Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, su sugyventine auginantis tris vaikus, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis , teistas 2015-11-T. T. rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. galutine 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2016 m. kovo 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyčia du kartus laidu sudavė savo mažamečiui sūnui A. J., gim. 2009-10-21, per kairę koją, padarydamas nukentėjusiajam A. J. poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad grįžus į namus, žmona virtuvėje sūnui A. J. įpylė sriubos, bet jis pradėjo taškyti tą sriubą. Jis pradėjo ant jo šaukti. Žmona pradėjo šaukti ant jo. S. A. pradėjo verkti, nes išsigando, kad šaukiama. Viskas vyko virtuvėje. Namuose yra pilna įrankių dėžė, vaikai galėjo patys save susižaloti bežaisdami su kabeliais - vaikai pasiimdavo jo laidus, mosikuodavo jais. Namuose yra aštrių kampų, o kai vaikai siunta, tai galėjo ir užsigauti. S. A. yra 6 metai, sūnui G. 4 metai, dukrai A. 10 mėnesių. Mes prieš tai su A. žaidė svetainėje, jam ten įspyrė, nesistengė sužaloti sūnaus. Šiuo metu gydosi nuo nervų, negirtauja, su vaiku žaizdamas jam į užpakalį nebespardo. Vaikas mokykloje pasakė, kad jį sumušė, bet jis daug ir pameluoja. Šiuo metu draugo namą remontuoja, jis už tai moka pinigus. Nori gyventi, užauginti vaikus, išleisti juos į mokslus.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei patvirtintais įrodymais:

Nukentėjusysis A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-03-08, laiko nežino, jo tėvelis D. J. jam spyrė iš kojos į sėdmenis vieną kartą, trenkė su telefono laidu per dešinę koją dėl to, kad nesuvalgė lėkštę sriubos. Dėl sumušimo verkė, juto skausmą. Tėtis yra smurtavęs ir anksčiau (b.l. 6).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos A. J. paaiškino, kad namuose, kai jis jau buvo po mokyklos, nevalgė sriubos, tėvas jį mušė, sudavė pilku laidu du kartus į kairę koją, žemiau užpakalio. Jis pradėjo verkti, jautėsi blogai, tėtis tai darė skaudžiai (b. l. 8-9).

Liudytoja J. D. parodė, kad yra diplomuota socialinė pedagogė-psichologė. Tą dieną A. mokytoja E. atvedė A. pas ją į kabinetą, nes jis smurtavo prieš kitus vaikus. A. norėjo nukreipti mintį nuo tos situacijos kas vyko klasėje, todėl pasakė, kad jis vakar pabėgo iš namų. Kai paklausė kodėl, jis nelabai ką paaiškino. Paskui jo paklausė ar jam kliuvo už tai, kad pabėgo iš namų. Jis iš pradžių sakė, kad jam nieko nebuvo. Paskui jie kartu žaidė kabinete ir jo vėl paklausė, ar jam nieko neatsitiko. Klausė ar jis negavo barti ar mušti už tai, kad pabėgo iš namų. A. pasakė, kad gavo. Paklausė ar su diržu gavo mušti. Vaikas pasakė, kad su laidu. Tada jį apžiūrėjo kartu su kolege. Pamatė gelstelėjusią, žalstelėjusią kraujosruvą ant vaiko dešinės kojytės iš priekinės pusės. Galėjo ant kairės kojos kraujosruvos nepastebėti, nes vaiką apžiūrėjo labiau iš priekinės pusės. Ties antakiu buvo kraujosruva, bet vaikas sakė, kad antakį prasikirto į palangę. Anksčiau sužalojimų ant A. kūno nėra pastebėjusi. Po to informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Vaikas turi elgesio ir emocinių sunkumų. Elgesyje dominuoja opozicinis neklusnumas. Neturi suformuotų bendravimo įgūdžių, nemoka užmegzti kontakto. Pirminiai įgūdžiai formuojasi šeimoje. Nuo rugsėjo mėnesio bando lavinti A. elementarius socialinius įgūdžius. Nemano, kad A. yra fantazuojantis vaikas. K. A. kalbėdavo kas vyksta namuose, tai tie faktai ir pasitvirtindavo. Kai buvo skriaudžiama mama, ir jis dar anksčiau buvo pabėgęs iš namų, tai dvi savaites perklausė A. vis tą istoriją. Jis visada vienodai pasakojo, nekeisdamas žodžių. Įgūdžiai susiformuoja iš to, ką vaikas mato savo aplinkoje ir kaip jis elgiamasi su juo. Mamai buvo siūloma lankyti socialinių įgūdžių kursus, ji teigė, kad neturi galimybių, nes turi dar du mažesnius vaikus.

Nukentėjusiojo A. J. įstatyminė atstovė R. J., pasinaudodama BPK 82 str. 2 d. suteikta teise, atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad kovo 9 d. ryte ji rengė savo sūnų A. J., gim. 2009 m., matė, kad ant A. šlaunies yra dvi rausvos juostos. Iš kur jos atsirado, nežino (b. l. 27).

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. A. paaiškino, kad ši šeima nuo 2015-11-02 įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Įrašymo į apskaitą priežastys - gauti pranešimai iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje. Šioje šeimoje smurto apraiškos ganėtinai dažnos. Buvo smurtas ir prieš R. J.. Jau 2015 m. vasarą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. J. sužalojimo, nes kolegės, kurios tiesiogiai bendravo su vaiku, pastebėjo smurto požymių ant vaiko kūno. Vaikas ir pats pasakė, kad jį mušė tėtis. Vaiko mama R. J. visais atvejais aktyviai gina D. J.. Ir smurto prieš ją pačią atveju ji teigė, kad to nusipelnė. Visuomet teigia, kad vaikas pats susižalojo. Tai jiems kelia nerimą. Už tai, kad motina nepranešė dėl smurto prieš vaiką, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir teismo nutarimu ji buvo nubausta administracine tvarka už motinos pareigų nevykdymą. Vaikas buvo laikinai apgyvendintas vaikų globos namuose, o paskui grįžo į šeimą. Abu tėvai turi keisti požiūrį į vaikų auklėjimą. Jei smurto atvejai kartosis, yra įstatymo numatyta teisė paimti vaikus iš šeimos ir nustatyti jiems globą.

