Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S&D LT“ (toliau ir ieškovė arba bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Bankrovinga“, patikslintu ieškiniu atsakovui A. J. (toliau – atsakovas) prašė: 1) pripažinti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. Darbo sutartyje Nr. 08, sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovo, neteisėtai buvo atliktas įrašas (įrašo data nenurodyta) dėl atsakovo A. J. darbo užmokesčio padidinimo nuo 2018 m. spalio 1 d., nustatant darbo užmokestį – 4 055 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių); 2) pripažinti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. Darbo sutartyje Nr. 08, sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovo neteisėtai buvo atliktas įrašas (įrašo data nenurodyta) dėl atsakovo A. J. darbo užmokesčio padidinimo nuo 2019 m. sausio 1 d., nustatant darbo užmokestį – 5 230 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių); 3) pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 31 d. UAB „S&D LT“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-20/08; 4) pripažinti negaliojančiu 2021 m. gruodžio 1 d. UAB „S&D LT“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. V-21-03; 5) priteisti iš atsakovo 192 170,27 Eur žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pradiniame ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas. 2016 m. lapkričio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Nr. 08, kuria nustatytas 3 380 Eur mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovo atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas, jei nesudaroma valdyba ar stebėtojų taryba. Tokią pačią tvarką įtvirtina ir bendrovės įstatai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad bendrovės vadovas neturi teisės pats sau keisti darbo užmokesčio, nesant akcininkų sprendimo. Nepaisant to, atsakovo Darbo sutartyje buvo atlikti įrašai dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo: nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 4 055 Eur; nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 5 230 Eur, kurie ieškovės nuomone yra neteisėti, kadangi šie pakeitimai atlikti nesant akcininkų sprendimų. 2020 m. liepos 31 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. P-20/08, kuriuo sau nustatė 12 175 Eur darbo užmokestį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovo 2021 m. gruodžio 1 d. priimtu įsakymu Nr. V-21-03 jam nustatytas 8 696 Eur darbo užmokestis. Abu atsakovo įsakymai yra neteisėti, nes atsakovas viršijo savo įgaliojimus, pažeisdamas ABĮ 37 straipsnio 3 dalį ir CK 1.137 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nuo 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai (596 656 Eur) ženkliai viršijo ieškovės turto vertę (430 572 Eur). Byloje nėra duomenų, kad keitėsi atsakovo pareigų pobūdis, darbų apimtis ar bendrovės finansinė padėtis taip, jog būtų pagrindas ženkliai didinti darbo užmokestį. Tokie darbo sutarties pakeitimai, atlikti esant ieškovės nemokumui ir nesant objektyvių priežasčių, teismų praktikoje pripažįstami negaliojančiais CK 1.82, 1.91 ir 1.81 straipsnių pagrindais. Ieškinyje nurodoma, kad nemokumo administratoriui perduotas 2020 m. liepos 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo tariamai nuspręsta nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovui nustatyti 12 175 Eur darbo užmokestį. Minėtas susirinkimas nebuvo teisėtai sušauktas, nes akcininkams nepranešta ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka; nėra įrodymų apie pranešimų išsiuntimą; pranešimas datuotas ta pačia diena kaip ir tariamas susirinkimas; akcininkas L. N. (50 proc. akcijų) raštu patvirtino, kad susirinkime nedalyvavo ir nebuvo kviestas, todėl nebuvo kvorumo (ABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovas pats negalėjo paaiškinti šio susirinkimo organizavimo aplinkybių ir sprendimų pagrįstumo. 2020 m. liepos 31 d. ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sušauktas, neįvyko, susirinkimo metu jokie sprendimai, įskaitant dėl darbo užmokesčio atsakovui padidinimo, negalėjo būti priimti (nedalyvaujant akcininkui, turinčiam 50 proc. bendrovės akcijų, nebuvo surinkimo kvorumo) ir faktiškai nebuvo priimti. Todėl 2020 m. liepos 31 d. protokolas laikytinas suklastotu ir niekiniu, ir turi būti pripažintas negaliojančiu CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nurodoma, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui reiškiamas kaip buvusiam bendrovės vadovui, pažeidusiam fiduciarines pareigas nustatytas CK 2.87 straipsnyje. Atsakovas veikė nesąžiningai ir nelojaliai, savavališkai padidindamas sau atlyginimą, esant bendrovės nemokumui, taip iškeldamas savo interesus aukščiau bendrovės interesų. Neteisėti atsakovo veiksmai atitinka CK 6.246 straipsnyje apibrėžtus neteisėtus veiksmus, o jo kaltė preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį. Ieškovės prašoma priteisti žala skaičiuojama nuo 2020 m. rugpjūčio 1 dienos, kai atsakovo darbo užmokestis neteisėtai buvo padidintas iki 12 175 Eur (neatskaičius mokesčių). Žalos skaičiavime atsižvelgiama į aplinkybę, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. neteisėtai iki 12 175,00 Eur padidintas darbo užmokestis, vėliau nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo sumažintas iki 8 696 Eur (neatskaičius mokesčių). Skaičiuojant žalą laikomasi pozicijos, kad atsakovui turėjo būti Darbo sutartyje nustatytas pradinis darbo užmokestis, t. y. 3 380 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Pripažinus, kad atsakovui neteisėtai buvo padidintas darbo užmokestis, turi būti laikoma, kad jam turėjo būti mokamas 3 380 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. Bendra patirta žala sudaro 192 170,27 Eur, žalos dydis yra detalizuotas ieškinio lentelėse Nr. 1 ir Nr. 2. (302 244,70 Eur (lentelė Nr. 1) – 110 074,43 Eur (lentelė Nr. 2)). Atsakovo argumentai dėl 82 000 Eur ir 10 667,65 Eur sumų nėra pagrįsti įrodymais ir neturi įtakos šioje byloje skaičiuojamam žalos laikotarpiui. Į žalos sumą pagrįstai įtraukti ir nuo neteisėtai padidinto darbo užmokesčio apskaičiuoti mokesčiai, kaip tiesioginiai ieškovės nuostoliai. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.