Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. S., (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys – A. S., (duomenys neskelbtini) - teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus, prieštaravimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo D. K., gimusi (duomenys neskelbtini). D. K. testamento nebuvo sudariusi, mirė netekėjusi, vaikų nesusilaukė, turėjo gyvenimo partnerį A. S., su kuriuo vedė bendrą ūkį, ir kuris į procesą įtrauktas suinteresuotu asmeniu. 2024-12-06 Radviliškio rajono 1-asis notaro biuras išdavė liudijimą, kad notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė. Paveldimą turtą sudaro: automobilis BMW 1er Reihe, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

Dėl giminystės santykių nustatymo

Pareiškėjas siekia paveldėti mirusiosios turtą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, tačiau yra praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir neturi D. K. gimimo liudijimo, kuris tiesiogiai patvirtintų mirusiosios ir pareiškėjo giminystės ryšį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad egzistuoja visos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytos aplinkybės. Pirma, prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes pareiškėjas siekia paveldėti mirusiosios palikimą. Kadangi nėra sudaryto testamento, paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą. Įpėdiniui keliamas reikalavimas turėti giminystės ryšį su mirusiuoju. Taigi, nustačius, kad mirusioji yra pareiškėjo sesuo, pareiškėjas galės paveldėti jos palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Antra, pareiškėjas neturi D. K. gimimo liudijimo. Trečia, pareiškėjas kreipėsi į atsakingas valstybines institucijas bei į suinteresuotą asmenį A. S. dėl D. K. gimimo liudijimo, tačiau jis nebuvo rastas. Taigi, pareiškėjas negali gauti D. K. gimimo liudijimo ar jo atkurti.

Pareiškėjo gimimo įraše nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvai yra J. K. ir K. K. Radviliškio rajono savivaldybės administracija pateikė Radviliškio rajono Baisogalos apylinkės LDT vykdomojo komiteto namų knygos įrašą, kuriame nurodyta, kad D. K., K. duktė, gimusi (duomenys neskelbtini), buvo moksleivė ir gyveno (duomenys neskelbtini). Šie įrašai patvirtina, kad pareiškėjas ir mirusioji turėjo bendrus tėvus. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas yra mirusios D. K. brolis.

Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti

Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas praleistą terminą palikimui priimti gali pratęsti, jei jis pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys laikomos svarbiomis, todėl kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindo pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškinęs, kad teismai, sprendžiant dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, kurios trukdė asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė prašymo dėl paveldėjimo priėmimo notarui, manydamas, kad sesuo neturėjo jokio turto. Vėliau jis sužinojo, kad mirusioji turėjo automobilį, kuriuo naudojosi suinteresuotas asmuo A. S., informavęs pareiškėją apie palikimą. Tačiau tuo metu buvo praėjęs terminas palikimui priimti. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Kadangi pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis ir daugiau niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kieno nors interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, į tai, jog esant objektyviai galimybei įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti, įvertinęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios D. K., gim. (duomenys neskelbtini), brolis.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti.

Atnaujinti pareiškėjui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo sesers D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.