Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), duomenų apie baustumą byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 22 d., teismo posėdyje Kauno apylinkės teisme, adresu Kęstučio g. 29, Kaune, J. R., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-5475-888/2016, teismui teikė tiesos neatitinkančius parodymus, apie tai, kad ji 2016 m. gegužės 31 d. patikrinimo metu nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomavosi soliariumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. parodė, kad kai vyko patikrinimas ji neturėjo sutarties ir individualios veiklos pažymėjimo. Melagingų parodymų nedavė, gal būt ne taip ją suprato. Tuo metu ji nebuvo išsiėmusi individualios veiklos pažymėjimo, kadangi nežinojo kaip jai seksis dirbti.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.1.-5475-888/2016 matyti, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu (b. l. 44-48) K. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė K. K., leido J. R. dirbti sutartą darbą įmonės naudai nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi F. K. apygardos teismo nutartimi Kauno aplinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimas nepakeistas ir K. K. nutarimas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo matyti, kad teismas liudytojos J. R. parodymus, jog 2016 m. gegužės 31 d. patikrinimo metu nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o iš UAB (duomenys neskelbtini) nuomavosi soliariumą, vertino kritiškai, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...> negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. J. R. padaryta veika atitinka ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Įvertinus ATPK 187² straipsnio (sankcijoje numatyta nuobauda nuo 289 Eur iki 868 Eur) ir ANK 224 straipsnio 2 dalies sankcijas (sankcijoje numatyta nuobauda nuo 300 Eur iki 860 Eur), todėl remiantis tuo kas išdėstyta, J. R. veika neperkvalifikuojama.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsniu, darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-5475-888/2016 esančio 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 38-41) liudytoja J. R., įspėta dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad darbo sutarties nebuvo, buvo nuomos sutartis. Ji nuomavosi iš (duomenys neskelbtini) soliariumus ir mokėdavo (duomenys neskelbtini) už nuomą.

Liudytojos J. R. paaiškinimus paneigė nuoseklūs, ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir liudytoju teismo posėdyje apklausto A. B., VDI atstovės R. B. parodymai.

Įvertinus išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą K. K. atžvilgiu, nebuvo paneigtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-5475-888/2016 nustatytos aplinkybės, todėl yra pilnai įrodyta, jog J. R., apklausiama liudytoja, viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje K. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, ir būdama pasirašytinai įspėta apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tyčia ir suvokdama savo veiksmus, pateikė neteisingus duomenis, todėl konstatuotina, kad J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, todėl yra baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Duomenų apie J. R. galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 – 288 straipsniais,

nutarė:

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą –289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.