Iš 2016-03-10 Valstybinės teismo medicinos T. T. poskyrio teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. G 65/16(11) matyti, kad A. J. kairės šlaunies vidurinio 1/3 vidiniame-užpakaliniame paviršiuje yra melsvos spalvos, kilpos pavidalo poodinė kraujosruva 0,6 cm platumo, 15 cm ilgio. Dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16).

Teismui įvertinus aptartus įrodymus darytina neabejotina išvada, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš mažametį sūnų A. J.. Nukentėjusysis T. T. AVPK tyrėjui ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos nuosekliai, net keletą kartų, patvirtino esmines aplinkybes, o būtent: jam tėvas du kartus sudavė telefono laidu per kairę koją; jį mušė dėl to, kad nevalgė sriubos; jam sumuštą vietą skaudėjo, jis verkė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinkantys kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taip pat ir specialisto išvadoje nustatytiems nukentėjusiojo sužalojimams. Liudytoja, psichologo išsilavinimą turinti pedagogė J. D., nukentėjusįjį A. J. pažįstanti nuo 2015 m. rugsėjo mėn. ir nuolatos su juo bendraujanti, patvirtino, kad A. nėra fantazuojantis vaikas. Jis ir anksčiau buvusius smurto šeimoje atvejus visada pasakojo vienodai, nekeisdamas žodžių.

Kritiškai vertintinos kaltinamojo versijos, kad vaikai galėjo patys save susižaloti bežaisdami su kabeliais ar užsigauti į namuose esančius aštrius kampus. Iš šeimos aplankymo akto (b.l. 36) matyti, kad R. J. ir D. J. turi tris vaikus: A., gim. 2009-10-21, G., gim. 2012-12-19 ir A., gim. 2015-08-05. Akivaizdu, kad įvykio metu tik 3 m. 3 mėn. amžiaus buvęs Gabrielius, juo labiau kelių mėnesių A., neturėjo tiek fizinės jėgos, kad laidu suduodamas A., sukeltų jam ne tik fizinį skausmą bet ir padarytų aiškiai matomus sužalojimus. Įvertinant sužalojimų pobūdį, tai yra kilpos pavidalo poodinę kraujosruvą 0,6 cm platumo, 15 cm ilgio, akivaizdu, kad toks sužalojimas negalėjo atsirasti pačiam A. užsigavus į namuose esančius aštrius kampus, o padaryti būtent kaltinime nurodytu įrankiu – laidu. Tokią galimybę nustatė ir ekspertas.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino mažametį. Iš visumos įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką, t.y. jis nežymiai sutrikdė sveikatą tyčia du kartus laidu suduodamas savo mažamečiui sūnui A. J., gim. 2009-10-21, per kairę koją, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais sukels mažamečiui fizinį skausmą ir to norėjo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas už dvi smurtavimo prieš sugyventinę veikas, naują smurtinį nusikaltimą padarė nepasibaigus 2015-11-T. T. rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtam 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo terminui (b.l. 63-64), yra duomenų apie jo užsienyje padarytą nusikalstamą veiką (b.l. 60-61). Kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe ir dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams (b.l. 65-69). Jo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybė, kad D. J. prisipažino, neva žaisdamas, įspyręs sūnui, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi dėl įspyrimo sūnui D. J. nėra kaltinamas, nes iš mažamečio A. J. paaiškinimų matyti, kad šis kaltinamojo veiksmas jam fizinio skausmo nesukėlė. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamojo šeima yra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. Šioje šeimoje smurto apraiškos ganėtinai dažnos. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, kaltinamojo sugyventinė R. J. besąlygiškai visais atvejais, kai fiksuojama kaltinamojo smurtavimo šeimoje atvejai, gina kaltinamąjį, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji patiria ne tik fizinį, bet ir nuolatinį kaltinamojo psichologinį smurtą. Tokia situacija šeimoje nėra toleruotina, nes kaltinamasis joje jaučiasi nebaudžiamas, mano turįs teisę sūnų Aironą ir sugyventinę mušti dėl bet kokio preteksto, net paties mažareikšmiškiausio, kaip ir šiuo atveju – dėl to, kad sūnus nenorėjo valgyti sriubos. Pažymėtina, kad kaltinamojo smurto atvejai prieš šeimos narius atvejai dažni, net trys kartai per mažiau kaip devynis mėnesius.

Už LR BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismo nustatytų aplinkybių pagrindu, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2015-11-T. T. rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, minimu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį pakeistus į laisvės atėmimo bausmę BK 65 str. 1 d. 1) p., b) p.p. pagrindu ir pridėjus prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Bausmę D. J. skirtina atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, D. J. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš T. T. AVPK naudai 13,19 eurų (b.l. 38) psichologo kelionės išlaidoms į mažamečio A. J. apklausą apmokėti (BK 103, 104, 105 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., 6 d. 1 p., 7 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d. ir skirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1) p., b) p.p., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2015 m. lapkričio 20 T. T. rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. J. nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. T. T. AVPK naudai 13,18 Eur (trylika eurų ir 18 ct), įpareigojant šią sumą pervesti T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. rajono apylinkės teismą.