Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Š. M., tretysis asmuo O. J., Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovės prašymą, į tai, kad šalyje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo

Ieškovės ieškiniu bei bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Tauragė rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini) Santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuoką ieškovė A. M. ir atsakovas Š. M. nutraukė (duomenys neskelbtini) bendru sutuoktinių sutarimu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose (civilinė byla Nr. 2YT-2302-760/2019). Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašas, išduotas Tauragė rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus, akto įrašo(duomenys neskelbtini) Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2017 m. rugsėjo pradžios kartu negyvena, bendro ūkio neveda, gyvena skirtingose vietose. Ieškovė 2018 m. sausio pradžioje pradėjo kartu gyventi su trečiuoju asmeniu O. J..

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės dukra J. M., kurios tėvu į gimimo liudijimą buvo įrašytas atsakovas Š. M.. Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas nenurodytas. Iš byloje esančio(duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu matyti, kad santuokos nutraukimo metu nustatyta šalys kartu negyveno nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, bendro ūkio nevedė, jokių tarpusavio santykių nepalaikė, gyveno atskirai. Santuokoje vaikų nesusilaukė.

Iš atsakovo rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad po santuokos nutraukimo su ieškove jokių santykių nepalaikė, todėl vaikas J. M. negali būti jo.

CK 3.149 str. 1 d. numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad J. M. gimė šalims nutraukus santuoką ir nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos.

Byloje nebuvo paskirta DNR ekspertizė, nes abi šalys jos nepageidavo, todėl vertinami kiti byloje surinkti įrodymai. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai, bet ir kiti įtikinami faktai.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, pilnai įrodytas išanalizuotais įrodymais, ieškinį pilnai pripažįsta atsakovas, todėl sutinkamai su LR CK 3.149- 3.153 straipsniais, ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tokiose bylose yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Kartu teismas pažymi, kad minėtose kasacinio teismo nagrinėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi tuo požiūriu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose vaiką ir tėvystę siekiantį nuginčyti tėvą siejo emociniai, išlaikymo ar kiti ryšiai.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo Š. M. ir ieškovės A. M. dukros J. M. nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai ryšiai. Nustatyta, kad nepilnametis vaikas gimė šalims nutraukus santuoką, tačiau nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos. Tačiau visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog ieškovė susilaukė dukros J ne su atsakovu. Ieškovė patvirtino, kad ji nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio nebevedė bendro ūkio, o nuo 2018 m. rudens kartu negyveno, kad ji nuo 2018 m. sausio mėnesio gyveno su kitu vyru, vedė bendrą ūkį ir jiems gimė dukra J, o su atsakovu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio jokių ryšių nepalaikė. Jau 2019 m. pradžioje pasijutusi nėščia nuo O. J., suprato, kad būtina teisiškai nutraukti santuoką su atsakovu Š. M.. Su atsakovu bendravo tik siunčiamais raštais, nes atsakovas gyveno Kaune, susitikę nebuvo, teismo procesas dėl santuokos nutraukimo vyko rašytinio proceso tvarka.

Šalys neprašo skirti DNR ekspertizės, kadangi nei ieškovė nei atsakovas neturi abejonių, kad Jogailė nėra atsakovo dukra, o atsakovas nėra J. M. tėvas.

Teismas laiko, kad paminėtų įrodymų visuma duoda pagrindą manyti, kad galimu vaiko J. M. pradėjimo laikotarpiu šalys negyveno kartu ir santuokinių ryšių nepalaikė, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) todėl ieškovės dukters J tėvystė nuginčytina (CK 3.150 straipsnio 1 dalis ) ir nustatytina, kad duomenys (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytame Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas kuriame Š. M. įrašytas J. M. tėvu, yra neteisingas. Darytina išvada, kad šalys faktiškai (fiziškai vaiko pradėjimo momentu bei jo laukiantis) kartu negyveno, santuoka jau buvo nutraukta, nors ir buvo nepraėjus po santuokos nutraukimo trims šimtams dienų. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad šalių: ieškovės ir atsakovo, bei vaiko J nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai ryšiai. Pažymėtina, kad atsakovas patvirtino, kad J. M. negali būti jo dukra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, ieškovės dukros J ir atsakovo Š. M. nebesieja tėvo ir vaiko teisės ir pareigos, įskaitant išlaikymo teisę ir pareigą (CK 3.192 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje nustatyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. spalio 12 d. sprendimu dėl antrinės pagalbos teikimo, iškovė A. M. 100 proc. apimtimi atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. sausio 13 d. pateikė pažymą Nr. (12.34Mr)PT-256 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, bylinėjimosi išlaidų suma – 225 Eur.

Už ieškovės pateiktą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Iš bylos medžiagos matyti, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,64 Eur. Kadangi ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ieškovės ieškinys tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos, viso 306,64 Eur, priteistinos iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Todėl atsižvelgiant į šalių turtinę padėti, teisingumo ir protingumo principus, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 376, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nustatyti, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , nėra Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra, o Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) , tėvas.

Bylinėjimosi išlaidos – 225 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 75 Eur žyminio mokesčio bei 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu (viso išlaidų: 306,64 Eur ), apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.