Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. birželio 26 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal 123 str. 1 d. 28 Eur bauda, pagal 124¹ str. 2 d., 28 Eur bauda, pagal 124¹ str. 8 d., įspėjimu, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus paskirta galutinė nuobauda - 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad 2015 m. gegužės 4 d., 20.59 val., J. T. – Vaižganto gatvėje, Svėdasų mstl., Anykščių r., vairavo automobilį FORD TRANSIT FT 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be valstybinės techninės automobilio apžiūros, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 2,27 promilių girtumo laipsnis), išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į važiuojamąją dalį važiavo per šaligatvį, be to, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 126 str. įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata.

Nagrinėjamu atveju R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus 2,27 promilių girtumas, nors apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą ir teismo konstatuotus faktus, laikosi tos pačios versijos, jog jis alkoholį vartojo grįžęs į namus.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, aukštesnės instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. S. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., 124¹ str. 2, 8 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. S. padarė jam inkriminuotus pirmiau nurodytus teisės pažeidimus, o apeliaciniame skunde dar kartą pakartojama versija, kad jis automobilio būdamas neblaivus nevairavo, kad alkoholį vartojo sugrįžęs iš Svedasų, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, todėl vertinama tik kaip apelianto bandymas išvengti atsakomybės. Vien tai, kad apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados netenkina apelianto norų bei jo interesų, savaime nereiškia, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūno R. S. teisme duotais parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (jo tarnybinį pranešimą, garso įrašus), ir kurie visumoje, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų apelianto padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą. Policijos pareigūnas aiškiai ir detaliai paaiškino, kada buvo gautas pranešimas apie pažeidimą (20. 59 val.), kokiu būdu - pagal kelyje matomus dyzelinio kuro pėdsakus už 3,8 km. surado automobilį ir jo vairuotoją (apie 21. 09 val.). Policijos pareigūnas nėra kaip nors susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnas būtų šališkas, turėtų pagrindą apeliantą apkalbėti ar suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti jį nebūtų teisės pažeidimų padarymu, taip pat nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. S.. Policijos pareigūnai atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų fiksavimas, todėl netikėti teisme gautu paaiškinimu, abejoti pareigūno parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo jokio pagrindo. Policijos pareigūnas R. S. nurodė, kad gavę pranešimą labai greitai atvyko į vietą, iš kurios buvo gautas pranešimas. Joje pamatę aiškius išsiliejusio kuro pėdsakus pradėjo persekiojimą. Kaip vėliau patys nustatė, pėdsakais sekė 3, 8 km. Šie duomenys neleidžia abejoti policijos pareigūno teismui pateiktu paaiškinimu, kad vairuotoją surado per apytiksliai 8 minutes, o tuo pačiu paneigia Pažeidėjo paaiškinimą, kad juos policijos pareigūnai surado po 30 minučių. Be to, šie policijos pareigūno teisme duoti parodymai sutampa su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis R. V. sulaikymo aplinkybėmis, bei su pateiktomis foto nuotraukomis, pradedant nuo Anykščių r., Svedasų mst., J. T. – Vaižganto g. 18 namo, kur užfiksuotas apie 22 cm. aukščio šaligatvis ir nuo jo kelio danga einantis dyzelinio kuro šleifas, vedantis link Daujočių kaime stovinčio mikro autobuso Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat foto nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad automobilyje buvo laikomi tik pilni ir tušti alaus buteliai (b.l. 13 – 16) bei techninio eismo įvykio apskaitos pažyma, kurioje nurodytas įvykio įregistravimo laikas – 20. 59 val., pajėgų išsiuntimo laikas – 21. 01 val., atvykimo laikas – 21. 09 val., baigimo laikas – 21. 38 val. (b.l. 17). R. S. blaivumo testas (b.l. 3) patvirtina, kad šis testas buvo atliktas 21. 48 val. Testo laiką sulyginus su pateiktais garso įrašais ir jų turiniu yra akivaizdu, kad policijos pareigūnai R. S. nustatė per aštuonias, o ne kaip teigia Pažeidėjas – per trisdešimt, minučių. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais...<..>, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). Taigi be jau paminėtų įrodymų, kuriais rėmėsi pirmos instancijos teismas, buvo įvertinti ir teismui pateikti garso įrašai (b.l. 26), kuriuose užfiksuoti duomenys visiškai sutampa su policijos pareigūno teismui pateiktais paaiškinimais. Visų pirma iš pranešimo apie įvykį turinio matyti, kad asmenys, kurie sėdo į automobilį ir išvažiavo pervažiuodami šaligatvio bordiūrą, yra visiškai girti. Kadangi Pažeidėjas neneigia vykęs į parduotuvę, be to, neneigia važiavęs per šaligatvio bordiūrą sugedus atbulinei pavarai, vertinant visų duomenų visetą, pirmos instancijos teismo išvada, kad R. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus ir ne mažesnio girtumo laipsnio koks buvo nustatytas 21. 48 val., yra visiškai pagrįsta. Tai, kad asmuo, pranešęs apie eismo įvykį nebuvo apklaustas, draudimas remtis įrašu, kaip įrodymų šaltiniu, neatsiranda. Iš bylos medžiagos matyti, kad reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti pakako byloje ištirtų įrodymų, todėl akivaizdu, kad nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo. Tokiu būdu Pažeidėjo argumentas, kad įrašu, kaip įrodymų šaltiniu, neapklausus pranešėjo negalima remtis, yra nepagrįstas. Taigi šių pirmiau aptartų duomenų visumos kontekste R. S. paaiškinimai, kad jis jokių teisės pažeidimų nepadarė, yra neįtikinantys, niekuo nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Apibendrinus darytina išvada, kad apylinkės teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, pagrįstai vadovavosi byloje nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymais ir kitais pirmiau aptartais įrodymais, kurių visuma neabejotinai patvirtina, jog Pažeidėjas vairavo automobilį be techninės apžiūros ir būdamas neblaivus, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, ir nesivadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. parodymais, kuriais akivaizdžiai buvo siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Pagal Kelių eismo taisyklių 16 punktą vairuotojas su savimi privalo turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tai, kad R. S. sumaišęs pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą nešalina jo atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių abejonių dėl R. S. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, numatytus 124¹ str. 2 d., 8 d., 123 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., todėl jo atžvilgiu nutraukti bylą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Remdamasis išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti R. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.