spaudimas (t. 1, b. l. 116–120).

Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji M. A. (duomenys neskelbtini) mirė nuo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 177). Jos teisių perėmėjai yra D. B. ir O. Š. (t. 2, b. l. 12–14, 28), kurie pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 16–18) dalyje dėl civilinių ieškovų, tuo tarpu civilinio ieškinio dalykas ir pagrindas nebuvo keičiami.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašo nukentėjusiosios M. A. civilinį ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad patvirtina, jog aktualaus eismo įvykio dieną galiojo su draudiku buvo sudaryta transporto priemonės „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-6957901. Draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000000 Eur dėl žalos turtui. Draudikas 2023 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą atlyginti (ir atlygino) M. A. jos patirtą turtinę žalą – 130,01 Eur už vaistus ir 77 Eur kelionių išlaidų, taip pat 8500 Eur neturtinę žalą. Neturinės žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4–6 punktais, įvertinus medicininius dokumentus, taikytą gydymą, jo trukmę. Pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas; jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialinį teisingumą. Nurodė, kad M. A. kartu su civiliniu ieškiniu pateikta 2023 m. balandžio 14 d. epikrizė su diagnoze (duomenys neskelbtini) visiškai nepatvirtina priežastinio ryšio su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, todėl nėra tinkamas įrodymas civilinio ieškinio reikalavimams pagrįsti. 2022 m. lapkričio 28 d. stacionaro epikrizėje, aprašant šonkaulių, krūtinės ląstos, dubens kaulų, stuburo rentgeno tyrimą, nurodoma, jog „išreikšti <...> stuburo dalies degeneraciniai pakitimai“, kas reiškia organizmo ar jo dalių, funkcijų prastėjimą ar nykimą, taikytas konservatyvus gydymas, nukreipta reabilitacijai. (Duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 13 d. stacionaro epikrizėje nurodyta, kad išrašant: „(duomenys neskelbtini) pacientė kasdienės veiklos užduotis atlieka pilnai savarankiškai“. Taigi, draudikas tinkamai įvertino ir teisingai apskaičiavo M. A. padarytą neturinę žalą, todėl priteisti papildomą neturinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas yra teisinga satisfakcija už patirtus sužalojimus eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 139–140).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. lapkričio 28 d. stacionaro epikrizės nustatyta, kad M. A. po eismo hospitalizuota 2022 m. lapkričio 25–30 d., jai diagnozuotas kryžkaulio lūžis, gaktikaulio lūžis, stipinkaulio apatinės dalies lūžis, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas, dauginiai paviršiniai galvos sužalojimai, taip pat kitos antrinės hipertenzijos; pacientė tolimesniam gydymui išrašoma į slaugos ligoninę, o nuo 2023 m. sausio 9 d. į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146–147). M. A. į (duomenys neskelbtini) atvyko 2023 m. sausio 13 d., išvyko 2023 m. vasario 2 d. (t. 1, b. l. 148–149). Iš (duomenys neskelbtini)stacionaro epikrizės nustatyta, kad atvykusios M. A. yra skausmingi, ribotos amplitudės abiejų klubų sąnarių judesiai. Riboti, skausmingi kairio dilbio ir riešo judesiai. Mobilumo sutrikimų nulemtas ribotas savarankiškumas, apsunkintas apsitarnavimas ir kasdieninės veiklos užduočių atlikimas. Einant naudojasi aukšta vaikštyne, stebimas šlubavimas. Išrašymo metu M. A. padidėjo tolerancija fiziniam krūviui. Pagerėjo mobilumas – eina su vienu alkūniniu ramentu norimus atstumus lygia vietove, lauke, moka lipti laiptais, eina taisyklingai. Sumažėjo skausmas kairėje rankoje. Minimaliai padidėjo raumenų jėga kojose. Nežymiai padidėjo klubų sąnarių judesių amplitudės. Pacientė kasdieninės veiklos užduotis atlieka pilnai savarankiškai, lengviau atlieka smulkiosios motorikos reikalaujančias užduotis. Padidėjo aktyvių judesių amplitudės (t. 1, b. l. 148–149).

Iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2023 m. balandžio 14 d. epikrizės nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 121–123). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo nustatyta, kad M. A. (duomenys neskelbtini) mirė, mirties priežastis – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 177).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Aplinkybę, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta, patvirtina ne tik nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 19/2023 (01) M. A. nustatytų sužalojimų pobūdis ir sunkumas – odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, kairio stipinkaulio tolimojo galo lūžis, kryžkaulio dešinės šoninės masės lūžis, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai. Kaip jau buvo nurodyta, draudimo bendrovė atlyginio nukentėjusiajai 8500 Eur neturtinės žalos iš jos įvertintos 25000 Eur neturtinės žalos sumos. Atlygintos sumos dydį draudimo bendrovė apskaičiavo remdamasi Rekomendacijomis. Rekomendacijų 3 punkte įtvirtinta, kad žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius (nagrinėjamu atveju aktualus 4.3 punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis, nustatytas esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA); nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas <...> turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad aktualus eismo įvykis įvyko 2022 m. lapkričio 25 d., po eismo įvykio nukentėjusioji iki 2022 m. lapkričio 30 d. buvo hospitalizuota, po ko nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. vasario 2 d. buvo nukreipta reabilitacijai, tačiau 2023 m. balandžio 14 d. jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nuo kurio ji (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas sutinka su civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko dėl V. L. didelio neatsargumo, taip pat kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie M. A. kaltę dėl eismo įvykio ir jo metu atsiradusių žalingų pasekmių. Tačiau kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis civilinio ieškinio argumentų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį, yra pateikta selektyviai, t. y. aprašoma tik M. A. sveikatos būklė jai atvykus į (duomenys neskelbtini) (po traumos apsunkintas M. A. mobilumas; skausmingi, ribotos amplitudės abiejų kubų sąnarių judesiai; riboti skausmingi kairio dilbio ir riešo judesiai; mobilumo sutrikimų nulemtas ribotas savarankiškumas, apsunkintas apsitarnavimas ir kasdieninės veiklos užduočių atlikimas; eina naudodamasi aukšta vaikštyne, stebimas šlubavimas; skausmingi kairės rankos judesiai; sutrikęs mobilumas, netaisyklinga laikysena, šlubavimas, nemoka lipti laiptais), tačiau nutylima apie jos būklę iš minėto centro išrašant (M. A. padidėjo tolerancija fiziniam krūviui; pagerėjo mobilumas – eina su vienu alkūniniu ramentu norimus atstumus lygia vietove, lauke, moka lipti laiptais, eina taisyklingai; sumažėjo skausmas kairėje rankoje; minimaliai padidėjo raumenų jėga kojose; nežymiai padidėjo klubų sąnarių judesių amplitudės; pacientė kasdieninės veiklos užduotis atlieka pilnai savarankiškai, lengviau atlieka smulkiosios motorikos reikalaujančias užduotis; padidėjo aktyvių judesių amplitudės). Atitinkamai civiliniame ieškinyje daromos faktinės situacijos neatitinkančios išvados, kad tokiu būdu M. A. sveikata ir darbingumas buvo sutrikdyti itin ilgam laikui, kurio metu ji negalės gyventi jai įprasto gyvenimo, patirs fizinį skausmą ir dvasinius sukrėtimus.

Nepaisant to, kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, o būtent ir po jos išleidimo iš reabilitacijos centro, nes, kaip jau buvo nurodyta, M. A. fizinė sveikata, nors ir pagerėjo, tačiau nebebuvo tokia pati, kaip prieš eismo įvykį. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad nukentėjusiajai vos po kelių mėnesių po jos išleidimo iš reabilitacijos centro buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), po ko ji, (duomenys neskelbtini) mirė. Tai savo ruožtu reiškia, kad civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiosios gyvenimo kokybės suprastėjimas ir kiti pokyčiai (negalėjimas pasirūpinti artimųjų kapais, aukštas kraujo spaudimas, vaistų vartojimas, nuovargis) buvo objektyviai juntami neilgą laiką ir/arba nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje aptariamu eismo įvykiu ir dėl jo nukentėjusiosios patirtu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro teismui pagrindą konstatuoti, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl prašomos priteisti likusios 16500 Eur neturtinės žalos sumos yra pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiosios teisių perėmėjams D. B. ir O. Š. priteisia iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės po 500 Eur M. A. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios M. A. atstovas advokatas G. Petukauskas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo V. L. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, t. y. už susipažinimą su byla ir jos analizę, teisines konsultacijas, civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, pateikė šių išlaidų patyrimą patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 124–125). Taip pat atstovas advokatas G. Petukauskas, be kita ko, atstovaudamas civilinę ieškovę O. Š., pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad minėtas asmuo sumokėjo jam už teisines paslaugas 400 Eur (t. 2, b. l. 29). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje advokatas atstovavo nukentėjusiosios interesams bylos nagrinėjimo teisme metu, kur buvo pareikštas civilinis ieškinys, taip pat civilinės ieškovės interesams, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, priteisiant nukentėjusiosios teisių po jos mirties perėmėjams D. B. ir O. Š. iš kaltinamojo po 750 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, taip pat O. Š. 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Byloje kardomosios priemonės nepaskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

M. A. vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos teisių perėmėjams D. B. ir O. Š. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) iš (duomenys neskelbtini).

Priteisti D. B. iš V. L. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti O. Š. iš V. L. 1150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. L., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.