- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-621-341/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00690-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- S.K.
- Atsakovas
- A.S.
- Trečiasis asmuo
- notarei V, Vilniaus rajono 4-ajam notarų biurui, Vilniaus rajono 6-ajam notarų biurui
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei A. S., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 4-ajam notarų biurui ir Vilniaus rajono 6-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė (b.l.33-36), kad 2009-11-13 mirė ieškovės S. K. sesuo V. S., gimusi 1934-08-10. Ieškovės sesuo iki savo mirties visą savo gyvenimą gyveno viena Vilniaus rajono savivaldybės Pagirių seniūnijos D. L. kaime, jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name su pagalbiniais statiniais. Sesuo įstatymų nustatyta tvarka santuokos įregistravusi nebuvo, vaikų neturėjo. Po sesers mirties įpėdiniai pagal įstatymą galėjo būti įpėdinės palikėjos seserys - ieškovė S. K. ir kitos seserys - S. L., kuri mirė 1998-07-04 bei J. P., kuri mirė 1984-04-03, o taip pat ieškovės mirusios sesers S. L. duktė A. S., gim. 1976-05-16. Testamentu ieškovės sesė V. S. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko sesers S. L. dukteriai A. S.. Tačiau nors 2005-04-22 Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarės testamente yra formaliai įrašyta, kad ieškovės sesuo V. S. testamentą sudarė būdama veiksni, ieškovė įsitikinusi, kad nors ir būdama veiksni V. S. savo veiksmų reikšmės suprasti ir tinkamai jų valdyti negalėjo, kadangi ji, nemokėdama rašyti, būdama labai silpnos sveikatos, dar buvo priklausoma ir užvaldyta tiesioginės dukterėčios A. S. psichologinės, o kartais ir fizinės įtakos. Ši įtaka pasireiškė tuo, kad mirusiosios dukterėčia pas nusenusią tetą atvažiuodavo labai retai - tik jos senatvės pensijos gavimo dieną, o atvykusi ja nesirūpindavo, o priešingai - po tokių dukterėčios apsilankymų pensijos V. S. nebeturėdavo, nenorėdavo atvirai bendrauti su ieškove, nes buvo dukterėčios gąsdinama, jog jei ši bendraus su ieškove, tai dukterėčia pas ją nebesirodys bei ja nebesirūpins. Dukterėčia besilankydama pas tetą jos namų nesutvarkydavo, gerbūviu nesirūpindavo. Ieškovė su savo sūnumis rūpinosi sesers V. S. palaidojimo rūpesčiais ir asmeniškai ieškovė iki paskutinio cento, savo lėšomis padengė visas buvusias sesers laidojimo išlaidas. Ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2005-04-22 Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės patvirtintą V. S. testamentą registro Nr.2643.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad palikėja mirė 2009 metais, o sandoris buvo sudarytas 2005 metais, t.y. prieš 4 metus. Palikėjos sveikata buvo prasta ir sandorio sudarymo metu, ir po sandorio sudarymo nepagerėjo, nes ja tinkamai nebuvo rūpinamasi. Todėl būdama veiksni, bet dėl silpnos sveikatos, dukterėčios psichologinės ir fizinės įtakos, palikėja nesugebėjo išreikšti tikrosios savo valios, bei sudarė sandorį, kuris prieštarauja sandorio esmei. A. S. nesirūpino V. S., ji buvo apleista, nes visus jos pinigus valdė dukterėčia.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l. 80-81) nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės. Nuo pat vaikystės atsakovę siejo glaudūs giminystės ryšiai su jos teta V. S.. Kas vasarą ji važinėdavo į kaimą pas tetą per atostogas, lankydavosi pas ją ir kitu metų laiku. Teta buvo vieniša, gyveno viena. Jai senstant, atsirado ligų dėl kurių jai tapo sunku pačiai tvarkytis. Nuo 2000 metų atsakovė pastoviai padėdavo ir rūpinosi ja. Dažnai ją lankydavo, pirkdavo vaistų, veždavo pas gydytoją į polikliniką T. V., pasiimdavo į savo šeimą per šventes. Teta patikėdavo jai tvarkyti jos sąskaitą banke bei visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės į žemę grąžinimu, suteikdama jai atitinkamus įgaliojimus. Atsakovė nebuvo jos globėja, tarp jų nebuvo sudaryta rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurias atsakovė būtų prisiėmusi sutartinius įsipareigojimus. Tiesiog atsakovė stengėsi rūpintis ja kaip artimu žmogumi ir giminaite. Iki pat mirties V. S. ne tik kad nebuvo pripažinta neveiksnia teismo tvarka, bet būdama neraštinga buvo sveiko proto bei geros atminties, visada suprasdavo savo veiksmų reikšmę. Per 2005-2009 metų laikotarpį teta 3 kartus lankėsi pas notarą, bet notarei nė karto nekilo jokių abejonių dėl jos protinių sugebėjimu ar veiksnumo. Be to, kiekvienas notarinis veiksmas buvo vykdomas dalyvaujant liudytojams, kurie gali patvirtinti , kad teta pilna apimtimi suprasdavo savo veiksmų prasmę ir pasekmes. V. S. 2005-04-22 d., būdama veiksni, sudarė testamentą atsakovės naudai laisva valia. Toks jos sprendimas buvo logiškas ir natūralus, nes vaikų ar vaikaičių ji neturėjo, kiti giminaičiai jos nelankydavo, todėl ir nusprendė palikti savo turtą atsakovei, jos dukterėčiai. I. S. K. labai retai atvažiuodavo pas savo seserį V. S., nes jos blogai tarpusavyje sutardavo.
Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad paskutiniu metu atsakovė negalėjo rūpintis V. S., nes sirgo. Šiaip ir iki testamento surašymo ir po rūpinosi V. S., tvarkė jos namo stogą. Pati V. S. pareiškė, kad nenori namą palikti seseriai, nes pyksta ant jos.
Tretysis asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį (b.l.90-91) nurodė, kad prieš 2005-04-22 testamento patvirtinimą buvo patikrinta testatorės tapatybė, veiksnumas bei jos tikroji valia bei atlikus jos apklausą buvo nustatyta, kad testatorė yra veiksni, pilno proto, geros atminties, o jos sveikatos sutrikimai neturi įtakos jos gebėjimui sudaryti testamentą ir išreikšti savo tikrąją valią. Taip pat buvo nustatyta, kad testatorė yra beraštė. Gavusi žodžiu išreikštą testatorės prašymą, kad testamentą už ją pasirašytų kitas asmuo, testamentas buvo sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.29 straipsnyje nustatyta tvarka. Testatorės veiksnumą ir tikrąją valią savo parašais patvirtino ir liudytojai, dalyvavę sudarant testamentą. Todėl 2005 metų balandžio 22 dienos testamentas, Nr. 2643, kuriuo testatorė visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei, buvo patvirtintas jai, notarei V. P., įsitikinus, kad testatorė, testamento sudarymo metu buvo veiksni, suprato testamento teisines pasekmes ir jų norėjo. Patvirtinto testamento turinys atitiko tuo metu (t. y. 2005-04-22) išreikštą testatorės tikrąją (vidinę) valią. Ieškovės teiginiai, kad testatorė buvo užvaldyta atsakovės psichologinės, o kartais ir fizinės įtakos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.18 straipsnis numato, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Aplinkybės, kad testatorė buvo atsakovės neprižiūrėta, palikta vieniša ir apleista, negali būti pagrindu pripažinti testamentą negaliojančiu, nes testatorė visą savo turtą paliko atsakovei be jokių sąlygų ar išlygų. Faktas, jog testatorės sveikata buvo bloga taipogi nedaro testamento negaliojančiu.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad prieš tvirtinant testamentą ilgai kalbėjosi su testatore bei įsitikino, kad senutė labai gerai suprato savo veiksmus. Senutė suprato lietuviškai ir rusiškai. Senutė sakė, kad neturi kas ja rūpintųsi, todėl jai buvo išaiškinta galimybė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį arba dovanojimo sutartį, bet supratusi, kad pasikeitus aplinkybėms testamentas gali būti keičiamas, ji atsisakė.
Liudytoja M. M. parodė (b.l.151-152), kad dirba Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos seniūne nuo 2000 metų iki dabar. Pažįsta V. S. nuo senų laikų, nes ji pastoviai dirbo kolūkyje. Niekas jos neprižiūrėjo, ji neturėjo giminių, todėl pagal galimybes seniūnija jai padėdavo. Daugiausiai pas ją apsilankydavo kaimynė J. M.. Seserį S. S. pamatė tik jai mirus, kai ieškojo kas ją palaidos. Prieš mirtį lankėsi pas V. S., ji buvo apleista ir nieks ja nesirūpino, todėl siūlė jai atsigulti į slaugos ligoninę. Apsilankymų metu ji viską gerai suprato, bendravo normaliai. V. S. nesikreipė į ją dėl testamento pakeitimo.
