Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė A. N. ieškiniu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-10-23 sprendimą Nr. 1SS-2577-(7.5). Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus 2017-08-10 aktą Nr.20ŽN-133. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus vedėjos 2017-08-28 sprendimą Nr.20SD-4800-(14.20.45)“Dėl prašymo parduoti kitos paskirties valstybinę žemę. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyrių teisės aktų nustatyta tvarka suformuluoti bei parduoti ieškovei namų valdos žemės sklypą, esantį Marijampolės sav., Liudvinavo sen., Kūlokų km. jame esančių statinių eksploatacijai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. N. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyrių suformuoti bei parduoti R. N. žemės ūkio paskirties žemės sklypą Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo seniūnijoje, Liudvinavo kadastro vietovėje prie pastatų, kurių unikalus Nr.5193-8006-2036; 5193-8006-2040, 2/3 dalių kiemo statinio unikalus Nr. 5193-8006-2084 pagal R. N. 1993-06-18 sumokėtas įmokas už siekiamą įsigyti 0,579 ha. valstybinės žemės sklypą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas advokatas A. S. paaiškino, kad ieškovei A. N. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas unikalus Nr. 5193-8006-2019, ūkio pastatas unikalus Nr.5193-8006-2051, ūkio pastatas unikalus Nr.5193-8006-2062, ūkio pastatas unikalus NR.5193-8006-2073, 1/3 dalis kitų statinių unikalus Nr.5193-8006-2084, esančių Ąžuolyno gt.12,Kūlokų km., Liudvinavo sen., Marijampolės sav. Prie pastatų yra žemės sklypas, kuriuo naudojasi ieškovė ir trečiais asmuo R. N., tačiau R. N. namo neturi. R. N. priklauso du ūkio pastatai ir 2/3 dalys kitų kiemo statinių. Namų valdos žemės sklypas nėra suformuotas ir neleidžiama žemės privatizuoti. Skyrius sprendimu 2017-08-28 Nr.20SD-4800-(14..20.45.) atsisakė ieškovei formuoti žemės sklypą namų valdai prie esamų pastatų . Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus tokiu aplinkybių vertinimu, ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos dėl prašymo parduoti kitos paskirties valstybinę žemę . 2017-08-28 Nacionalinei žemės tarnyba priėmė sprendimą Nr.20SD-4800(14.20.45), kuriame nurodė, kad 2017-08-10 skyrius atliko ,prašomo parduoti žemės sklypo valstybinę kontrolę, kurios metu buvo surašytas 2017-08-10 aktas Nr.20ŽN-133 ir akte nustatyta, kad pastatas gyvenamas namas nėra eksploatuojamas, nes jis negyvenamas, stogas sugriuvęs, išlikę tik dalis sienų, atjungta elektros energija. Pažymėjo, kad valstybės žemės sklypas gali būti parduodamas be aukciono, jeigu sklype esantis statinys yra eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį ir šiame statinyje vykdoma konkreti veikla. Nesutikdama su priimtu sprendimu ieškovė teikė skundą , kuriame nurodė, kad atsakovas netinkamai traktuoja ir taiko LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 punkto nuostatas, kadangi pagal nurodytas taisykles asmenys gali įsigyti naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypai juose esančių statinių ir įrenginių savininkams parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi taisyklėse aiškiai pažymima, kad name nebūtinai turi būti gyvenama, kad asmuo, jį valdantis nuosavybės teise, galėtų įsigyti iš valstybės namų valdos žemės sklypą. Taisyklėse taip pat nėra reikalavimo, kad name būtų įvesta elektra. Be to ieškovė pažymėjo, kad atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas. Nors sprendime nurodoma, kad skyriaus specialistai atvyko atlikti norimo privatizuoti valstybinės žemės sklypo kontrolę, tačiau iš sprendimo turinio akivaizdu, kad jie atliko statinių naudojimo pagal jų paskirtį, įrašytą NT registre ir kadastre kontrolę - sprendime nurodoma, kad gyvenamas namas neeksploatuojamas, jame nevykdoma konkreti veikla, sprendime cituojama visa eilė Statybos įstatymo normų. Tai ne Skyriaus kompetencija - skyrius neturi teisės aktais nustatytų įgalinimų atlikti pastatų naudojimo kontrolę. Statybos įstatymo 42 str. nustato subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, ratą. Straipsnio 1 dalyje nurodyti du subjektai, atliekantys statinių naudojimo priežiūrą - Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą bei savivaldybių administracijos. Taip pat nurodyta, kad statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė ir jie neturi kompetencijos ir įgalinimų vykdyti statinių pagal paskirtį naudojimo priežiūrą. LR Aplinkos ministro 2004-06-01 įsakymu Nr. D1-301 patvirtintame "Ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo apskrities viršininko administracija, sąraše" nustatyta, kad apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja šiuo metu yra Nacionalinė žemės tarnyba, vykdo 1 punkte išvardintų statinių priežiūrą. Sąrašo 1 punkte pažymėta, kad prie tokių statinių nepriskiriami gyvenamieji namai - "sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai, išskyrus gyvenamuosius namus". Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka" 102 punktas nustato, kad statinio naudojimo priežiūrą atlieka šie Subjektai: 102.1. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos - energetikos objektų, pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką; 102.2. Susisiekimo ministerija ir/ar jos įgaliotos organizacijos - susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, įtrauktų į Susisiekimo ministerijos patvirtintą sąrašą; 102.3. savivaldybių administracijos - gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose). Taigi nei viename iš teisės aktų Nacionalinei žemės tarnybai ar jos skyriams nesuteikta teisė vykdyti gyvenamojo namo ir/ar ūkinių statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūrą - tokią teisę turi savivaldybės administracija ir šiuo konkrečiu atveju nėra savivaldybės administracijos sprendimo, kuriame būtų konstatuojama, jog man priklausantys statiniai naudojami ne pagal paskirtį. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas netinkamai taiko teismų praktiką, formuojamą nurodytu klausimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014-04-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, pasisakydama dėl nurodytos materialiosios teisės nuostatos aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog tokiu atveju reikšmingas statinio naudojimas kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio, o ne iš Statybos įstatyme ?tvirtinto statinio naudojimo (esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti) apibrėžties (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-1013/2009, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-1460/2009; 2011 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-228/2011). Teisėj ų kolegija, pritardama nurodytai suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, konstatuoja, kad reikšmingas statinio naudojimas kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio (CK 4.37 straipsnis), o ne iš Statybos įstatyme įtvirtinto statinio naudojimo (esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti) apibrėžties. Pripažintina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad statinio naudojimo sąvoka nereikalauja statinio naudojimo pagal viešame registre nurodytą jo paskirtį. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje C. M. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3802012; kt.). Pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj ų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai" v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę: savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti (įsigyti) žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Semerta" v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-577/2008; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas" v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013). Nurodo, kad pati Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-10-23 sprendimu Nr.1SS-2577- (7.5.) skundo netenkino ir nurodė, kad įvertinus Skunde nurodytas aplinkybes ir Marijampolės skyriaus pateiktą informaciją, nustatyta, kad Marijampolės skyriui ieškovė pateikėte 2017-06-05 prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Kūlokų k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus (toliau - žemėtvarkos projektai), kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, Marijampolės skyrius 2017-06-14 raštu Nr. 20SD-3300-(14.20.54.) „Dėl pateikto prašymo parduoti kitos paskirties žemę" Jums pateikė informacinio turinio pranešimą, kad pageidaujamas pirkti kitos paskirties valstybinės žemės sklypas pastatų (registro Nr. 70/14027), esančių Marijampolės sav., Liudvinavo sen.. Kūlokų k., eksploatacijai, Jums bus projektuojamas 2017 metų rugsėjo mėnesį rengiamame Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Liudvinavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamajame žemės sklypo plane. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami (analogiškos nuostatos taikomos ir nuomojamiems žemės sklypams) be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos", 3 punkte numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statiniu ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį. Atsakovė nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. 70/14027) nurodoma, kad Jums nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. 5193-8006-2019. daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), būklė - fiziškai pažeistas, baigtumo procentas - 75 %, fizinio nusidėvėjimo procentas - 74 %), ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. 5193-8006-2051, Nr. 5193-8006-2062, Nr. 5193-8006-2073, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio, fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 %) ir 1/3 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. 