Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-09 · Administracinė byla Nr. eI3-6006-342/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-09
Bylos Nr.
eI3-6006-342/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00044-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
K. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-6006-342/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00044-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.1; 55.1.3; (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui K. K. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą K. K. (toliau – Atsakovas) per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2023 m. spalio 6 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-728 duotus įpareigojimus.

Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai 2023 m. liepos 19 d. atliko neplaninį patikrinimą K. K. priklausančiame nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų aptvare, esančiame (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalyje aptvaro tvoros aukštis, reikalingas danieliams (Dama Dama) laikyti nelaisvėje, neatitinka leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nurodyto aukščio, tvora yra žemesnė nei 1,8 m. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310, 28 punktą, kuriame nurodoma, jog laukiniai gyvūnai laikomi nelaisvėje pagal Taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus Vyresnysis specialistas atlikdamas 2023-11-07 neplaninį patikrinimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo vadovavosi nebegaliojančiu teisės aktu – taisyklėmis. Dar daugiau, prašymu Departamentas prašo įpareigoti Atsakovą apsitverti tvorą, kad ji atitiktų nebegaliojančių taisyklių reikalavimus. Manytina, jog ši aplinkybė daro prašymą negaliojančiu, o juo reiškiamus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais.

Atkreipia dėmesį, jog naujų taisyklių 8 priede pateikiamas Leidžiamų išleisti į laisvę arba perkelti svetimžemių gyvūnų rūšių sąrašas. Sąrašo 2 punkte numatyta, kad danielius leidžiama išleisti į laisvę. Mano, kad tokia nuostata neginčijamai patvirtina, jog danielių paleidimas į laisvę nėra draudžiamas bei rodo lankstų ir tolerantišką valstybės institucijų požiūrį danielių patekimą į laisvę. Teigia, jog įsigaliojus naujosioms taisyklėms danielių aptvaro tvoros aukščio reikalavimai tapo nebeaktualūs ir nebeturėtų būti taikomi ir šioje administracinėje byloje.

Iš Departamento priimtų dokumentų turinio nėra aišku kuriose konkrečiai aptvaro tvoros, kurios ilgis yra apie 900 m, vietose jos aukštis yra žemesnis nei 1,8 m.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo pareigos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-10-06 priimtą privalomąjį nurodymą Nr. PN-728 ir duotus įpareigojimus, t. y. atsakovui nurodyta apsitverti tvorą, kaip taip nurodyta Taisyklių 28 punkte ir leidime (tvoros aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m) Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2023-10-30.

Iš byloje surinktų duomenų buvo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2785-2023, byloje Nr. ROIK:23214471924. Nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikyti nelaisvėje gyvūnus Nr. (26)-LNR-313 ir Nr. (26)-LNR-248, laiku neįgyvendavo Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymų D1-553/B1310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo, 38 p. reikalavimų – iki 2023 sausio 10 d. nepateikė Aplinkos apsaugos departamentui duomenų (ataskaitos) apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomus laukinius gyvūnus. Remiantis leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (26)-LNR-248 įrengto aptvaro tvoros aukštis (dalyje aptvaro) neatitinka leidime nurodytų sąlygų ir yra žemesnė nei 1,8 m. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė taisyklių 28 p.

2023-10-06 buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-728, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta apsitverti tvorą, taip kaip nurodyta leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Taisyklių Nr. 26-LNR-248, 28 p., tvoros aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m.

2023-10-31 Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos gavo pareiškėjo prašymą panaikinti 2023 m. spalio 6 d. duotą privalomąjį nurodymą Nr. PN-728, o šio reikalavimo

netenkinus, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atidėti iki 2024 m. spalio 30 d. Pareiškėjas prašo panaikinti Privalomąjį nurodymą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 25 straipsnio 8 dalyje numatytu pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kadangi yra visos reikiamos sąlygos, kad laukiniai gyvūnai nepatektų į laisvę, kas ir yra pagrindinė tvoros aukščio sąlyga. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Privalomąjį nurodymą ir visą su juo susijusią medžiagą bei teisinį reglamentavimą, buvo padaryta išvada, kad Privalomasis nurodymas duotas pagrįstai. 2023 m. spalio 6 d. duotą Privalomąjį nurodymą Nr. PN-728 palikti nepakeistą, taip pat netenkinti pareiškėjo prašymo atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Atsakovas teigia, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo nuostatos nesuteikia teisės pareiškėjui Aplinkos apsaugos departamentui kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, todėl byla turėtų būti nutraukta, o kitu atveju sustabdyta iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-250-584/2024 nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme, įsiteisėjimo dienos arba atmesta, tačiau išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, nustatyta, kad atsakovas nepateikė svarių argumentų, kodėl jis negali įvykdyti Privalomojo nurodymo. Nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Darytina išvada, kad nagrinėjama byla nesusijusi su civiline byla jokiais prejudiciniais faktais, todėl nėra pagrindo tenkinti šio atsakovo prašymo. Tuo labiau, kad atsakovas nesikreipė dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo į teismą.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal šį punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas ir tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023). Taigi teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo atsakovo įvykdyti Privalomąjį nurodymą, sutvarkyti aptvaro, kuriame laikomi danieliai tvorą, kad jos aukštis atitiktų leidime gyvūnams laikyti reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-250-584/2024 (teisminio proceso Nr. 2-20-3-00712-2023-4), dėl kurios atsakovas prašo sustabdyti nagrinėjamą administracinę byla, būdamas vienas iš žemės sklypo bendraturčių siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal parengtą matininko planą.