Liudytojas G. K. parodė (b.l.152), kad ieškovė yra jo mama. Motina prižiūrėjo V. S.. Matė, kad 2004-2005 metais V. S. buvo apleista, silpnos sveikatos. Iš pačios V. S. žodžių ir kaimynų pasakojimų suprato, kad A. S. atvažiuodavo tik pensijos gavimo metu. Maistą V. S. pirko kaimynė. Pats atvažiuodavo pas V. S. porą kartų į mėnesį, jo motina kartą į mėnesį.
Liudytojas R. K. parodė (b.l.152), kad ieškovė yra jo mama. Paskutiniu laiku- 2008-2009 metais, teta atrodė prastai. Pas tetą anksčiau lankydavosi, tačiau negalėdavo užeiti, nes kieme bėgiojo vilkšuniai. Pati teta skundėsi, kad negali išeiti į kiemą, į parduotuvę dėl šunų. A. S. atvažiuodavo pas tetą tik pensijos. V. S. buvo tiesiogiai priklausoma nuo A. S. valios.
Liudytojas L. K. parodė (b.l.152), kad atsakovė yra šeimos draugė. Su S. šeima bendrauja seniai. Močiutė pasitikėjo A. S., prašė prižiūrėti ją, surašė jai įgaliojimą tvarkyti žemės dokumentus, paskui testamentą. Pats nuvežė močiutę iki notaro įgaliojimui surašyti. Ant testamento yra jo parašas. Neatsimena tiksliai kas jį pakvietė dalyvauti tvirtinant testamentą. Tvirtinant testamentą notarė jam išaiškino tvarką ir paprašė pasirašyti. V. S. pažįsta, jis irgi buvo pas notarą. Z. G.-jo uošvė. Notarė V. S. užduodavo klausimus rusų kalba, o ji į juos atsakinėdavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2005-04-22 testamentu, patvirtintu Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P., V. S., .(duomenys neskelbtini) visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei A. S., .(duomenys neskelbtini) Kadangi V. S. buvo beraštė, jai asmeniškai prašant bei dalyvaujant liudytojams V. S. ir Z. G., testamentą už ją pasirašė L. K. (b.l.98). Testamentinė įpėdinė-atsakovė, palikimą priėmė, kreipdamasi į Vilniaus rajono 6-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo pagal testamentą liudijimo išdavimo (b.l.95,101). Iš pažymėjimo apie palikimo priėmimo fakto registravimą testamentų registre matyti, kad palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2010-02-03 (b.l. 101).
Pagal CK 5.15 straipsnio prasmę, testamento negali sudaryti asmenys, kurie nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir padarinių, tai yra asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, tačiau tai nereiškia, kad tik teismo pripažintiems neveiksniai asmenims taikomi tokie apribojimai sudaryti testamentą. Testamentas visų pirma yra valinis testatoriaus aktas, kuriuo jis atlieka tam tikrus patvarkymus dėl savo turto, turtinių ar neturtinių teisių ar pareigų po savo mirties. Taigi, nesant testatoriaus suvoktos ir tikros valios, tokia valia, nors ji formaliai išreikšta rašytine forma, negali būti laikoma tikra. Asmens būklė, kai jis negali suvokti savo veiksmų esmės, reikšmės ir padarinių gali susidaryti dėl ligos, alkoholio, narkotikų, psichotropinių ir kitokių cheminių medžiagų vartojimo, tokią asmens, kuris nors ir nepripažintas teismo neveiksniu, būklę gali lemti ir kitokios priežastys - išgyvenimai, stresinės situacijos, skausmas, netektys ir kt. Todėl tvirtinant oficialiuosius testamentus būtina įsitikinti, ar testatorius adekvačiai suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais, t.y. šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos CK 1.86 straipsnį.
Reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu ieškovė grindžia sesers nemokėjimu rašyti, nesugebėjimu suprasti savo veiksmų dėl sveikatos būklės ir tiesioginės priklausomybės nuo atsakovės A. S..
Iš Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Centro poliklinikos 2011-02-15 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad testatorė 2004-05-07 – 05-16 sirgo širdies liga; 2004-11-09 – 11-18, 2004-11-18 – 12-17 galvos smegenų infarktu, 2005-03-23 – 04-01 kardialiniu (širdies) nepakankamumu, 2005-12-20 – 12-30 plaučių tromboembolija (b.l.119). Teismo posėdžio metu apklausta Pagirių seniūnijos seniūnė M. M. parodė, kad jai lankantis pas V. S. ji viską gerai suprato, bendravo normaliai, kas patvirtina, kad net iki 2009 metais buvo sveiko proto. Iš testamentą už V. S. pasirašusio L. K. bei pačios notarės V. P. paaiškinimų matyti, kad V. S. pati nurodė, kam palieka savo turtą, jai buvo išaiškinta galimybė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos arba dovanojimo sutartį, kad V. S. su visais bendravo normaliai, jokių abejonių dėl jos psichikos, jos atžvilgiu galimo psichologinio priklausymo nei vienam iš ten buvusių nekilo. Minėto liudytojo bei notarės V. P. parodymais teismas netikėti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad VšĮ Centro poliklinikos 2011-02-15 išraše nurodytos ligos ar kitos ligos realiai įtakojo V. S. psichikos būklę taip, kad testamento sudarymo metu (2005-04-22) ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, buvo psichologiškai priklausoma.
Pagal CK 5.29 str. nuostatas, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo aplinkybių, kad testatorė V. S. buvo beraštė. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas L. K., kuris dalyvavo tvirtinant testamentą bei pasirašė už V. S.. L. K. buvo išaiškinta testamento tvirtinimo bei pasirašymo už testatorę tvarka. Iš ginčijamo testamento turinio matyti, kad L. K. pasirašant už testatorę dalyvavo du liudytojai – V. S. ir Z. G.. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtų asmenų dalyvavimas tvirtinant testamentą neatitiko testatorės valios. Teismo posėdžio metu apklausta testamentą patvirtinusi notarė patvirtino, kad testatorė V. S. mokėjo lietuvių bei rusų kalbas; liudytojas L. K. paaiškino, kad tvirtinant testamentą su testatore buvo kalbama rusų kalba. Vien tai, kad V. S. nebuvo raštinga, nemokėjo vienos ar kitos kalbos negali būti patys savaime laikomi faktoriais įtakojančiais jos valią ar gebėjimą suprasti savo veiksmus sudarant testamentą. Todėl darytina išvadą, kad notarei, įsitikinus, kad dėl neraštingumo V. S. negali pati pasirašyti testamentą, bei dalyvaujant pačiai testatorei bei dviems liudytojams pateikus testamentą pasirašyti kitam asmeniui – L. K., testamentas buvo pasirašytas esant testatorės V. S. valiai dėl tokio veiksmo, todėl sudarytas ir pasirašytas tinkamai. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT 2007-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–135/2007).
Ieškovės argumentai, kad V. S. buvo priklausoma ir užvaldyta dukterėčios A. S. psichologinės ir fizinės įtakos niekuo nepagrįsti, išskyrus pačios ieškovės samprotavimus ir jos sūnų G.ir R. K., kurie gali būti suinteresuoti duoti palankius ieškovei paaiškinimus bei kurių parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, parodymais. Iš byloje esančių 2009-09-18 ir 2009-11-10 Buities tyrimo aktų (b.l.21-22) matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovė nesirūpino V. S., ji buvo visiškai apleista ir ligota; vienintelis žmogus, kuris ja rūpinosi buvo kaimynė H. M.. Tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausta Pagirių seniūnijos seniūnė M. M., nurodydama, kad V. S. niekas neprižiūrėjo, todėl pagal galimybes seniūnija jai padėdavo; daugiausiai ja rūpinosi kaimynė J. M.; seserį S. S. pamatė tik mirus V. S., kai ieškojo žmonių, kurie galėtų ją palaiduoti. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, kad testatorė V. S. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Taigi testatorė suprato testamento reikšmę ir jo turinį bei testamentas buvo pasirašytas kito asmens esant testatorės valiai dėl tokio veiksmo, todėl testamento pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti nėra pagrindo.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės interesus atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė J. D., tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys patirtų išlaidų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei nesprendžiamas.
Iš ieškovės priteistina 21,80 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l.55, pažyma apie pašto išlaidas) (CPK 88, 96 str.).
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. K. .(duomenys neskelbtini) 21,80 Lt (dvidešimt vieną litą 80 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.