5193-8006-2084, pagrindine naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetai (2 vnt.), šulinys (tvora, rūkykla, kiemo aikštelė, kanalizacijos šuliniai (2 vnt.) sunaikinti). Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti žemės sklypų formavimo arba pertvarkymo reikalavimai. Vienas iš įtvirtintų reikalavimų yra tas, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 “Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ..Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" patvirtinimo", 8.17 papunktyje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai - tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Anot atsakovės sistemiškai vertinant teisės aktų nuostatas bei analizuojant Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad valstybinės žemės sklypus parduoti be aukciono galima tik esant konkrečiam teisės aktuose nustatytam pagrindui. Tam, kad atsirastų reali galimybė tokia žemę įsigyti be aukciono, turėtu būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai užimti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, turi būti naudojami, todėl svarbu ne tik statinio buvimas faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su statinio naudojimu. Žemės sklypo formavimas yra siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir j į eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį. Svarbu ir tai, ar vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu. Marijampolės skyrius, atsižvelgdamas į Jūsų 2017-06-05 prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ir siekdamas nustatyti, ar laikomasi žemės naudojimo reikalavimų, ar statinys (Įrenginys) turi apibrėžtą naudojimą arba ūkinės veiklos pobūdį, ar žemės plote yra Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statiniai, ar žemės sklypas naudojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti ir ar visas žemės sklypo plotas reikalingas šių statinių eksploatacijai, pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. 2017-08-10 atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 20ŽN-133. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 20ŽN-133 nurodyta, kad .Patikrinimo metu nustatyta, kad prašomame suformuoti pastatų eksploatacijai žemės plote yra gyvenamasis namas (sugriuvęs), ūkinis pastatas, dalis kitų inžinerinių statinių. Žemės ploto šiaurinėje dalyje stovi žemės ūkio technika, teritorija nušienauta, prižiūrima. Gyvenamasis namas negyvenamas, sugriuvęs, stogo nėra. ne visos sienos išlikę. Ūkiniuose statiniuose laikomos malkos, elektra atjungta. Rytinėje žemės ploto dalyje yra šulinys, naudojamas laistymui, kaip informavo naudotoja. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta tvora, rūkykla neišlikę ”. Marijampolės skyrius, atsižvelgdamas į 2017-08-10 atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2017-08-28 raštu Nr. 20SD-4800-(14.20.45.) „Dėl prašymo parduoti kitos paskirties valstybinę žemę" Jus informavo, kad rengiant Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Liudvinavo kadastro vietovės 2017 metų žemės reformos žemėtvarkos projektą Jums nebus formuojamas žemės sklypas statinių eksploatacijai (namų valdai).Atsakovė sutinko su Skunde nurodyta aplinkybe, kad Nacionalinei žemės tarnybai ar jos teritoriniams padaliniams, šiuo atveju Marijampolės skyriui, nėra priskirta kompetencija statinių naudojimo kontrolė ar priežiūra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Marijampolės skyrius 2017-08-28 raštu Nr. 20SD-4801-(14.20.104.) “Dėl informacijos pateikimo" kreipėsi į Marijampolės rajono savivaldybės administraciją. Marijampolės rajono savivaldybės administracija 2017-09-22 raštu Nr. SA-9226(13.9.) „Dėl neprižiūrimo statinio (unikalus Nr. 5193-8006-2019)" informavo, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas statinių naudojimo priežiūrai nuvyko nurodytu adresu ir apžiūrėjo pastato-gyvenamojo namo (unikalus Sr. 5193-8006-2019) būklę <...>. Nustatyta, kad pastatas yra nenaudojamas, apleistas, jame negyvenama, elektra atjungta, stogo nėra, po gaisro išlikusios ne visos sienos". Minėtu raštu Marijampolės rajono savivaldybės administracija pareikalavo vykdyti Lietuvos Respublikos Įstatymu Jums pavestas pareigas ir kuo skubiau suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės manymu, atsižvelgiant į Skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo formuoti ir parduoti namų valdos žemės sklypą prie nenaudojamo gyvenamojo namo (unikalus Nr. 5193-8006-2019), todėl Marijampolės skyrius 2017-08-28 raštu Nr. 20SD-4800-(14.20.45.) pagrįstai Jus informavo, kad nebus formuojamas žemės sklypas statinių eksploatacijai (namų valdai). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti Skunde išdėstytų prašymų panaikinti Marijampolės skyriaus 2017-08-10 aktą Nr. 20ŽN-133, panaikinti Marijampolės skyriaus 2017-08-28 sprendimą Nr. 20SD-4800-(14.20.45.) Dėl prašymo parduoti kitos paskirties valstybinę žemę" ir įpareigoti Marijampolės skyrių teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti bei parduoti Jums namų valdos žemės sklypą, esantį Marijampolės sav., Liudvinavo sen., Kūlokų k. jame esančių statinių eksploatacijai. Su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-10-23 sprendimu Nr. 1SS-2577-(7.5.) ieškovė nesutinko. Vienu iš argumentų atsisakyti formuoti namų valdos žemės sklypą tarnyba nurodo tai, kad name unikalus Nr. 5193-8006-2019 nėra gyvenama. Toks argumentas nepagrįstas ir neteisėtas. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 punktas nustato, kad pagal nurodytas taisykles asmenys gali įsigyti naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypai juose esančių statinių ir įrenginių savininkams parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi taisyklėse aiškiai pažymima, kad name nebūtinai turi būti gyvenama, kad asmuo, j į valdantis nuosavybės teise, galėtų įsigyti iš valstybės namų valdos žemės sklypą. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad skundžiamu sprendimu skyrius peržengė jo kompetencijai priskirtas ribas. Nors sprendime nurodoma, kad skyriaus specialistai atvyko atlikti norimo privatizuoti valstybinės žemės sklypo kontrolę, tačiau iš sprendimo turinio akivaizdu, kad jie atliko statinių naudojimo pagal jų paskirtį, įrašytą NT registre ir kadastre kontrolę - sprendime nurodoma, kad gyvenamas namas neeksploatuojamas, jame nevykdoma konkreti veikla, sprendime cituojama visa eilė Statybos įstatymo normų. Tai ne Skyriaus kompetencija - skyrius neturi teisės aktais nustatytų įgalinimų atlikti pastatų naudojimo kontrolę. Atsakovė neatsižvelgė į teismų praktiką, formuojamą nurodytu klausimu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažįsta, kad <...>Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami (analogiškos nuostatos taikomos ir nuomojamiems žemės sklypams) be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.<...>, pripažįsta, kad <...> Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos", 3 punkte numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statiniu ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąj ą tiesioginę paskirtį.<...> , todėl atsisakymas 2017 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte man formuoti žemės sklypą statinių eksploatacijai (namų valdai), akivaizdus Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto normų pažeidimas ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypu pardavimo ir nuomos", 3 punkto normų pažeidimas. Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos žinoma (nes tą aplinkybę jie nurodo skundžiamame sprendime), kad raštu Marijampolės rajono savivaldybės administracija pareikalavo vykdyti Lietuvos Respublikos Įstatymu pavestas pareigas ir kuo skubiau suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį teisės aktų nustatyta tvarka, bet žinoma ir tai, kad gauti leidimą pastato rekonstrukcijai yra reikalinga įrodyti žemės sklypo , ant kurio stovi pastatas, naudojimo teisėtumą. Tokia pastato būklė yra ne dėl ieškovės kaltės. Tokia gyvenamojo namo būklė atsirado po kilusio gaisro, kurį sukėlė dėl neatsargumo kitas namo bendraturtis . Ieškovė suinteresuota, kad būtų suformuotas namų valdos žemės sklypas, kad galėtų atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą ar jį rekonstruoti. Prašo ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas atsisakė ieškinio reikalavimo dalies , tai yra panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus 2017-08-10 aktą Nr. 20ŽN-133, nes šiuo aktu nustatytos ieškovei aktualios aplinkybės, kad pastatai faktiškai yra, kiemas šienaujamas, aplinka sutvarkyta, atvežta statybinių medžiagų. Ieškovo atstovas nesutiko su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį, kadangi traktuoja, jog ieškovė nėra praleidusi senaties termino, nes šiuo atveju taikytinas bendras 10 metų terminas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad BBTĮ nustatytas 1 mėnesio terminas taikomas tuomet, kai ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Ieškovo atstovas sutiko su trečiojo asmens R. N. prašymu , kuriuo jis atsiėmė savo ieškinį su savarankiškais reikalavimais, tačiau prašė teismo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes ieškovės atstovas ruošė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo R. N. pateikė teismui ieškinį su savarankiškais reikalavimais , tačiau prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsiėmė savo ieškinį su savarankiškais reikalavimais ir prašė jį palikti nenagrinėtu. Trečiasis asmuo R. N. nurodė, kad žemės sklypų formavimo klausimas galėjo būti išspręstas taikiai ir daug anksčiau, jeigu A. N. būtų dėjusi pastangas spręsti situaciją taikiai. Mano, kad ir šiuo metu tai galima padaryti.