Teisėjų kolegijų įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, Privalomojo nurodymo turinį, nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-250-584/2024 (ankstesnis civilinės bylos Nr. 2-20-3-00712-2023-4) pateiktus procesinių dokumentus bei ginčo pobūdį, daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad nuo civilinės bylos baigties priklausys nagrinėjamai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovas nepateikia duomenų ir įrodymų, kad teikė skundą dėl anksčiau minėto privalomojo įrodymo Nr. PN-728 teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo skundas dėl privalomojo nurodymo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi prašydamas pakeisti išduoto leidimo Nr. 26-LNR-248 gyvūnams laikyti sąlygas.

Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar egzistuoja teisės aktuose įtvirtintos sąlygos įpareigoti atsakovą įvykdyti Departamento priimtą Privalomąjį nurodymą.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės grindžiama prevencijos principu - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Privalomu nurodymu sukuriamos atitinkamos pareigos. Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais.

Apibendrinus nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas Įstatymo 26 straipsnyje. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse (kai nagrinėjamas privalomojo nurodymo teisėtumas ar termino pratęsimas institucijoje, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo nagrinėjama teisme). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Įvertinus Įstatymo 26 straipsnio nuostatas, spręstina, jog būtina sąlyga įpareigoti asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui. Šios teisinės nuostatos reiškia, kad Inspekcija turi diskrecijos teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tais atvejais, kai privalomasis nurodymas nevykdomas. Be to, Įstatymo 26 straipsnyje numatyta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą atsižvelgus į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi 2023-10-06 privalomąjį nurodymą Nr. PN-728, nustatė, kad jame nurodytas reikalavimas iki 2023-10-30, apsitverti tvorą leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 8 p. pareiškėjui išduotu 2021-04-21 Aplinkos apsaugos agentūros leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. (26)-LNR-248 pagrindu, kuriuo atsakovui buvo leista 17800 m² ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje, įrengti gyvūnų aptvaras nelaisvėje laikyti danielius, yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų naudojimo taisyklių, 2023 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintų Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-262, 27 punktas numato, kad Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas atsižvelgus į Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas leidimo išdavimo ar neišdavimo sąlygas, aptvarų, voljerų ar kitų statinių dydį ir kitus parametrus, teritorijos gamtines sąlygas, planuojamų laikyti laukinių gyvūnų biologines savybes ir individų skaičių, laikantis Taisyklių 5 priede nustatytų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų, o įstatymo 28 punkte nustatyta, jog atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas ir teritorijos, kurioje planuojama laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, ypatumus (atstumas iki artimiausių gyvenviečių, saugomų teritorijų; gamtiniai ypatumai), planuojamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių specifiką (ypatingi biologiniai ar fiziologiniai poreikiai, apsaugos standartai), laikydamasi proporcingumo ir būtinumo principų, AAA, į leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus įrašo motyvuotas papildomas sąlygas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi įsigijęs leidimą laikyti danielius nelaisvėje Nr. 26-LNR-248. Leidime nurodytose gyvūnų laikymosi sąlygose nustatytas tvoros aukštis 1,8 m. Leidime nėra pažymėta, kad aptvaro aukštis gali būti žemesnis nei 1,8 m.

Atsakovo atsiliepime pateikti argumentai nepaneigia jo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepagrindė atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog 2023-10-06 privalomojo nurodymo neįvykdė dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jo pačio valios. Privalomasis nurodymas neapskųstas, jis yra teisėtas ir galiojantis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinamas kaip vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2922/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad privalomojo nurodymo tikslas yra apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-663/2007).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas iki šiol nėra įvykdęs 2023-10-06 privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad Departamentas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, kadangi negali imtis jokių priverstinių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti ir tik teismas savo sprendimu turi teisę įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Teismui nustačius, kad 2023-10-06 privalomasis nurodymas jame nustatytu terminu neįvykdytas, atsakovas įpareigojamas įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovo atstovė pateikė į bylą prašymą iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisti turėtas advokato bylinėjimosi išlaidas (700 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu. Kadangi procesinis sprendimas šioje byloje priimtas ne atsakovo naudai, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.

Įpareigoti atsakovą K. K. įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto 2023-10-06 privalomajame nurodyme Nr. PN-728 nustatytus reikalavimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė