Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-462/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-03-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-25
Bylos Nr.
1A-168-462/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19676-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis
G. B.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-462/2015Proceso Nr. 1-01-1-19676-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,išteisintajam G. B.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. tuo, kad 2015 m. balandžio 5 d., apie 00.05 val., bute, (duomenys neskel, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė V. K. priklausantį 491 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Sumsung Galaxy S5“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir jį nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. iš nuotraukų atpažino G. B. kaip asmenį, kuriam buvo davęs telefoną ir kuris jo negrąžino. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. taip pat nuosekliai laikėsi savo parodymų. Vagystės faktą patvirtina ir paties išteisintojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė analogiškas aplinkybes nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms. Nukentėjusiojo V. K. parodymai apie įvykį (vagystę) yra nuoseklūs – jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė padaryto nusikaltimo aplinkybes, be to, byloje nebuvo nustatyta, jog jis būtų suinteresuotas apkalbėti G. B.. Nukentėjusiojo V. K. parodymus patvirtina, o išteisintojo G. B. parodymus paneigia atlikta pagrobto telefono „Samsung Galaxy S5“ IMEI kontrolė iš kurios matyti, jog tuo metu, kai buvo pagrobtas telefonas, iš nukentėjusiojo V. K. numerio niekam nebuvo skambinta. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat išreiškia poziciją, kad išteisintojo G. B. parodymai dėl jų nenuoseklumo turėtų būti vertinami kritiškai.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. B., rėmėsi liudytojo A. A. parodymais, teigdamas, kad A. A. patvirtino, jog G. B. nėra tas vyras, kuris perdavė jam užstatyti į lombardą telefoną. Tačiau savo sprendime teismas neaptarė ir nevertino aplinkybės, kad A. A., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie mobilaus ryšio telefono užstatymo į lombardą aplinkybes, teigė, jog asmens, kuris paprašė užstatyti telefoną, atpažinti negali, nes praėjo daug laiko.

Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad pirmosios instancijos teismas didesnę įrodomąją reikšmę nei nukentėjusiojo V. K. parodymams suteikė išteisintojo G. B. parodymams bei nevertino liudytojos V. Z. parodymų, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo V. K. ir liudytojo V. V. parodymų.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostata įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose (kasacinė nutartis Nr. 2K-436-697/2015).

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nukentėjusiojo V. K. parodymai skirtingose baudžiamojo proceso stadijose iš esmės buvo nuoseklūs, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tarp nukentėjusiojo V. K. parodymų ir išteisintojo G. B. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, jog nukentėjusysis jam buvo davęs telefoną paskambinti, kurį šis vėliau grąžino A. A., nes telefono savininkas tuo metu buvo kažkur išėjęs (t. 1, b. l. 185) iš esmės nėra loginių prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad A. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra minimas tiek nukentėjusiojo V. K., tiek liudytojo A. A. parodymuose (t. 1, b. l. 10, 16, 19), tačiau, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, A. A. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, o teisminio bylos nagrinėjimo metu to padaryti nebuvo įmanoma, nes jo buvimo vieta yra nežinoma (2015 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskelbta jo paieška kitoje baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 10-11).

Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas baudžiamosios bylos įrodymų vertinimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo A. A. nurodytomis aplinkybėmis, kad G. B. nėra tas vyras, kuris jam perdavė užstatyti į lombardą telefoną, tačiau neįvertino to, kad A. A., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog asmens, kuris paprašė užstatyti telefoną, atpažinti negali, nes praėjo daug laiko. Apygardos teismas, vadovaudamasis protingumo ir logikos kriterijais, sprendžia, kad šie apeliacinio skundo motyvai esminių prieštaravimų taip pat nesuponuoja, nes yra realu, jog hipotetinėje situacijoje asmens tam tikro objekto įsidėmėjimo lygis neleidžia atpažinti konkretaus objekto, tačiau leidžia atmesti tam tikrą objektą kaip negalimą variantą.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis G. B. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, G. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamiai apklaustas apie pavogto daikto požymius, vyro, kuris užstatė telefoną, išvaizdos požymius, lombardo, kuriame telefonas buvo užstatytas, tikslią vietą, adresą, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo patikrinti atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje, be to, siekiant nustatyti asmenį, kuris kartu su liudytoju A. A. užstatė nukentėjusiojo V. K. telefoną, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių patikrinti, ar lombardo patalpos yra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis. Šios aplinkybės lėmė situaciją, kad G. B. teisminio nagrinėjimo metu pakeitus duotus parodymus, jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės prarado įrodomąją vertę.

Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių (kasacinės nutartys Nr. 2K-40/2014; 2K-279/2008). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad išteisintasis G. B. pagrobė A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, todėl nuteisti jį remiantis prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Klaipėdos apygardos teisme gauti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kaip matyti, įstatymas numato galimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimą tik teismui pripažinus asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, o šiuo atveju, kaip matyti, prokurorės apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. išteisinamasis nuosprendis, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš išteisintojo G. B. nepagrįsti ir plačiau dėl šių prašymų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Aurelija SadauskaitėEduardas Maškevičius